Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. B. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės prašymą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. kovo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2005 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas nuteistojo K. B. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo. Prašyme nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 1 dieną K. B. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Detektyvo konsteblio liudytojo pareiškime matyti, kad 2023 m. lapkričio 1 dieną jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur manė gyvenant K. B.; kad pasibeldė ir duris atidarė moteris; kad jai parodė kortelę ir prisistatė; kad paklausė B. ir moteris jį pakvietė nusileisti; kad įėjęs pamatė B., kuris pakvietė į virtuvę; kad ir jam prisistatė; kad paaiškino, kodėl yra atvykęs; kad paprašė patvirtinti vardą, pavardę, nurodyti gimimo datą; kad vyriškis patvirtino esąs K. B., gimė (duomenys neskelbtini); kad parodė prie orderio pridėtą nuotrauką ir paklausė, ar tai jis, į ką buvo atsakyta, jog taip; kad kadangi duomenys sutapo su orderyje nurodytais duomenimis, 6 val. 15 min., jis pasakė, kad K. B. suimamas Europos arešto pagrindu; kad po to K. B. buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą, kur buvo sulaikytas.

Prašyme nurodoma, kad iš pridedamo liudytojo pareiškimo akivaizdu, kad K. B. neslėpė savo duomenų, paklaustas nurodė teisingus anketinius duomenis, t. y. vardą/pavardę bei gimimo datą; nevengė atsakinėti į klausimus bei sąžiningai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Šios aplinkybės yra reikšmingos ir svarbios sprendžiant, ar K. B. slėpėsi ir/ar slapstėsi nuo teismo, tikslu išvengti bausmės atlikimo.

K. B. dėl sulaikymo ir Europos arešto orderyje nurodytų aplinkybių buvo apklaustas Vestminsterio magistratų teisme. Apklausiamas paaiškino, kad į Jungtinę Karalystę atvyko 2012 m.; kad atvyko ieškodamas geresnio gyvenimo; kad turi šeimą ir jau 8 metus gyvena su G. U.; kad kartu augina penkerių metų dukrą V. U.; kad taip pat šeimoje auga G. U. dukra iš kitos santuokos A. S.; kad podukrą laiko savo vaiku; kad materialiai rūpinasi abejomis dukromis; kad turi įmonę, kuriai vadovauja; kad įmonėje dirba 11 žmonių; kad šeimai be jo išsilaikyti būtų sunku tiek materialiai, tiek ir emociškai; kad 2011 m. spalio 1 d. pažeidė kelių eismo taisykles; kad buvo įtariamas ir teisiamas už tai, kad davė kyšį sustabdžiusiems policijos pareigūnams; kad proceso eigoje advokatas jam aiškino, jog nusikaltimas nėra sunkus ir greičiausiai gaus tik baudą; kad advokatui pasakė, jog išvyksta iš šalies; kad 2012 m. atsikraustė į Jungtinę Karalystę; kad dirbo atsitiktinius darbus; kad bandė susiekti su advokatu; kad 2012 m. Kalėdoms buvo grįžęs į Lietuvą, tačiau su advokatu nepavyko susitikti; kad iš teismo negavo jokio pranešimo, nuosprendis nebuvo įteiktas ir/ar gautas; kad atsižvelgiant į tai nusprendė, kad nėra ko nerimauti ir viskas baigta; kad toliau kūrė gyvenimą Jungtinėje Karalystėje.

K. B. šiuo metu yra paleistas pagal užstatą, numatant lygtinio paleidimo sąlygas.

Prie prašymo pridedamas transporto priemonės draudimo liudijimas, kuriuo buvo pratęstas draudimo laikotarpis, ir kuriame nurodyta, kad kitas vairuotojas yra K. B., kas patvirtina, kad K. B. visą gyvenimo Jungtinėje Karalystėje laikotarpį vairavo transporto priemonę ir kiekviename draudimo polise jis buvo/yra nurodomas kaip kitas galintis vairuoti transporto priemonę asmuo, todėl akivaizdu, kad Jungtinėje Karalystėje gyvendamas K. B. neslėpė savo tapatybės, gyveno atvirai ir nesislapstydamas.

Taip pat su prašymu pateiktas įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), informacija iš interneto, kuri yra viešai prieinama bet kuriam asmeniui. Iš šios viešai prieinamos informacijos matyti, kad K. B. nuo 2023 m. sausio 30 dienos yra paskirtas šios įmonės direktoriumi. Be to, iš pridedamo rašytinio įrodymo yra akivaizdu, jog informacija yra/buvo viešai skelbiama internete, nurodant direktoriaus, t. y. K. B., vardą/pavardę, todėl taip pat akivaizdu, kad jis nesislapstė, nes priešingu atveju internete nebūtų skelbęs jokios informacijos susijusios su jo asmeniu, t. y., kad dirba įmonėje, kurios adresas taip pat viešai skelbiamas ir pan., ir pagal kurį yra paprasta surasti patį K. B.. Taigi, šis įrodymas patvirtina, jog K. B. gyvenimo Jungtinėje Karalystėje metu, gyveno/dirbo viešindamas save bei nesislapstydamas.

