Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nesunkiai sutrikdė J. J. sveikatą: jis, 2017 m. sausio 14 d., apie 3.30 val., prie namo, esančio adresu Erfurto g. 44, Vilniuje, žodinio konflikto su J. J. metu, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko J. J. nukrito ant šaligatvio, bet atsikėlė, ir jis dar sudavė nukentėjusiajam tris smūgius, po kurių nukentėjusysis nukrito ant šaligatvio ir prarado sąmonę, tuo padarydamas J. J. kairės akies vokų poodinę kraujosruvą su muštine žaizda, dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, nosies nugarėlės poodinę kraujosruvą, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą su odos nubrozdinimu raudonyje, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą su muštine žaizda, apatinės lūpos muštinę žaizdą, viršutinio 1-o danties iš dešinės vainiko nuskėlimą, kaktos odos nubrozdinimą, dešinės akiduobės išorinės sienelės ir dešinio skruostikaulio skeveldrinį lūžį, visumoje vertinamus nesunkiu sveikatos strukdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Šiais veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Jis parodė, kad įvykio metu buvo įvykio vietoje, o prieš tai pas savo merginą L. T. buvo jos namuose adresu (duomenys neskelbtini) kur kartu su jos pažįstamais E, J. ir J. gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko L. pasidarė bloga, ji viena nuėjo į kitą kambarį, kuriame vėliau jis užtiko ją kartu su J. (toliau – ir nukentėjusiuoju), kuris buvo L. užgulęs. Besiaškinant kas įvyko, tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kuris persikėlė į įvykio vietą lauke prie Erfurto g. 44 namo. Konflikto metu J. J. su juo nepagarbiai elgėsi, prie jo artėjo, tada jis nukentėjusįjį pastumė į krūtinę norėdamas atstumti, po ko šis iš striukės ar kelnių kišenės išsitraukė daiktą, panašų į peilį ar raktą, ir bandė jam smogti, todėl jis, išsisukęs nuo šio smūgio, smogė nukentėjusiajam vieną kartą kaire ranka į veidą prie dešinio smilkinio. Nukentėjusysis nugriuvo nuo šio smūgio, atsikėlė, dar ėjo prie jo, po to pradėjo griuvinėti, o jis grįžo pas savo merginą L. į butą ir ką toliau darė nukentėjusysis nematė. Kaltinamasis pripažino, kad sudavė J. J. tik vieną pirmiau nurodytą smūgį, ir tai padarė esant būtinosios ginties situacijai, nes J. J. savo veiksmais į jį kėsinosi. Kaltinamasis laiko, kad kitus jam inkriminuotus kūno sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats, nes neblaivus galėjo susižeisti griuvinėdamas apledėjusioje aikštelėje.

Nukentėjusysis J. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu davė tokius parodymus. Jis pripažino, kad įvykio metu buvo įvykio vietoje, o konfliktas įvyko dėl to, kad J. R. nepatiko jo elgesys su J. R. mergina L. jos bute, nors jis (nukentėjusysis) nieko nepadoraus nedarė. Kad nesiaiškinti santykių bute, jis su J. R. išėjo iš pirmiau nurodyto buto į laiptinę. Tada merginos išprašė juos į laiką, nes jie garsiai kalbėjosi. Išėjo į lauką apsirengę striukėmis. Lauke pradėjo kalbėtis, jis (nukentėjusysis) bandė J. R. paaiškinti, kad nenorėjo nieko L.i daryti, priėjo arčiau prie J., kuris jį atstūmė. Priėjo dėl to, kad atstumas nebūtų didelis ir nereikėtų rėkti. Tada besiaškinant santykius J. R. smogė kaire ranka jam į veido sritį, dėl to jis nugriuvo ir tada jau nebepamena, ką J. R. toliau darė, nes prarado sąmonę. Nebuvo taip, kad jis (nukentėjusysis) keldinėtųsi ir griuvinėtų. Jį pakėlė nepažįstamas vaikinas, bėgo kraujas, kai atsipeikėjo, skaudėjo veidą. Atvažiavo policija, nes tas vaikinas iškvietė policiją. Tyrėja sakė, kad buvo iškviesta policija iš buto numerio. Policija atvažiavusi klausė ar jis rašys pareiškimą, pasakė, kad ne, tada jo draugė E. G. atbėgo pas jį ir kartu su greitąja nuvažiavo į ligoninę. Jokių rakto ar peilio jis (nukentėjusysis) įvykio metu neturėjo, todėl J. R. parodymai, kad šis smogė, nes jis (nukentėjusysis) buvo išsitraukęs peilį ar raktą siekdamas užpulti J. R., yra neteisingi. Savo civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja E. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš jos parodymų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamo įvykio išvakarėse ji buvo svečiuose pas L. T. adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo ir jos buvęs draugas J. J., L., jos draugas J. R., ir J. B.. Pasisėdėjimo metu įvyko konfliktas tarp neblaivių J. J. ir J. R., kuris prasidėjo namo laiptinėje, o vėliau persikėlė į lauką. Po kurio laiko iš lauko grįžo J. R. ir pasakė, kad J. J. guli prie laiptinės visas kruvinas, tada ji išbėgo į lauką ir ten pamatė policijos pareigūnus, po to atvažiavo greitoji pagalba, kuri išsivežė J. J. į ligoninę, o ji važiavo kartu. Paties įvykio ji nematė, tačiau gali patvirtinti, kad jokio peilio ar rakto nebuvo nei įvykio vietoje, nei daiktuose, kurie buvo ligoninėje grąžinti J. J.. Kadangi J. J. neturėjo rakto, tai jam grįžus namo duris atrakino jo kambariokas. Liudytoja taip pat patvirtino, kad įvykio nematė nei J. B., nei L. T..

Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų L. T. ir J. B. parodymų matyti, kad jos patvirtino, jog įvyko minėtas konfliktas tarp neblaivių J. J. ir J. R., konflikto metu jie buvo lauke, o jos šio konflikto lauke eigos nematė, taip pat nematė, kad prieš konfliktą J. J. turėtų peilį ar raktą. (t. 1, b. l. 53-55, 61-63).

Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad buvo iškvietimas į įvykio vietą, ten ji ir po to jokio peilio ar rakto nematė. Liudytojas P. B. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai buvo iš esmės analogiški liudytojos J. S. parodymams.

Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisme nurodydamas, kad apie pirmiau nrodytą įvykį jis sužinojo iš savo sūnaus, kuris įvykio metu rūkė balkone antrame aukšte prie vidurinės namo laiptinės ir pamatė kaip vienas žmogus mušė kumščiais kitą žmogų ir palikęs sumuštąjį pabėgo. Tada sūnus išbėgo į lauką, pamatė, kad gulintis žmogus kraujuoja, iškvietė greitąją, policiją. Kad būtų radęs kokį aštrų daiktą ar išmėtytus daiktus įvykio vietoje sūnus neminėjo.

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo ir 2017 m. sausio 14 d. GMP kvietimo kortelės matyti, kad pranešėjas A. K. pranešė apie tai, jog vienas nepažįstamas asmuo, kuris iš įvykio vietos pasišalino, sumušė vyrą į galvą (t. 1, b. l. 32, 38-39).

