- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- 1-109-655/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- R. U., S. S., G. B.
- Kaltinamasis
- M. L., M. M.
- Kategorijos
gynėjams Dariui Ališauskui, Daivai Dereškevičienei, Anai Grinevič, Silvai Mardosaitei
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rusas, L R pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:
2010-04-27 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo, pagal BK 259 str. 2 d. 6 mėn. – 180 val. viešųjų darbų;2011-06-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1d. 5 MGL dydžio (650Lt) bauda; 2011-07-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 2 d. 3 mėn. viešųjų darbų, dirbant po 20 valandų; 2011-08-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d. 30 parų arešto; 2011-11-12-09 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 180str. 1 d. laisvės atėmimu 1m. 3 mėn. ir 650 Lt bauda, 2012-09-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 str. 2d.8p. – laisvės atėmimas 2 metams. 2012-11-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės paskirtos 2012-09-07 nuosprendžiu ir 2012-04-04 nutartimi, galutinė bausmė 2 m. 7 mėn. la atėmimo, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalį, ir 180 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos) padarymu;
M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvis, L R pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:
Žemesnės instancijos teismas
1. 1998-12-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 272str. 1d., 45str., 35str. laisvės atėmimu 6 mėn. su ½ turto konfiskavimu;
2. 1999-06-30 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 272str. 1d., 271str. 2d., 42str., 35str., laisvės atėmimu 3 m. su ½ turto konfiskavimu, BK 47str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;
3. 1999-10-28 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 271str. 2d., laisvės atėmimu 3m. 3 mėn. su ½ turto konfiskavimu;
4. 2000-01-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 271str. 2d. laisvės atėmimu 3m. 4 mėn. su ½ turto konfiskavimu;
Žemesnės instancijos teismas
5. 2000-12-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 272str. 2d. laisvės atėmimu 2 m;
6. 2003-12-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178str. 1d. laisvės atėmimu 7 mėn. su 200lt turto konfiskavimu;
7. 2004-12-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178str. 1d., 178str. 4d. laisvės atėmimu 1m. 3 mėn;
8. 2005-03-14 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180str. 1d. laisvės atėmimu 3m. 6 mėn.
9. 2008-10-13 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259str. 1d. 40 parų arešto;
10. 2009-05-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259str. 1d., 180str. 1d. laisvės atėmimu 1 m.
11. 2012-01-03 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 259str. 2d. 10 parų arešto;
12. 2012-07-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (8 epizod.) laisvės atėmimu 3 m;
13. 2012-08-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178str. 4 d. 45 parų arešto;
14. 2013-01-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str.2 d. (5 nusikalstamos veikos) 187 str. 3d. – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymu;
S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lenkas, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas
2009-06-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymu;
R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., lenkas, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB "L." apdailininku, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