Pridedamas įmonės „(duomenys neskelbtini)” raštas patvirtina, kad K. B. nuo 2014 iki 2017 m. dirbo šioje įmonėje.

Prašyme teigiama, kad K. B., gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, nesislapstė, priešingai – nuo 2014 metų dirbo vienoje įmonėje, vėliau pradėjo darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ bei viešai apie tai skelbė internete, todėl tokie K. B. veiksmai, negali būti laikytini vengimu ir/ar slapstymusi. Be to, jo atžvilgiu nėra/nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo atlikti paskirtą bausmę. Be to, išvykstant iš Lietuvos K. B. buvo žinomos visai priešingos aplinkybės, o būtent tai, kad padaryta nusikalstama veika yra nesunki ir, kad bus paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimo bausme. Vertintini ir kiti pridedami rašytiniai įrodymai, tokie kaip draudimo polisas, kuriame nurodyta K. B. pavardė. Taip pat, vertintinas ir K. B. elgesys atvykus pareigūnui, kuriam jis nurodė teisingus anketinius duomenis, sąžiningai ir teisingai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Ši aplinkybė svarbi vertinant K. B. įsitikinimą ir/ar nežinojimą, jog jis gali būti ieškomas dėl nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi priešingu atveju, t. y. žinodamas, kad yra ieškomas, būtų išsisukinėjęs, melavęs anketinius duomenis ir pan.. Atsižvelgiant į K. B. elgesį, jo gyvenimas Jungtinėje Karalystėje, nelaikytinas slėpimusi.

Svarbi fakto aplinkybė yra ir tai - ar K. B. žinojo, kad jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. K. B. buvo apklaustas Jungtinės Karalystės teisme, kur paaiškino, kad nežinojo, jog jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, o iš advokato žinojo priešingas aplinkybes, kad padaryta nusikalstama veika yra nesunki, todėl bus paskirta su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė. Baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad K. B. būtų įteiktas nuosprendis ir/ar jam būtų žinoma apie jam paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis buvo paskelbtas K. B. nedalyvaujant, todėl nežinant apie laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, jis negalėjo nei vengti atlikti teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nei slapstytis. Pažymėtina ir tai, kad K. B. Jungtinėje Karalystėje gyveno su savo vardu/pavarde, dirbo, viešai skelbė apie darbą, todėl atsižvelgiant į BK 96 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. kovo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-190-634/2012 įsiteisėjo 2012 m. balandžio 11 d., atsižvelgiant į tai, kad nėra baudžiamojoje byloje įrodymų, kad K. B. savo veiksmais vengė atlikti bausmę; atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad K. B. slapstėsi; atsižvelgiant į tai, kad pateikti priešingas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, kad K. B. nesislapstė ir gyveno savo vardu/pavarde; dirbo ir tai viešai deklaravo; taigi atsižvelgiant į tai laikytina, kad 2012 m. kovo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo senatis suėjo dar 2017 m. balandžio 11 d., todėl nuosprendis K. B. atžvilgiu nevykdytinas.

Prašyme pažymima ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad K. B. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką (BK 96 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant klausimą dėl senaties taikymo, atkreiptinas ypatingas dėmesys ir į nuteistojo asmenybės pasikeitimą, t. y., kad K. B. sukūrė šeimą; kad dirba; kad nėra padaręs naujos nusikalstamos veikos, todėl akivaizdu, jog baudimas po 12 metų nėra tikslingas dėl nuteistojo asmeninio ryšio su jo padaryta nusikalstama veika nunykimo dėl naujų įvykių, naujų patirčių bei pokyčių K. B. gyvenime. K. B. gynėjos nuomone, bausmės atlikimas po daugelio metų negali teigiamai paveikti kaltininko, nes praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, bausmė yra beprasmiška. Pažymėtina ir tai, kad asmenybės pasikeitimas yra labai svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl senaties pritaikymo, kadangi senaties institutas tiesiogiai išplaukia iš bausmės paskirties. BK 41 straipsnyje, kuriame kalbama apie bausmę ir jos paskirtį, kaip viena iš bausmės tikslų formuluojama, kad asmuo nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Taigi, jei asmuo po padarytos nusikalstamos veikos per tam tikrą laikotarpį nenusikalsta dar kartą, galima teigti, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo praranda pavojingumą. Šiuo atveju, po nuosprendžio priėmimo, praėjo 12 metų, todėl atsižvelgiant į K. B. asmenybės pasikeitimą; į pridedamus rašytinius įrodymus; į tai, kad per 12 metų K. B. daugiau nenusikalto yra pagrįsta išvada, jog jis prarado pavojingumą, todėl kaip minėta, bausmė būtų beprasmė.

