Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) ir nuteistųjų A. Š. (A. Š.) ir E. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme bei 66 MGL (3300 Eur) dydžio bauda ir A. Š. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir vienam mėnesiui bei 66 MGL (3300 Eur) dydžio bauda, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis, kurį nuteistasis išbuvo laikiname sulaikyme, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 7, 9, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. Š. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bendrauti su E. K..

E. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme ir E. K. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams bei aštuoniems mėnesiams su 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per dvidešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas nuteistojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, nurodytas Vilniaus miesto aplinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendyje, taip pat įskaityti laikotarpiai, nurodyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 11 d. nuosprendyje.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, nustatyta, kad E. K. privalo nedelsiant atlikti šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant nuteistąjį registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėjus dirbti tęsti darbą ar pradėjus mokslą mokytis, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su nukentėjusiuoju A. M., per du mėnesius atsiprašyti nukentėjusiojo A. M., dalyvauti elgesio pataisos programoje bei bausmės vykdymo atidėjimo metu nebendrauti su A. Š..

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per tris mėnesius atlyginti civiliniam ieškovui priteistą turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. K. ir A. Š. buvo nuteisti už tai, kad jie nuo 2021 m. liepos 28 d. 15.30 val. iki 2021 m. liepos 30 d. 09.00 val., iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, E. K. kampiniu šlifuokliu nupjovus dvi spynas, kurių vertė 30 Eur, įsibrovė į laikiną statinį – kioskelį, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo bendrai pagrobė V. K. priklausantį turtą – trimerį „Japan Echo GT 222 ES“, kurio vertė 150 Eur, dujinę viryklę „Tiross TS 260“, kurios vertė 20 Eur, kampinį šlifuoklį „Baw 01Z“, kurio vertė 30 Eur, trimerį, kurio vertė 180 Eur, kastuvą „Fiskars“, kurio vertė 60 Eur, dvi sulankstomas poilsio kėdes, kurių bendra vertė 70 Eur, šašlykinę, kurios vertė 40 Eur, kirvį, kurio vertė 20 Eur, septynis iešmus, kurių bendra vertė 15 Eur, du 5 litrų talpos bakelius su benzinu, kurių bendra vertė 10 Eur, t. y. pagrobė turtą, kurio bendra vertė 595 Eur, ir padarė nukentėjusiajam bendrą 625 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais E. K. ir A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir E. K. skirti laisvės atėmimą vieneriems metams bei devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme bei nuteistajam paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams su 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per dvidešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog nuteistajam E. K. nėra pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą, tačiau nepagrįstai taikė šiam nuteistajam dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad net ir dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymas šiuo konkrečiu atveju nėra tikslingas.

4. Prokurorė teigia, kad BK 75 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nurodyta, jog dalinis bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik tuomet, kai asmeniui už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus yra paskiriama laisvės atėmimo bausmė, viršijanti ketverius metus. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, jei asmuo nuteisiamas ne daugiau kaip ketveriems metams, jam gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, o tais atvejais, kai asmuo nuteisiamas daugiau kaip ketveriems metams, galimas tik dalinis bausmės vykdymo atidėjimas. Nagrinėjamu atveju E. K. yra paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams su 48 MGL dydžio bauda. Taigi šiuo atveju dalinis bausmės vykdymo atidėjimas yra negalimas, nes paskirtoji bausmė neviršija ketverių metų, o visiškas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra tikslingas, todėl nuteistasis E. K. turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir ją švelninti.

6. Nuteistasis skunde nurodo, kad, skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ ir vienas išlaiko šeimą. Pažymi, kad jo sugyventinė yra bedarbė, ji registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau nėra įgijusi jokios profesijos, todėl susirasti darbą jai yra sunku. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau jo sugyventinė buvo vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, šiuo metu jie kartu augina du vaikus, t. y. vieną bendrą, o kitas yra nuteistojo sugyventinės, kurio išlaikymui vaiko tėvas lėšų neskiria. Taip pat A. Š. nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės bei beviltiškos padėties.

7. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo kaltės formą ir rūšį. BK 54 straipsnio nuostatos nebuvo taikomos net formaliai, kas lėmė per griežtos, prieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskyrimą.

8. A. Š. mano, kad jam turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios leidžia asmeniui paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta konkrečios normos sankcijoje.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir švelninti jam paskirtą bausmę.

10. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupėje. Nuteistasis su A. Š. iš anksto nesitarė daryti nusikaltimo, nusikalstami veiksmai buvo padaryti spontaniškai atskirai veikusių asmenų. E. K. aiškina, kad jis įsibrovė į statinį ir pagrobė ten buvusius du maišus su daiktais, nes jo šeimos turtinė padėtis yra sunki. Paimtus maišus nunešė prie A. Š. vairuojamo automobilio ir paprašė juos įdėti į automobilį. A. Š. nesakė, kad atsineštus daiktus pagrobė, o pasakė, jog pažįstamas prašė parvežti. Apžiūrėjęs maišuose buvusius daiktus, suprato, kad daiktai jam nereikalingi, tuomet A. Š. pasakė, jog daiktus rado apleistame sandėliuke. Vėliau šiuos daiktus tikriausiai išmetė, nes jie nebuvo reikalingi nei vienam iš nuteistųjų.

11. E. K. teigia, kad jis neplanavo kartu su A. Š. kur nors įsibrauti, nei vienas iš jų neturėjo jokių instrumentų spynoms pjauti arba laužyti. Nuteistasis pripažįsta, kad jis neturėjo brautis į svetimą teritoriją, eiti į svetimą statinį, nors ir apleistą bei atidarytą, neturėjo imti svetimų daiktų, nors ir sudėtų į maišus. Jis naiviai tikėjosi, kad maišuose bus metalo laužas, kurį galima bus priduoti, gauti lėšų savo šeimos išmaitinimui.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės bei beviltiškos padėties. Į šią aplinkybę, skiriant bausmę, nebuvo atsižvelgta, taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, kad nuteistasis augina mažametį vaiką, neatsižvelgta į kaltės formą ir rūšį darant nusikaltimą. Šiuo atveju BK 54 straipsnio nuostatos nebuvo taikomos net formaliai, kas lėmė per griežtos, prieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskyrimą.

13. E. K. aiškina, kad jis nėra linkęs nusikalsti. Pirmuosius nusikaltimus jis padarė būdamas nepilnamečiu, jeigu ikiteisminiai tyrimai dėl visų padarytų nusikaltimų būtų sujungti, jam būtų priimti ne trys, o vienas nuosprendis, bausmės vykdymas greičiausiai būtų atidėtas.

14. Apeliantas mano, kad jam turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios leidžia paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta konkrečios normos sankcijoje.

15. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo A. Š. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. Š. ir E. K. bausmės už jų padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirtos laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Nuteistiesiems paskirtosios bausmės yra teisingos ir nelaikytinos aiškiai per griežtomis.

17. Pirmosios instancijos teismas A. Š. ir E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą bei dėl jo padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar kartą atsižvelgti į paminėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dar labiau švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuteistieji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti paskirtas bausmes vienu trečdaliu. Nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat nusikalstamą veiką padarė recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

18. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų grupė yra tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria kartu pradėti daryti, tęsti ar užbaigti jau pradėtą nusikalstamą veiką, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkavimas iš anksto susitarus yra tokia bendrininkavimo rūšis, kai susitarimas tarp bendrininkų dėl bendro nusikalstamos veikos padarymo sudaromas iki nusikalstamos veikos objektyviosios pusės įgyvendinimo pradžios. Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-147-489/2021, 2K-199-719/2022 ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. K. pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs nusikaltimą, nurodė, kad nusikaltimo padarymo aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Tuo pačiu šis nuteistasis patvirtino, kad kartu su A. Š. pagrobė daiktus iš kiosko. Spyną nupjovė su įrankiu, kurį turėjo (t. 3, b. l. 19). Iš ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodymų matyti, kad jis kartu su A. Š. galimai 2021 m. liepos 29 d. apie 18.00 val. nutarė įsibrauti į kioskelį, kurį pamatė prieš kelias dienas. Jis arba A. Š. su strypu nulaužė dvi spynas ir tokiu būdu įsibrovė į kioskelį. Jo viduje pamatė įvairius daiktus, kurios nutarė pagrobti. Iš kioskelio pagrobtus daiktus su A. Š. sudėjo į nuteistojo tuo metu turėto automobilio bagažinę (t. 1, b. l. 117-119). Taip pat iš E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis galimai 2021 m. liepos 29 d. vakare kartu su A. Š. nutarė įsibrauti į kioskelį. Kaip tiksliai įsibrovė į kioskelį, nebeprisimena. Spynas galėjo nulaužti arba nupjauti kampiniu šlifuokliu. Iš kioskelio pagrobtus daiktus kartu su A. Š. sudėjo į jo turėtą automobilį (t. 1, b. l. 149-151). Nuteistasis A. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, teigė, jog kartu su E. K. sugalvojo įsibrauti į kioskelį ir pagrobti turtą. Nusikalto, nes reikėjo pinigų (t. 3, b. l. 19-20). Iš A. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis kartu su E. K. įsibrovė į sandėliuką. Į sandėliuką įsibrovė, nes norėjo pažiūrėti, kas jame yra. E. K. spynas nupjovė su kampiniu šlifuokliu. Nupjovus spynas, pakliuvo į sandėliuko vidų ir pagrobė dalį jame buvusių daiktų. E. K. ėmė daiktus, o A. Š. nešė juos į automobilį (t. 2, b. l. 89-91). Taip pat iš A. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kartu su E. K. laukuose atsitiktinai aptiko sandėliuką ir nusprendė pažiūrėti, kas yra jo viduje. Į sandėliuko vidų pakliuvo po to, kai E. K. kampiniu šlifuokliu nupjovė spynas. E. K. ėmė daiktus iš sandėliuko, o A. Š. tuos daiktus nešė ir krovė į E. K. priklausiusį automobilį (t. 2, b. l. 108-110). Iš aptartų nuteistųjų parodymų yra akivaizdžiai matyti, kad abu nuteistieji dar iki nusikalstamos veikos objektyviosios pusės įgyvendinimo pradžios susitarė dėl nusikalstamos veikos padarymo (įsibrovimo į kioskelį/sandėliuką ir daiktų grobimo) bei kartu šį susitarimą įgyvendino, jie abu veikė kaip vykdytojai. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nusikalstama veika buvo padaryta iš anksto susitarus ir bendrininkų grupės. Šiuo atveju galima manyti, kad išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką iš tikrųjų kilo neplanuotai, tačiau tokia aplinkybė nepaneigia paties išankstinio susitarimo daryti nusikalstamą veiką fakto.

20. Apeliacinės instancijos teisme E. K. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo užfiksuoti neteisingai. Vis tik apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis tokiu nuteistojo paaiškinimu. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme E. K. pripažino kaltę padarius nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių neginčijo, nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes jis geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis pirmosios instancijos teismui nenurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo užfiksuoti neteisingai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis parodymus davė du kartus, dėl esminių aplinkybių šie parodymai tarpusavyje sutapo. Nuteistasis neturėjo jokių pastabų dėl apklausų protokoluose užfiksuotų parodymų turinio. E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kiek jie susiję su nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės sutapo su nuteistojo A. Š. parodymais.

21. E. K. apeliaciniame skunde yra tvirtinama, kad nei vienas iš nuteistųjų neturėjo jokių instrumentų spynoms pjauti arba laužyti. Vis tik tokį teiginį paneigia A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (aptarti šio procesinio sprendimo 20 pastraipoje), taip pat paties E. K. parodymai, duoti antrosios apklausos metu, kai jis nurodė, jog į kioskelį buvo įsibrauta spynas nulaužiant arba nupjaunanti kampiniu šlifuokliu, bei parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Faktą, kad dvi spynos, kurios buvo pakabintos ant kioskelio durų, buvo nupjautos, iš dalies patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ant kioskelio durų nebuvo spynų laužimo pėdsakų (t. 1, b. l. 103-105). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame nėra užfiksuota duomenų, apie kokius nors kioskelio durų apgadinimus, kurie leistų daryti išvadą, jog spynos buvo nulaužtos strypu, turinys (t. 1, b. l. 17-28).

22. Abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nusikalstamą veiką jie padarė dėl labai sunkios turtinės bei beviltiškos padėties. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tuomet, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pavyzdžiui, nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-895/2015, 2K-531/2014 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra nustatoma atsižvelgus į objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

23. Abu nuteistieji tik deklaratyviai nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymą nulėmė labai sunki turtinė ir beviltiška jų padėtis. Jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti labai sunkią turtinę ir (ar) beviltišką nuteistųjų padėtį, nei vienas iš apeliantų nenurodė. Abu nuteistieji yra jauno amžiaus, darbingi (A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo), duomenų, apie kokias nors nuteistųjų ar jų artimųjų sveikatos problemas, baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistiesiems buvo susidariusi kažkokia išskirtinai sudėtinga situacija. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nuteistųjų turtinė padėtis buvo tokia sunki ir beviltiška, kad reikėtų daryti savanaudišką nusikalstamą veiką. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. K. anksčiau yra ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, taip pat jis ne kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už teisės pažeidimų nuosavybei padarymą. Šis faktas rodo, kad iš tikrųjų E. K. priešingus teisei veiksmus nuosavybei daro, nes toks savo poreikių bei interesų įgyvendinimo būdas jam paprasčiausiai yra priimtinesnis.

24. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Š. bausmę, įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, jis anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka (daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus), atlygino dalį nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos žalos, dirba. Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas šiam nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, o šis nereikalavo skirti griežtos bausmės. Čia pastebėtina, kad A. Š. nusikaltimą nuosavybei padarė pirmą kartą, tačiau jis anksčiau du kartus buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamų veikų, susijusių neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, po vieną kartą buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu, nusikaltimą eismo saugumui padarymą. A. Š. už jo padarytas nusikalstamas veikas anksčiau buvo skiriamos baudos arba laisvės apribojimo bausmė, tačiau yra akivaizdu, jog šios bausmės pageidaujamo teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra skirtina griežčiausia paminėtos normos sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas. Pastebėtina, kad nuteistajam paskirtos bausmės dydis yra ženkliai mažesnis nei atitinkamos BK normos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu ir tapo artimesnė minimaliai laisvės atėmimo bausmės, kuri gali būti skiriama už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, ribai. Tvirtinti, kad paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta, nėra pagrindo.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų neįvertino aplinkybės, kad A. Š. turi mažametį vaiką. Vis tik faktas, kad A. Š. turi mažametį vaiką, atsižvelgus į kitas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindas dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Taip pat švelninti nuteistajam paskirtosios bausmės nėra pagrindo ir atsižvelgus į tai, kad jo sugyventinė nedirba, jis išlaiko bei rūpinasi ir sugyventinės vaiku, kuriuo tėvas nesirūpina. Čia būtina pabrėžti, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas. Taigi A. Š. neparanda galimybės rūpintis savo šeimos nariais.

26. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, jis anksčiau yra teistas (beveik visais atvejais už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą), baustas administracine tvarka (taip pat ir už teisės pažeidimus nuosavybei). Taip pat, skiriant bausmę, buvo įvertinta tai, kad nuteistasis turi mažametį vaiką, atsiprašė nukentėjusiojo, pripažino civilinį ieškinį, nukentėjusysis nereikalavo nuteistajam skirti griežtą bausmę. Pastebėtina, kad E. K., atlikęs bausmę (bausmę atliko 2016 m. rugsėjo 30 d.), kuri jam buvo paskirta pirmaisiais trimis nuosprendžiais, naują nusikalstamą veiką padarė 2017 m. vasario 4 d., o apysunkį nusikaltimą, už kurio padarymą jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus tik kiek daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai jam buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. K. nėra linkęs laikytis visuomenėje galiojančios tvarkos, jis išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti, todėl jam už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo pagrįstai paskirtina griežčiausia paminėtos normos sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas. E. K. paskirtos bausmės dydis yra ženkliai mažesnis nei atitinkamos BK normos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu ir tapo artimesnė minimaliai laisvės atėmimo bausmės, kuri gali būti skiriama už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, ribai. Tvirtinti, kad E. K. paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta, nėra pagrindo.

27. Nuteistasis tvirtina, kad, jeigu trys baudžiamosios bylos, kuriose jam buvo priimti trys pirmieji apkaltinamieji nuosprendžiai, būtų sujungtos, jis turėtų mažesnį teistumų skaičių, taip pat jam galimai būtų taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Su tokia nuteistojo pozicija nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad teistumui reikšmę turi ne priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius, o nusikalstamų veikų padarymo faktas bei padarytų nusikalstamų veikų sunkumas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu (pirmasis nuteistajam priimtas nuosprendis) E. K. buvo nuteistas net už 17 nusikalstamų veikų padarymą (12 apysunkių nusikaltimų, 4 nesunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą), už nusikaltimus jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o už baudžiamąjį nusižengimą paskirta arešto bausmė, šios bausmės buvo subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas, kurio vykdymo teismas nusprendė neatidėti. Taigi realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą nulėmė ne aplinkybė, kad baudžiamosios bylos nebuvo sujungtos, o bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma, kuri neleido daryti išvados, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti E. K. atidedant jos vykdymą.