2009-05-25 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 178str. 1d. 5 mėn. laisvės atėmimu. BK 75 str. vykdymą atidėti 1 metams. 2010-05-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., laisvės atėmimas 8 mėn., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L., R. Z., M. M. ir A. S. patyčiomis, įžūliais ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais žmogaus sumušimu viešoje vietoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2011-11-10, apie 21.50 val., viešoje vietoje – prie Pietario g. 8 namo, Vilniuje, M. L., R. Z., M. M. ir A. S. veikdami kartu, ištraukę S. S. iš stovėjusio automobilio Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) R. Z. sulaužė automobilio raktą ir sudavė smūgį ranka S. S.. Nukentėjusiam pargriuvus, kaltinamieji veikdami kartu, sudavė rankomis ir kojomis tiksliai nenustatytą smūgių skaičių S. S. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami S. S. kraujosruvas su nubrozdinimais veide, dešiniame dilbyje, kojose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu patyčiomis, įžūliais ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais žmogaus sumušimu viešoje vietoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,
Be to M. L. panaudojęs fizinį smurtą, užvaldė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta šimis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2011-11-24, apie 22.30 val. prie laiptinės, (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, M. L. priėjo prie G. B. ir pareikalavo iš jo pinigų ir pravažiavimo bilietų. G. B. atsisakius ir nubėgus į laiptinę, nusekė iš paskos ir kartu su G. B. liftu nuvažiavo į penktą aukštą. Ten vėl reikalavo pinigų, G. B. atsisakius, pradėjo jį stumdyti bei bandė kumščiu du kartus suduoti G. B. į veidą, tačiau nepataikė. Grumtynių metu, M. L. išplėšė iš G. B. rankų šiam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kainuojantį 100 litų su SIM kortele, tuo padarydamas nukentėjusiajam turtinę žalą, bei sukeldamas fizinį skausmą;
Taip pat M. L. panaudojęs fizinį smurtą, užvaldė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2011-12-19, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, M. L. priėjęs prie R. U., sudavė jai du smūgius į galvą, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant grindų. Nukentėjusiajai parkritus, koja spyrė jai į nugarą ir nuo nukentėjusiosios peties nuplėšė rankinę, kainuojančią 10 litų, kurioje buvo 5 litų vertės akiniai, 10 litų vertės piniginė su 20-čia litų, 20 litų vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. U. turtinę žalą bei sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. L. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies ir paaiškino, kad kaltinimų dėl epizodų kur kartu su M. M. mušė S. S. ir dėl R. U. apiplėšimo, kaltės nepripažįsta, o plėšimą lifte pripažįsta. Nurodytu laiku buvo P. gatvėje ir matė, kad kažkas buvo atvažiavęs. Matė, kad kažkoks konfliktas buvo dėl panelės tarp R. ir nukentėjusiojo S. S.. Konfliktas prasidėjo žodžiais, kaltinamajam pasidarė neįdomu. Jautė, kad bus negerai, todėl bandė juos išskirti. Pats pirmas ir išėjo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad jie su M. M. susitiko prie parduotuvės „M.“, o tada susitiko kitus kaltinamuosius. Taip ir gavosi, kad tuo keliu ėjo visi kartu. M. M. pasakė, kad eina namo, o jis nuėjo toliau gerti alaus su A.. S. išvis nematė, jis niekur nebėgo. Į bendrabutį, esantį P. g. ėjo pas R. Z., ten taip pat buvo jo motina. Į tą butą ėjo kartu su A. S.. R. Z. ir S. S. prie jo nesimušė tik pradėjo žodžiais ginčytis, tik po to kaltinamasis pastebėjo, kad kažkas įvyks. Gatvėje paliko besiginčijančius R. Z. su S. S., o jie su A. nuėjo į R. butą, nes A. žinojo kur jis gyvena, o M. M. dar prieš konfliktą nuėjo namo. Jis į R. Z. butą nėjo. Paaiškindamas savo elgesį kilusio konflikto metu, kaltinamasis nurodė, kad buvo prasidėjęs tik žodinis konfliktas, kai jam pasirodė, kad gali kilti muštynės, todėl pasakė, kad jie baigtų. Pastūmė R. ir jam pasakė: „baik“. Tuomet nuėjo A. link, nes jis sakė, kad geriau einam alaus išgerti, o pats R. išvis neparėjo į butą. Kaip ten viskas prasidėjo, jie stovėjo kitoje namo pusėje. Asmeniškai jį policija sulaikė bute, kai į butą su policija atėjo kažkokia moteris ir nurodė į juos. Dėl epizodo su R. U. irgi neatsimena, kad tai buvo. Su nukentėjusiąja buvo susitikę vieną žiemos vakarą, ji buvo smarkiai išgėrusi. Tai buvo prie parduotuvės „M.