Iš 2017 m. sausio 16 d. pradėtos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 176/2017 (01) matyti, kad J. J. galimai pirmiau nurodyto įvykio metu buvo padaryti šie nustatyti sužalojimai – kairės akies vokų poodinė kraujosruva su muštine žaizda, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, nosies nugarėlės poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva su odos nubrozdinimu raudonyje, apatinės lūpos gleivinės kraujosruva su muštine žaizda, apatinės lūpos muštinė žaizda, viršutinio 1-o danties iš dešinės vainiko nuskėlimas, kaktos odos nubrozdinimas, dešinės akiduobės išorinės sienelės ir dešinio skruostikaulio skeveldrinis lūžis, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), visumoje vertinami nesunkiu sveikatos strukdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 44-45). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas O. D. patvirtino minėtą išvadą ir savo paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad pirmiau nurodyti kūno sužaojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais ir nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (t. 1, b. l. 47-48).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas laiko, kad kaltinamojo J. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodo nukentėjusiojo J. J., nuosprendyje nurodytų liudytojų parodymai, specialisto išvada, nuosprendyje aptarti rašytiniai įrodymai. Iš jų matyti, kad įvykio metu tarp J. J. ir J. R. įvyko konfliktas dėl asmeninių santykių, susijusių su J. J. elgesio prieš L. T. vertinimu. Konfliktui persikėlus į įvykio vietą – namo, esančio adresu Erfurto g. 44, Vilniuje kiemą, daugiau asmenų, išskyrus J. J. ir J. R., ten nebuvo. Pirmas nukentėjusiajam smūgį smogė J. R., o pastarojo versiją, kad jis tai padarė esant būtinosios ginties situacijai, nes J. J. į jį kėsinosi peiliu ar daiktu, panašiu į raktą, paneigia šios bylos duomenys. Niekas iš liudytojų nepatvirtino, kad J. J. konflikto metu turėjo peilį ar daiktą, panašų į raktą, liudytoja E. G. nurodė, kad J. J. neturėjo jokio rakto, nes jam grįžus iš ligoninės namo duris turėjo atrakinti kambariokas, be to, daiktuose ir rūbuose, kuriuos įvykio metu turėjo J. J., nebuvo nei rakto, nei peilio, rakto ir peilio nebuvo rasta ir įvykio vietoje. Todėl teismas atmeta J. R. versiją dėl būtinosios ginties situacijos egzistavimo, nes šios bylos duomenys yra pagrindas laikyti, kad realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į J. R. gyvybę ar sveikatą įvykio metu nebuvo. Tai matyti ir iš J. J. parodymų, kurie yra pagrindas išvadai, kad visą smurtą prieš jį, padarydamas specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, panaudojo J. R.. J. R. neigia, kad sudavė kitus smūgius J. J. ir todėl negalėjo padaryti jam tiek sužalojimų. Čia svarbūs šie aspektai. Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo ir 2017 m. sausio 14 d. GMP kvietimo kortelės matyti, kad pranešėjas pranešė apie tai, jog vienas nepažįstamas asmuo, kuris iš įvykio vietos pasišalino, sumušė vyrą į galvą, o iš liudytojo – minėto pranešėjo tėvo parodymų matyti, kad jo sūnus jam pasakojo, jog matė, kaip vienas vyras muša kitą, taigi, muša, o ne suduoda jam vienintelį smūgį. Įvykio vietoje daugiau asmenų nebuvo, be to, specialistas nurodė, kad dešinės akiduobės išorinės sienelės ir dešinio skruostikaulio skeveldrinis lūžis, vertintinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padarytas ir vienu smūgiu, o J. R. pripažino, kad kaire ranka sudavė stiprų smūgį J. J. į dešinę veido pusę ties smilkiniu. Todėl, dėl pirmiau nurodytų motyvų atmetęs būtinosios ginties situacijos minėto konflikto metu egzistavimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. R. kaltė dėl nesunkaus J. J. sveikatos sutrikdymo yra įrodyta, o kaltinamojo padaryta veika dėl pirmiau nurodytų priežasčių atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl J. R. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. R. vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika baigta). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus duomenis – kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis turi vaiką, neteistas, duomenų apie baustumą teismui nepateikta, nusikalto padarydamas smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Spręsdamas dėl J. R. skirtinos bausmės dydžio teismas atsižvelgia į įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Įvertinus šias aplinkybes už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. R. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį tuo laiku būti savo namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei tęsti darbą ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantis CD-R diskas, kuriame yra BPC garso įrašo laikmena, (b. l. 39), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Dėl civilinių ieškinių ir nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. R. atsakingas už nukentėjusiojo J. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas jis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo.

Nukentėjusiojo J. J. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam J. J. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, į kilusius padarinius, kuriuos nukentėjusysis jaučia iki šiol, taip pat į įvykio, kurio metu J. J. buvo padaryta žala, kontekstą. Nukentėjusiojo teigimu, jis patyrė fizinį skausmą ir didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais, dėl ko jautė ir jaučia nepatogumus. Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 1500 eurų nukentėjusiajam J. J. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis, nukentėjusysis advokatui už suteiktas paslaugas sumokėjo 1000 eurų, į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas dėl jo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš kaltinamojo yra pagrįstas (BPK 106 straipsnio 2 dalis), todėl tenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1768,85 eurų civilinį ieškinį. Pareikštas civilinis ieškinys yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl šis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš J. R. 1500 eurų J. J. naudai už neturtinę žalą.

Priteisti iš J. R. 1000 eurų J. J. naudai advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš J. R. 1768,85 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

J. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantį CD-R diską, kuriame yra BPC garso įrašo laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.