Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Marijampolės savivaldybės administracijos atstovei _Živilei Azaravičienei

dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus atstovei Astai Kučiauskienei,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Marijampolės savivaldybės administracijos pareiškimą dėl fizinio asmuo pripažinimo neveiksniu pareiškime išvardintose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo suinteresuotiems asmenims J. M., R. K., R. M., V. M., institucijai teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriui .

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Byla iškelta pagal pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašoma pilnametį fizinį asmenį pripažinti neveiksniu turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išvardintose pareiškime, pripažinus neveiksniu, asmeniui nustatyti globą ir globėja bei turto administratore skirti vaikaitę (anūkę) R. K..

Marijampolės apylinkės teismo (toliau teismo) nutartimi asmeniui buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri yra atlikta ir ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta jog asmeniui konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini) bei išvardintos sritys, kuriose asmuo nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Lietuvos Respublikos (toliau CK 2.10 str. ) numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje, neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, šioje srityje nustatoma globa. Nustačius jog asmuo dalyje sričių iš dalies supranta savo veiksmus ir iš dalies juos gali valdyti, tose srityse asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu ir jam nustatoma rūpyba.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 468 str. 1 d. nustatyta, kad teismas išnagrinėjęs bylą, priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam tikrose srityse arba pareiškimą atmeta. To paties straipsnio antroje dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti asmenį ribotai veiksniu, nustačius jog nėra pagrindo asmenį pripažinti neveiksniu toje srityje, tačiau yra pagrindas asmens veiksnumą apriboti (pripažinti ribotai veiksniu). Teismo sprendime nurodomas baigtinis sąrašas sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, kuriose asmens veiksnumas ribojamas.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas, po ekspertizės atlikimo, palaikė pareikštus reikalavimus ir prašė asmens veiksnumą riboti pagal sritis taip kaip nustatė ekspertai ekspertizės akte.

Teismas pasisako, kad byla dėl asmens veiksnumo ribojimo nėra dispozityvi, tokia byla turi viešo intereso požymių ir nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 str. 8 d. numato, kad teismas turi išsiaiškinti visas bylos aplinkybes be to CPK 467 str. 5 d. nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu gali ir savo iniciatyva aiškintis aplinkybes ar nėra pagrindo apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje.

Bylos duomenys patvirtina, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu pagal sritis, konstatuota (duomenys neskelbtini).

Pagrindiniai neveiksnumo kriterijai yra du: medicininis, tai yra asmens psichinė liga (proto negalia) ir juridinis, tai yra psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Byloje esantys ir aptarti įrodymai patvirtina, kad medicininis kriterijus yra dėl įgytos (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu byloje esantys įrodymai pakankami išvadai daryti, kad yra ir juridinis kriterijus, nes asmeniui diagnozuotas psichikos sutrikimas daro poveikį jo socialiniams gebėjimams ir neapribojus jo veiksnumo, asmens teisėtiems interesams kiltų grėsmė, nes jo socialinė nuovoka menka, intelektiniai gebėjimai šiuo metu menki.

Byloje dalyvaujantys asmenys nei vienas neprieštaravo, kad yra pagrindas asmenį pripažinti neveiksniu. Nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo neginčijo ekspertizės akto (išvadų) neteikė jas paneigiančių įrodymų, neprašė skirti pakartotinę, papildomą ar stacionarią ekspertizę.

Teismas pasisako, kad CPK 467 str. 5 d. reglamentuoja, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

EŽTT nagrinėdamas situacijas su asmens veiksnumo ribojimu, yra konstatavęs, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas, net ir dalinis, yra labai rimta priemonė, kuri turi būti taikoma tik išimtinėmis aplinkybėmis, atidžiai išnagrinėjus visus reikšmingus veiksnius. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad fizinio asmens veiksnumo apribojimo institutas yra laikytina ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikytina išskirtiniais atvejais laikantis griežtai nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-151-403/2018, 23 p.).