“, Savanorių pr. Name, kuris nurodomas kaltinime jis negyvena, ten buvo pas pažįstamą draugą A., jo pavardės nežino. Buto, kuriame gyvena A. numerio, nežino. Iš šio buto, kuris yra 8 aukšte, išėjo vienas. Laiptinėje buvo daug kas susirinkę, ten ir susitiko R. U., kuri buvo neblaivi, ji neturėjo jokių daiktų. Jis iškart suprato, kad ji girta, nes ji kiekvieną dieną geria ir kaltinamasis gerai pažįsta jos vyrą, su kuriuo gerai bendrauja. R. U. jo paprašė cigaretės. Pasakė jai, kad ši atsitrauktų ir ją pastūmė, dėl to moteris nugriuvo, o jis tuo metu išėjo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, dėl prieštaravimų tarp jo ir nukentėjusios parodymų priežasties, kaltinamasis paaiškino, kad gal nukentėjusioji pikta ant jo dėl kai kurių dalykų, bet tai nenusiję su byla. Nurodė, kad žino, kad „operai“ pikti ant jo dėl kitų bylų, nes kaltinamojo tėvas kriminaliniame pasaulyje buvo nemenkas žmogus, tai jie dabar pyksta ant kaltinamojo. Jam „operai“ pasakė, kad buvo kažkoks iškvietimas, kad jie nežino dėl kaltinamojo ar ne dėl jo, bet vis tiek sakė: „kad sėsi ir mes tavo ir ne tavo epizodus tau prikabinsim“ Jie dar sakė, kad R. U.: „nieko nepranešė“. Paprašytas teismo nurodyti „opero“, kuris jam grasino pavardę, kaltinamasis pasakė, kad neprisimena. Nukentėjusioji kaltinamąjį apšneka nepagrįstai, ji yra pikta ant kaltinamojo, todėl dėl daug ko meluoja, nesako tiesos, ji užsiiminėja savo bizniu. Anksčiau užsiimdavo kontrabanda. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, buvo ją susitikęs ir jai pasakė: „kad jūs ant manęs nepykite, kad aš jus pastūmiau“. Mėlynių ant jos veido nematė, ji stovėjo su akiniais, kažką minėjo apie įvykį, bet dabar neatsimena. Dėl lifto kaltę pilnai pripažįsta, bet kaip sako nukentėjusysis, kad kaltinamasis bandė su juo muštis, tai taip nebuvo, jis pats kaltinamajam davė telefoną. Kaltinamasis nenorėjo vogti, prašė jo ir jis pats davė t.y. paėmė telefoną, bet jo nevogė. Grąžino nukentėjusiajam telefono kortelę ir šis kažkur išėjo. Kaltinamasis palaukė nukentėjusiojo, bet lifte negalėjo prisiskambinti, todėl nuvažiavo į apačią. Apačioje dar palaukė nukentėjusiojo apie 5-10 min. Šitą veiką pripažįsta, nes telefoną paėmė ir nespėjo grąžinti, nes jei jis būtų išėjęs, būtų grąžinęs. Vėliau sakė nukentėjusiajam, kad jam atlygins žalą, tačiau šis pasakė, kad nenori kaltinamojo klausyti, atsisėdo į autobusą ir išvažiavo. Atsakydamas į pateiktus klausimus, kaltinamasis patikslino, kad nukentėjusysis G. B. buvo ne vienas, jų buvo 4 ar 3 asmenys.
Nukentėjusioji R. U. išklausiusi kaltinamojo parodymus teismui pareiškė, kad kaltinamasis sako netiesą, tą dieną ji buvo blaivi, nes „Carite“, kur tuo metu ji gyveno, neblaivių nepriima, juos tikrina.
Kaltinamasis M. L., palaikydamas savo poziciją, papildomai nurodė, kad nukentėjusios tą dieną dėl girtumo nepriėmė į nakvynės namus. Ji girtuoklė, pati krenta, su mėlynėmis vaikšto. Tą dieną laiptinėje ji buvo su kompanija, jie gėrė. Nukentėjusios jis nemušė, tik kai ši kažką pasakė, ją pastūmęs išėjo. Jos daiktų neėmė, jokių daiktų net ir nebuvo. Nukentėjusioji jį šmeižia, t.y. šis žmogus negali normaliai apsispręsti kokius daiktus turėjo. Kaip buvo akistata „operatyvininkė“ sakė, kad „pas ją negalėjo būti toks daiktas“. Per akistata kaltinamasis nukentėjusiajai išsakė savo nuomonę, o ji galvą nuleido ir nieko nesakė.