28. Atkreiptinas abiejų nuteistųjų dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jiems bausmes, atsižvelgė į tai, kad jie padarė tyčinį nusikaltimą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, nėra pagrindas švelninti jiems paskirtąsias bausmes, nes BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Taip pat čia konstatuotina, kad taikyti nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, nėra jokio pagrindo.

29. Pirmosios instancijos teismas tinkamai subendrino E. K. skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes, subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Tuo pačiu konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Š. paskirta bausmė buvo netinkamai subendrinta su šiam nuteistajam anksčiau priimtais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

30. BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 63 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje pripažįstama, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas.

31. A. Š. apysunkį nusikaltimą, už kurį jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, priėmimo. Taigi aptartais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos laikantis BK 63 straipsnio reikalavimų. Čia pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu A. Š. paskirta laisvės apribojimo bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi buvo pakeista areštu keturiasdešimt penkioms paroms. Įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Š. yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, o dviem anksčiau priimtais nuosprendžiais pripažintas kaltu padaręs baudžiamuosius nusižengimus, nuteistajam paskirtosios bausmės, laikantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto reikalavimų, turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, t. y. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirtas už baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, turi būti subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

32. BK 75 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Taigi viena iš dalinio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, vieno ar kelių nesunkių ar apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymo atveju, yra ne mažesnės nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-689/2021).

33. Skundžiamu nuosprendžiu E. K. buvo paskirta bausmė už apysunkio nusikaltimo padarymą, ši bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kuri buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą, prie kurios dar buvo pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Taigi skundžiamu nuosprendžiu E. K. paskirta subendrinta bausmė susideda iš bausmių, paskirtų už baudžiamojo nusižengimo, nesunkaus nusikaltimo ir trijų apysunkių nusikaltimų padarymą, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei ketveri metai, todėl dalinis bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam negali būti taikomas, nes, kaip jau buvo minėta, toks bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tuo atveju, kai paskirtoji laisvės atėmimo bausmė viršija ketverius metus. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies atidėdamas E. K. paskirtos bausmės vykdymą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

34. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi šiuo gali būti svarstomas klausimas dėl E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo visiško atidėjimo. Vis tik įvertinęs aplinkybių, aptartų šio procesinio sprendimo 17, 23, 26-28 pastraipose, visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu E. K. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau ji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartimi buvo pakeista į areštą devyniasdešimčiai parų, nes nuteistasis vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę. Šis faktas dar kartą parodo, kad anksčiau E. K. taikytos švelnesnės priemonės pageidaujamo poveikio jam nedaro.

35. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl teisinės pagalbos išlaidų (Nr. APD-2022-09158 ir Nr. APD-2022-09279). Pažymose nurodoma, kad nuteistiesiems A. Š. ir E. K. buvo suteikta teisinė pagalba, todėl iš jų valstybės naudai atitinkamai priteistinos 40 Eur ir 131,67 Eur sumos. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti nuteistųjų teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 322 straipsnio 1 dalis). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad A. Š. apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, o E. K. privalės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, dėl šio nuteistojo buvo paduotas ir prokurorės apeliacinis skundas. Taigi šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi buvo pakeista į areštą keturiasdešimt penkioms paroms, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu už baudžiamojo nusižengimo, numatyto 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta baudos bausme ir A. Š. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. Š. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi įskaitytus laikiname sulaikyme išbūtus laikus nuo 2021 m. kovo 30 d. 01.10 val. iki 2021 m. kovo 30 d. apie 02.59 val. (viena diena) ir nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. 14.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. 12.37 val. (viena diena), taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartį atliktą bausmės dalį.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalį, kuria E. K., vadovaujantis BK 75 straipsniu, iš dalies buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, šiam nuteistajam buvo nustatytos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos bei BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, panaikinti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų nepriteisti.