Kasacinio teismo konstatuota, kad asmens negebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu pagal CK 2.10 str. 1 d. turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis ir gali būti įrodinėjamas kitomis CPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, kad asmuo turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus) dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-370/208). Kasacinis teismas taip pat pasisakęs, kad sprendžiant dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini Kasacinio teismo išaiškinimai dėl asmens pripažinimo neveiksniu CK 2.10 str. 1 d. pagrindu.

Teismas nenustatė jokių pagrindų, kurie leistų nesivadovauti atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu kaip rašytiniu įrodymu ir teismas juo vadovaujasi, kadangi jis atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus (asmens sveikatos istorijas).

Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai dėl asmens veiksnumo ribojimo yra ir teismas asmens veiksnumą apriboja, tai yra pripažįsta jį neveiksniu pagal sritis kaip yra nustatyta atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi teismas pagrindo ja nesivadovauti nenustatė. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką dėl kurios pasisakyta anksčiau sprendime, kad teismas turi vadovautis ekspertų išvadomis ir byloje nėra įrodymų kurie leistų teismui daryti kitokias išvadas nei nurodyta ekspertų.

Suinteresuoti asmenys pareiškimų su savarankiškais reikalavimais byloje neteikė (CPK 443 str. 7 d.).

Pripažinus išvardintose srityse asmenį neveiksniu, toje pačioje byloje sprendžiamas klausimas dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo atsižvelgiant į asmens amžių ir būtinumą kuo greičiau skirti socialiai silpnesniam asmeniui atstovą, kuris jį galėtų atstovauti visose institucijose.

Neveiksniam asmeniui, kurio neveiksnumo sričių baigtinį sąrašą teismas šiuo sprendimu nustato, teismas tuo pačiu sprendimu nustato globą ir paskiria globėją.

R. K. išreiškusi sutikimą globoti asmenį, ji pagal savo sveikatos būklę kitą asmenį globoti gali, yra neteista, nebausta, kitų asmenų sutikimų globoti šį asmenį ar administruoti jo turtą nėra ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, asmens globėja skirtina R. K. (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185, 468, 469 straipsniai, CK 2.10, 3.240 straipsniai).

Teismas išsprendęs klausimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse turi pradėti bylą dėl globos jam nustatymo ir globėjo skyrimo, o nustačius ribotai veiksniu – atitinkamai dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo skyrimo (CPK 468 str. 4d.).

Civilinis procesas vyksta ekonomiškumo ir koncentracijos principais ir teismas atsižvelgdamas į tai, kad įstatymus turi taikyti ir klausimus spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1d., 7d.), pasisako jog vadovaudamasis išvardintais principais, globos ir globėjo bei turto administratoriaus skyrimo klausimą išsprendžia iš karto šiuo sprendimu, kadangi įstatymas to nedraudžia. (CPK 468str., 469str., 493 str. ). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 496 str.).

Pareiškėja pareiškimu prašė skirti asmens turto administratorių, pripažinus asmenį neveiksniu. Asmuo turi nekilnojamojo turto, gauna išmokas iš valstybės ir reikalinga skirti turto administratorių.

CK 3.240 str. reglamentuoja, kad globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir interesais. Tais atvejais kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamojo turto, kurį reikia prižiūrėti teismas skiria turto administratorių (CK 3.245 str. 1 d.). Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo. Turto administratorius savo prievoles turi vykdyti apdairiai ir rūpestingai, sąžiningai bei to asmens, kurio turtą administruoja interesais (CK 4.243 str.).

Institucijos atstovė teikė išvadą jog turto administratorių skirti reikalinga bei nurodė jog turto administratoriumi skirtina R. K., kiti tam neprieštaravo ir teismas skiria turto administratore R. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 468, 469 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti .

Pripažinti J. M., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini) neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinio asmens steigimas, vertimasis individualia veikla ), asmeninių neturtinių santykių srityse, tai yra savitvarkos įgūdžių srityje, sveikatos priežiūros srityje, šeimos santykių srityje, darbo teisinių santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju, rūpintoju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, politinių teisių įgyvendinimo srityje.

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) srityse, kuriose jis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, nustatyti globą.

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja, srityse, kuriose jis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ir turto administratore skirti vaikaitę R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti suinteresuotiems asmenims V. M. ir R. M. .

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismo Marijampolės rūmus.