Kaltinamasis M. M. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir teismui paaiškino, kad su M. L. susitiko prie parduotuvės „M.“, kur yra sankryža, šalia Telekomo, gatvės pavadinimo nežino. Kaltinamasis gyvena A. gatvėje, o ten atvažiavo pas pažįstamą, kurio adreso neatsimena. Su M. L. susitiko prie parduotuvės, iš ten ėjo lyg ir kiemais. Priėję gatvę išsiskyrė, kaltinamasis ėjo link Konarskio gatvės, todėl nematė, kad M. L. būtų įsivėlęs į konfliktą. Į apklausas policijoje buvo vežamas iš kalėjimo. Apie tai, kas nutiko, nieko nežino, tų žmonių nepažįsta, kartu su jais niekur nėjo.
Kaltinamasis A. S. teismui paaiškino, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę nelabai pripažįsta, jis aplamai prie laiptinės stovėjo su alumi. V., kuri gyveno kartu su R., iškvietė policiją. Nuo vaikystės gerai pažįsta R., jis paskambino kaltinamajam ir pakvietė susitikti prie parduotuvės „M.“, kad kartu išgertų alaus. V. su R. kartu gyveno, o nukentėjusysis atvežė kažkokius daiktus. Prisimena, kad ten buvo M., R. ir jis. R. tuo metu konfliktavo su nukentėjusiuoju, o jis su M. nuėjo gerti alaus į R. butą. Asmeniškai nieko nei pirštu nepalietė. Kai policija atvažiavo, V. pasakė, kad ir kaltinamasis mušė S. S., bet nei kaltinamasis, nei M. nukentėjusiojo nemušė, nes nuėjo gerti alaus. Momento, kai R. pastarąjį mušė, nematė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad V. anksčiau pažinojo, todėl mano, kad ši jį apkalba, tačiau dėl ko moteris taip elgiasi, nežino.
Atsakydamas į prokuroro klausimus po liudytojos V. S. apklausos, kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusysis S. S. buvo išlipęs iš mašinos ir kažkokius skudurus išėminėjo, tuo metu liudytoja jam liepė paimti tuos daiktus. Buvo išgėręs, muštynių nematė, žino, kad V. iškvietė policiją.
Kaltinamasis R. Z. teismui paaiškino, kad kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta ir nurodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai jis su V. S. atvažiavo į svečius pas jo mamą. Tuo metu jis su V. pas A. S. nuomojosi butą N.. Jo motina gyvena P. g., netoli A., todėl būdamas pas mamą paskambino A. ir pasiūlė kartu išgerti alaus. Kai išėjo pirkti alaus, V. liko su jo mama. Susitiko su A., pakeliui susitiko M.. Prie P. gatvės pastebėjo, kad privažiuoja V. vyras, su kuriuo kaltinamasis konfliktavo. Jis atvežė pintinę, prieidamas prie jo kaltinamasis pasakė: „kad atvažiavai rėkauti“, o nuo to rėkavimo viskas išaugo iki muštynių. Kaltinamasis buvo išgėręs, o ar nukentėjusysis buvo blaivus, nežino. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju kovojo dėl V., o M. bandė juos skirti, bet kad pats muštų, nematė. A. irgi buvo. Nuo parduotuvės ėjo keturiese, t.y. M. su kažkuo ėjo iš paskos. Kaltinamasis tik su A. ėjo pas jo mamą, todėl nežino kodėl M. su A. vieni nuėjo pas jo mamą. Buvo pagėręs ir daug laiko praėjo, bet tikrai žino kad mušėsi su nukentėjusiuoju. Jis norėjo važiuoti, bet kaltinamasis trenkė jam kartą ir išėjo, o po to pats policijai pasidavė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad dar kartą buvo išėjęs iš namų nusipirkti cigarečių. Grįždamas pamatė, kad policija M. ir A. veda, pasakė, kad dėl muštynių, tai policininkams pasakė: „ir mane vežkit“. Nukentėjusysis liko prie mašinos. Ant tiek negalėjo jo primušti, kad šis gulėtų, jis stovėjo prie mašinos. Mano, kad gal V. pro langą matė muštynes ir todėl iškvietė policiją. V. su nukentėjusiuoju kartu neatvažiavo, nes jis kartu su ja atvažiavo pas kaltinamojo motiną.