Atsižvelgiant į tai, kas pateikta aukščiau, prašoma pripažinti 2012 m. kovo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-190-634/2012, kuriuo K. B. nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, nevykdytinu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad K. B. nuolatos skambino savo gynėjui, tačiau nepavyko jam su juo susisiekti, po to jis tiesiog visą laiką pasitikėjo gynėju, kad viskas gerai, jo niekas neieškojo. Jis net buvo grįžęs į Lietuvą per šventes. Tačiau taip gaunasi, kad pats į teismą nesikreipė.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė netenkinti prašymo, kadangi senaties eiga yra sustojusi, K. B. vengė atlikti bausmę, išvyko į Jungtinę Karalystę, nesidomėjo bylos baigtimi, kokia jam buvo paskirta bausmė, tai traktuotina, kad jis vengė atlikti bet kokią bausmę.

Prašymas netenkintinas.

BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų.

Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. 2012 m. kovo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2005 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Iš 2012 m. kovo 22 d. protokolo matyti, kad K. B. nuosprendžio paskelbime nedalyvavo (b. l. 99), tačiau apie paskelbimą jam buvo žinoma, kadangi byloje yra 2012 m. kovo 8 d. pranešimas apie nuosprendžio paskelbimo datą ir vietą, o K. B. ant jo pasirašė (b. l. 98). Todėl nuteistojo gynėjos argumentai, kad K. B. nežinojo, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, pasitikėjo savo gynėju, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi akivaizdu, kad K. B. žinojo apie nuosprendžio paskelbimą, pats nesidomėjo, kokia bausmė jam yra paskirta, nors turėjo pareigą tai padaryti, išvyko į užsienio valstybę, taip vengdamas ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau ir bet kokios kitos bausmės, kuri jam galėjo būti paskirta nuosprendžiu.

Pažymėtina, kad 2012 m. kovo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su 2005 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, t. y. 2 metais 8 mėnesiais ir 13 dienų laisvės atėmimo. K. B. žinojo, kad 2005 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kadangi nuteistasis 2010 m. kovo 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, paleistas lygtinai neatlikus 2 metų 8 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. į Jungtinę Karalystę atvyko 2012 metais, t. y. nepasibaigus lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos terminui, žinodamas, kad lygtinio paleidimo metu jis turi vykdyti jam nustatytas pareigas, tarp jų ir gyventi Lietuvoje. Apibendrinus šiuos duomenis akivaizdu, kad K. B. suvokė, jog, jam nevykdant lygtinio paleidimo įpareigojimų, lygtinis paleidimas jam bus panaikintas, jis turės atlikti neatliktos bausmės dalį bei laisvės atėmimo bausmė pailgės dėl naujos įvykdytos nusikalstamos veikos, todėl išvyko į Jungtinę Karalystę ir pasislėpė nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Prašyme nurodoma ir tai, kad nuteistasis nesislėpė nuo laisvės atėmimo bausmės, nes neslėpė savo duomenų, pareigūno paklaustas nurodė teisingus anketinius duomenis, t. y. vardą/pavardę bei gimimo datą, nevengė atsakinėti į klausimus bei sąžiningai atsakinėjo į užduodamus klausimus, visą gyvenimo Jungtinėje Karalystėje laikotarpį vairavo transporto priemonę ir kiekviename draudimo polise jis buvo/yra nurodomas kaip kitas galintis vairuoti transporto priemonę asmuo, nuo 2014 metų dirbo vienoje įmonėje, vėliau pradėjo darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ bei viešai apie tai skelbė internete, todėl tokie K. B. veiksmai, negali būti laikytini vengimu ir/ar slapstymusi.

Pagal teismų praktiką, vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pvz., slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, išvyksta į užsienį, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Senaties eiga nutrūksta, jei nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką.

Tai, kad nuteistasis K. B. Jungtinėje Karalystėje gyveno įprastą, normalų gyvenimą, nepaneigia fakto, kad jis, būdamas lygtinai paleistas iš laisvė atėmimo vietos, dar lygtinio paleidimo laikotarpiu išvykdamas į užsienio valstybę, žinojo ir suprato, kad jam bus paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė, kurią jis privalės atlikti realiai. Netikėtina kaltinamojo versija, kad teisinį išsilavinimą bei didelę darbo patirtį turintis jo gynėjas advokatas nebūtų išaiškinęs kaltinamajam lygtinio paleidimo įpareigojimo nevykdymo pasekmių bei būtų melagingai teigęs kaltinamajam, kad jam nebus paskirta laisvės atėmimo bausmė. Todėl išvykdamas į užsienio valstybę, nuslėpdamas nuo teismo bei institucijų, turinčių vykdyti teismo nuosprendį, savo išvykimo vietą, žinodamas apie nuosprendžio paskelbimo datą ir laiką, K. B. vengė atlikti 2012 m. kovo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, slapstėsi nuo bausmės atlikimo, taigi apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga yra sustojusi, todėl nuteistojo gynėjos prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253, 346 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. B. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės prašymo dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.