Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7646-217/2018 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei S. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys ieškovės pusėje – A. S., atsakovės pusėje – D. L. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu priteisė iš atsakovės S. J. materialinį išlaikymą (paramą) ieškovei R. S. po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 12 d. iki R. S. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą arba pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteisė 108,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Atsakovė S. J., nesutikdama su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu, padavė dėl jo apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovei S. J. nustatė dešimties dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK 306 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus, t. y. surašytą ir pasirašytą tinkamo asmens (asmenų) bei sumokėti 21,60 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

4. Teismas nurodė, kad atsakovės apeliacinis skundas pasirašytas tik apeliantės, o įrodymų, kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir tuo pagrindu turi teisę surašyti apeliacinį skundą pati, byloje pateikta nėra. Teismas laikė, kad apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Be to, apeliantė žyminio mokesčio pateikiant apeliacinį skundą nesumokėjo ir netinkamai suprato CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kurio pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami yra tik ieškovai. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju S. J. procesinė padėtis yra atsakovė, todėl jai ši norma netaikytina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė S. J. prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies taikymo ir sustabdyti civilinę bylą iki kol bus Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo išaiškinimas dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas, o CPK 306 straipsnio 3 dalyje numatytas apribojimas pažeidžia atsakovės konstitucinę teisę kreiptis į teismą, kadangi yra ribojama jos teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, paduodant apeliacinį skundą. Atsakovė neturi pakankamai lėšų pasisamdyti advokato, o nemokama antrinė teisinė pagalba jai nėra suteikiama.

5.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepasidomėjo, ar nėra pasikreipta į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Konstitucinį Teismą su prašymu ar CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui. Pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylą iki kol bus išaiškinimas dėl minėtos teisės normos taikymo.

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 straipsnis).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė (apeliantė) S. J. 2018 m. birželio 20 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7646-217/2018. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovei nustatė dešimties dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK 306 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus, t. y. surašytą ir pasirašytą tinkamo asmens (asmenų), bei sumokėti 21,60 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentu, jog CPK 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma pažeidžia jos konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies taikymo.

12. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 306 straipsnio 3 dalis (nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojanti redakcija) numato, kad apeliacinį skundą surašo advokatas; juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats; be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys; apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Minėtų CPK normų tikslas užtikrinti, jog apeliacinės instancijos teismą pasiekiantys skundai būtų parengti tinkamai, juose būtų nurodyti esminiai teisiniai motyvai, kurie gali lemti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Kaip nustatyta byloje, pirmosios instancijos teismui pateiktą apeliacinį skundą surašė ir pasirašė tik pati apeliantė S. J.. Teismui apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir apeliacinį skundą galėjo surašyti, pasirašyti ji pati (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju taikytinas įstatyme nustatytas reikalavimas, kad apeliacinis skundas turi būti surašytas advokato (ar atitinkamais atvejais CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų asmenų) ir pasirašytas jį surašiusio asmens ir jį paduodančio asmens. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad apeliacinį skundą pasirašė pati apeliantė ir nepateikė duomenų, kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat nepateikė duomenų, kad apeliacinį skundą surašė advokatas, pagrįstai nustatytas apeliacinio skundo trūkumas (CPK 306 straipsnio 3 dalis).

14. Pažymėtina ir tai, kad teisės norma, kurios neatitinka apeliacinis skundas (CPK 306 straipsnio 3 dalis), šiuo metu yra galiojanti, aplinkybė, kad kitas teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl jos konstitucingumo, savaime nereiškia, jog teisės norma nustojo galioti, juolab kad ir pačios normos taikymas apeliantei neužkerta kelio į teisminę gynybą, ji turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir ši teisė nėra ribojama, tačiau siekdama šia teise pasinaudoti privalo laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų. Be to, byloje nėra ir įrodymų apie tai, kad jai yra atsisakyta teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

15. Nors, apeliantės nuomone, šiuo atveju yra pagrindas sustabdyti apeliacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimą iki kol bus patikrintas CPK 306 straipsnio 3 dalies konstitucingumas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas apeliantei nustatė terminą ne tik pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bet ir sumokėti už paduodamą apeliacinį skundą žyminį mokestį. Pastarojo teismo nustatyto apeliacinio skundo trūkumo apeliantė neginčija.

16. Pažymėtina, jog viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, 338 straipsnį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį; turtiniuose ginčuose už apeliacinį skundą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį, taip pat, esant objektyvioms priežastims, neprašė ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ar atleisti ją nuo jo sumokėjimo. Atsakovė žyminio mokesčio nesumokėjimą grindė aplinkybe, jog vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas subjektų ir atvejų, kuriais asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo. Pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir už apeliacinius skundus. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantė (atsakovė) nepatenka į CPK 83 straipsnyje nurodytų subjektų ratą, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinius skundus. Taigi darytina išvada, kad šis trūkumas pirmosios instancijos teismo taip pat pagrįstai nustatytas.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliacinio skundo trūkumus, apeliantės pateiktas teismui apeliacinis skundas ne tik nėra pasirašytas tinkamo asmens, tačiau nėra sumokėtas už jį ir nustatyto dydžio žyminis mokestis. Įvertinus tai, kad apeliantė pastarojo apeliacinio skundo trūkumo nekvestionuoja, byloje nėra įrodymų apie šio įpareigojimo įvykdymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju apeliacinio skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo sustabdymas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, kadangi net ir ateityje išnykus šiuo metu CPK 306 straipsnio 3 dalyje numatytam apeliacinio skundo reikalavimui, tai nepakeistų aplinkybės, jog apeliantė nėra sumokėjusi už apeliacinį skundą nustatyto dydžio žyminio mokesčio, t. y. nėra pašalinusi ir kitų apeliacinio skundo trūkumų, kas sudaro savarankišką pagrindą, tokio apeliacinio skundo nepriimti (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 316 straipsnio 1 ir 2 dalys).

19. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti šiuo metu jau yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas terminas (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21. Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Apeliacinės instancijos teismas procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 Eur sumą, todėl jos iš apeliantės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei S. J. dešimties dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 21 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.