Nukentėjusysis S. S. teismui paaiškino, kad vieną kaltinamąjį pažįsta, tai yra R. Z., kitų nepažįsta. Tą dieną jis P. gatvėje privažiavo prie 8 namo, Citroen automobiliu, tas namas bendrabutis. Jam paskambino žmona V. S. ir pasakė, kad reikia nuvežti daiktus. Kai juos nuvežė, išėmė ir pastatė prie mašinos. Pats atsisėdo atgal į automobilį ir pamatė, kad R. Z. eina su „šaika“. Jis pradėjo nukentėjusįjį traukti iš mašinos, pradėjo daužyti, bandė atimti piniginę. Laikė ją kiek galėjo, bet kaip buvo paskutinis smūgis, negalėjo išlaikyti ir jie paėmė piniginę. Kitą dieną reikėjo tvarkyti dokumentus, kad pasiimtų mašiną, nes ji stovėjo važiuojamoje dalyje. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad R. Z. prieš muštynes nieko nesakė, visi buvo išgėrę. Nukentėjusįjį iš mašinos traukė ir kartu su R. Z. buvę asmenys, o mušti pradėjo R. Z.. Automobilyje nebuvo prisisegę saugos diržu, jį traukė už kairės rankos, už kojos. Nieko niekas jam nesakė, tik R. Z. rėkė: „traukit piniginę“. Nukentėjusįjį mušė ir ištraukė piniginę, jis buvo pargriautas ant žemės, spardomas, tačiau nematė kuris iš kaltinamųjų ištraukė jo piniginę. Po to atsistojo ir atsisėdo atgal į mašiną, tuomet R. Z. vėl grįžo muštis. Anksčiau buvo su juo piktumų. Jis gyvena su buvusia nukentėjusiojo žmona. Į įvykio vietą atvažiavo su buvusia žmona, kuri tuo metu gyveno su R. Z., nes žmonos prašymu atvežė pastarojo daiktus. Žmona nuėjo į (duomenys neskelbtini), esantį namą, o konfliktas vyko lauke be jos. Kad nukentėjusysis yra mušamas, ji pamatė tik išėjusi į lauką. Nežino, dėl ko buvo konfliktas, nes nebuvo jokio pokalbio. Atėjo R. Z. ir staigiai trenkė. Neatsimena, kokie žmonės buvo. Matė, kad buvo du stambūs vyrai, bet ne šitie kaltinamieji. Buvo du stori, kaip atvežė juos į nuovadą jie laužė vartus. Dėl visko R. Z. kaltas o ant kitų kaltinimo nereikia versti. Konfliktų su R. Z. būdavo dėl buvusios sutuoktinės. Kaltinamasis A. S. ten dalyvavo kartu su R. Z.. Kitų dviejų kaltinamųjų ten nebuvo, arba dabar jų neatpažįsta. Prokurorui pagarsinus nukentėjusiojo S. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, S. S. paaiškino, kad iškart kaip atvažiavo į policiją, ten pradėjo pildyti blankus, o jam kraujas iš visur bėgo. Motina atvažiavo ir atvežė vandens. Neatsimena, ar M. M. atliko kokius nors veiksmus, nes jam buvo bloga, jį ilgai laikė greitojoje. L. pavardę sužinojo policijoje. Į policija kreipėsi todėl, kad buvo pagrobti dokumentai ir raktai. 591 Lt, tai išleisti pinigai atstatant dokumentus. Gydymo čekiai buvo pristatyti policijai. Prašoma 12000 Lt yra neturtinė žala, nes ligoninėje pragulėjo 2 sav. Po operacijos buvo sunku, nosis normaliai dar dabar neatsistačiusi.
