- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- II-502-836/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00144-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- N. R.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK
- Kategorijos
nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens V. U. dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1093-2021, kuriuo V. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1093-2021, V. U. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį. Administracinio nusižengimo protokolas ir minėtas nutarimas V. U. buvo surašytas dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. 00 val. 00 min. iki 2021 m. vasario 8 d., 00 val. 00 min., savavališkai, neturėdamas tam teisės, negrąžina (duomenys neskelbtini) naujai išrinktam ir į pareigas paskirtam daugiabučio namo bendrijos pirmininkui N. R. dokumentų, susijusių su bendrijos veikla, kurie vadovaujantis daugiabučių bendrijų įstatymais ar įstatais yra privalomi vykdant tolimesnę bendrijos veiklą. Tuo pažeidžia naujai išrinkto bendrijos pirmininko, kaip bendrijos dokumentų ir turto savininko teisę.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. U. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateiktu skundu (b. l. 2) ir posėdžio metu prašo panaikinti 2021 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1093-2021. Nurodė, kad jis nesutinka mokėti baudos, kadangi yra nubaustas neteisėtai. Jis yra vienuolikos daugiabučių namų bendrijos pirmininkas, pirmą kartą susiduria su tokiu keistu policijos pareigūnų elgesiu. Policijos pareigūnai nepateikė jokio dokumento, kuriuo remiantis priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo. Policijos pareigūnams daug kartų paaiškino situaciją, tačiau į jo paaiškinimus niekas nekreipė dėmesio.
V. U. apklaustas teisme parodė, kad savo skundą palaiko su jam paskirta nuobauda nesutinka ir prašo ją panaikinti. Dirbo (duomenys neskelbtini). Iki šiol turi (duomenys neskelbtini) dokumentus jų neperduoda, nes jam naujasis pirmininkas nepateikia jo prašomų dokumentų. Jis negali dokumentų perduoti bet kam.
N. R. apklaustas teisme parodė, kad 2020-10-26 bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu buvo išrinktas (duomenys neskelbtini)namo pirmininku. Nuo to laiko V. U. iki šiol jam neperduoda bendrijos dokumentų.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas teismui pateiktu atsiliepimu skundo prašo netenkinti. Nurodė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas. 2021 m. vasario 8 d. gautas (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininko N. R. prašymas, kuriuo prašoma padėti atgauti bendrijai priklausantį turtą ir dokumentaciją iš ankstesnio pirmininko V. U.. Susipažinus su dokumentais bei pabendravus su V. U. padaryta išvada, kad V. U. turėjo teisę ginčyti (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolą, kuriuo buvo paskirtas naujas bendrijos pirmininkas, tačiau to atsakomybėn patrauktas asmuo nepadarė, piktybiškai vengė grąžinti bendrijai priklausantį turtą, tokiais savo veiksmais pats tariamai vykdo teisingumą, t. y. savavaldžiavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Nagrinėjamu atveju, V. U. buvo nubaustas pagal ANK 518 straipsnį. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad pažeidėjui atsakomybė buvo taikyta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, tačiau, kadangi, šis straipsnis dalių neturi, todėl tai laikytina rašymo apsirikimu. Administracinio nusižengimo protokolas ir minėtas nutarimas V. U. buvo surašytas dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. 00 val. 00 min. iki 2021 m. vasario 8 d., 00 val. 00 min., savavališkai, neturėdamas tam teisės, negrąžina (duomenys neskelbtini) naujai išrinktam ir į pareigas paskirtam daugiabučio namo bendrijos pirmininkui N. R. dokumentų, susijusių su bendrijos veikla, kurie vadovaujantis daugiabučių bendrijų įstatymais ar įstatais yra privalomi vykdant tolimesnę bendrijos veiklą. Tuo pažeidžia naujai išrinkto bendrijos pirmininko, kaip bendrijos dokumentų ir turto savininko teisę.
ANK 518 straipsnyje „Savavaldžiavimas“ numatyta atsakomybė dėl savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaroma esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir panašiai. ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų nuo ko jis turėtų gintis. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje.
Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi, byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.
Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, kadangi šis protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, tiksli nusižengimo padarymo vieta, be kita ko, konkrečiai nurodant ANK straipsnį, straipsnio dalis ar kitą atsakomybę už šį nusižengimą nustatantį teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi protokolas yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-6-628/2019).
ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Vadovaujantis ANK 618 straipsnio 2 dalimi, ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, jo dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.
Šioje byloje tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarimo kaltinime nėra nurodyta, kokius konkrečių teisės aktų pažeidimus padarė V. U., o tai, kaip ir minėta anksčiau yra privaloma, norint administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoti nusižengimą pagal ANK 518 straipsnį. Skundžiamame nutarime taip pat nenurodyta, kam ir kokio dydžio žala padaryta V. U. veiksmais. Be to, pačiame skundžiame nutarime nėra nurodyta, kokių konkrečiai bendrijos dokumentų galimai negrąžina V. U., o šias aplinkybes ištirti ir išsiaiškinti yra būtent institucijos, atliekančios tyrimą pareiga. Darytina išvada, kad tai apriboja V. U. teisę į gynybą.
Administracinių nusižengimų bylos pagal savo prigimtį yra artimos baudžiamosioms byloms, todėl pažeidimo buvimo įrodinėjimas atitenka institucijai, surašiusiai protokolą. Įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.
Pažymėtina, kad teismas neturi galimybės keisti institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei institucijos nutarime skirti nuobaudą nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas netinkamai, jo turinys neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies nurodytų reikalavimų, kadangi jame ir skundžiamame nutarime nenurodyti konkretūs pažeisti teisės aktai, nenurodyta, kam ir kokio dydžio žala padaryta V. U. veiksmais, neįvardinti ir nenustatyti konkretūs galimai negrąžinti dokumentai. Todėl, spręstina, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti tyrimą atlikusiai institucijai (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu).
Atkreiptinas dėmesys, kad, šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą civilinio proceso tvarka su ieškiniu dėl įpareigojimo perduoti negrąžintus dokumentus.
Pažymėtina, kad bylos perdavimas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl administracinio nusižengimų protokolo turinio neatitikties ANK 609 straipsnio reikalavimams pats savaime nereiškia atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties pabloginimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad grąžinus bylą, institucija įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis sprendžia, kokį procesinį sprendimą priimti administracinio nusižengimo byloje: ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą, jei surinktų duomenų pakanka administracinį nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltumui įrodyti (ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ar nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, jei nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą (ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ar motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui (ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1093-2021 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.