Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos M. D. prašymą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, D. V., dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą. Nurodė, kad nėra gavęs duomenų apie pareiškėjos šeimą ar galimus vaiko teisių pažeidimus. Mano, kad teismo leidimo išdavimas nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir geriausių interesų, tačiau atkreipė dėmesį, kad mirusiojo K. V. skoliniai įsipareigojimai didesni nei paveldimas turtas.

Suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepimo nepateikė. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, D. V. 2022-03-07 per Messenger programėlę pranešė pareiškėjai, kad jis į tėvo palikimą nepretenduoja ir nepageidauja dalyvauti teismo procese.

Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą ir kitiems suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio vaiko M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas K. V., kuriam nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – 3 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini) (nekilnojamam turtui yra pritaikytas areštas); taip pat piniginės lėšos, sukauptos pensijų kaupimo bendrovėje UAB „Luminor investicijų valdymas“. VĮ Turto bankas, paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, 2020-12-21 kreipėsi į Kupiškio r. notarų biurą dėl K. V. palikimo perėjimo valstybei, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nepilnametė M. V. yra įstatyminė palikėjo K. V. pirmos eilės įpėdinė ir turi teisę paveldėti jo turtą. Tačiau aptariamo nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė (pareiškėja) per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo atsiradimo vietos notarui nepateikė pareiškimo dėl M. V. priklausančio palikimo priėmimo. Kitas pirmos eilės įpėdinis suinteresuotas asmuo D. V. šioje byloje atsiliepimo nepateikė, tačiau, pareiškėjos pateiktais duomenimis, į tėvo palikimą nepretenduoja ir nepageidauja dalyvauti teismo procese.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Nagrinėjamu atveju, M. V. yra nepilnametė ir pati negalėjo kreiptis dėl jai priklausančio palikimo priėmimo, o pareiškėja, būdama jos įstatyminė atstovė, tokių veiksmų nustatytu terminu neatliko, kadangi, jos pateiktais duomenimis, jos santykiai su K. V. buvo visiškai nutrūkę nuo 2011 m. ir pareiškėjai nebuvo žinoma nei apie jo gyvenamąją vietą, nei apie turimą turtą. Pareiškėjai apie dukters tėvo mirtį pranešė mirusiojo sesuo 2020 m., o apie mirusiojo turėtą turtą pareiškėjai tapo žinoma tik 2021 m. gruodį, kai ji gavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, VĮ Turto banko, Kupiškio rajono notarų biuro pranešimus apie jos nepilnametės dukters teisę paveldėti K. V. paliktą turtą, po ko 2022-02-01 pareiškėja kreipėsi su prašymu į teismą. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja, atstovaujanti nepilnamečio vaiko interesus, procesinį terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, jai nebuvo žinoma apie vaiko tėvo turimą turtą, kurį paveldėti teisę turi jos dukra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, byloje iš esmės nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisėtų interesų, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas ir terminas priimti palikimui, atsiradusiam po K. V. mirties, atnaujinamas.

Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vaiko tėvai turi gauti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – ir CPK) 582 straipsnio 7 dalis). Įpėdinis, kuris priėmė palikimą, padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52 straipsnis), o įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos byloje pateiktais duomenimis, tarp kurių yra ir Lietuvos antstolių rūmų duomenys, K. V. turėjo skolų ir kreditorinių įsipareigojimų, dėl kurių vykdomas išieškojimas: antstolės I. Beliačic kontoroje dėl 273,08 Eur skolos UAB „Gelvora“; antstolės V. Leskevičienės kontoroje dėl 3,24 Eur skolos Lietuvos Respublikai; antstolės N. Jutkienės kontoroje dėl 9 407,86 Eur skolos AB SEB bankui; antstolės I. Bakšienės kontoroje dėl 368,54 Eur skolos UAB „Gelvora“; antstolės N. Budriūnienės kontoroje dėl 2 046,94 Eur skolos išieškotojai R. V.; viso skolų – 12 099,66 Eur. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nepilnamečio vaiko interesus, siekiant užtikrinti prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą ir gynimą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kad palikimą priėmusiam nepilnamečiui vaikui netektų dengti palikėjo skolų savo turtu, atsižvelgiant į CPK XXXIX skyriaus esmę bei tikslus, teismas leidžia pareiškėjai nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292, 578, 582 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai M. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečio vaiko M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti pareiškėjai M. D., nepilnamečio vaiko M. V. vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Išaiškinti M. D., kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.