Nukentėjusysis G. B. teismui nurodė, kad iš matymo pažįsta tik kaltinamąjį M. L.. Įvykio dieną, maždaug prieš metus, jis su draugais ėjo iš parduotuvės „M.“. Pajuto, kad yra sekamas. Gerokai neblaivus M. L. priėjo prie jo ir paklausė ar nukentėjusysis turi talonėlį ir pinigų. Atsakius, kad neturi, kaltinamasis ėjo kartu, kartu įėjo į laiptinę, į liftą. Nukentėjusysis su draugais O. P., R. P. ir D. norėjo pakilti į devintą aukštą, tačiau sustojo 5 aukšte, nes norėjo nuo jo pabėgti. Kaltinamasis išbėgo iš lifto kartu su jais, todėl jie vėl įšoko į liftą, norėjo šį apgauti, bet jis irgi grįžo į liftą. Pakilus į 9 aukštą, jis draugus paleido, pasakęs: „jūs eikit, o mes su juo pakalbėsim“. Kai liko dviese, M. L. vėl reikalavo pinigų, telefono. Telefoną laikė rankose, nes mėgino prisikviesti policiją, tuo metu jis telefoną ir atėmė. Bandė suduoti, bet nukentėjusysis su juo grūmėsi. Policiją iškvietė liudytojas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis patikslino, kad jo SIM kortelę kaltinamasis numetė ir pabėgo, apie tai, kad telefoną gražins, nesakė. Po kurio laiko su kaltinamuoju buvo susitikę, jis sakė, kad nukentėjusysis nepaduotų į teismą, kad grąžins 100 Lt, bet pinigų negražino. Juolab tai buvo jau po to, kai nukentėjusysis jau buvo parašęs pareiškimą.
Nukentėjusioji R. U. teismui paaiškino, kad senai pažįsta M., jo pavardė prasideda „L“ raide, tačiau dabar jos neprisimena. Nusikaltimo padarymo metu ji gyveno „Carite“, ten įliesdavo tik nuo 19.30 val., todėl užėjo į laiptinę, nes ten, pas trečiame aukšte gyvenančius senukus, pabūdavo iki 19 val., o po to eidavo į „Caritą“. Laiptinėje susitiko M., kuris nieko nesakęs pradėjo ją mušti. Dar laiptinėje buvo kažkokie jo draugai, bet jie pirmi praėjo, o M. ėjo paskui juos. Su M. prieš tai nebuvo susipykę. Mano, kad gal jis buvo girtas. Pirmo smūgio neatsimena, nuo jo susirietė, o jis dar pora smūgių trenkė ir paėmė jos daiktus. Tai buvo rankinukas, maišiukas, senas telefonas, kažkiek pinigų. Šiuo metu smulkmenų nebeprisimena, policijai nurodė ką iš jos pavogė, akiniai irgi ten buvo. Jai padaryta apie 70 Lt žala, su mėlynėmis vaikščiojo. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji patikslino, kad po įvykio M. buvo priėjęs prie jos ir atsiprašinėjo. Žalos neatidavė ir nekompensavo, civilinio ieškinio nereiškia. Atsakydama į kaltinamojo M. L. klausimą, nukentėjusioji R. U. paaiškino, kad pastarojo bijojo, todėl iškart nerašė pareiškimo į policiją. Policija ją iškart nuvežė į ligoninę. Po to tik darė „abdukciją“.
Liudytoja V. S. teismui paaiškino, kad pažįsta tik du kaltinamuosius R. ir A.. Su R. Z. ji 2 m. kartu gyveno, o A. S. yra jo draugas. Šiuo metu su jais ir nukentėjusiuoju S. S. nebebendrauja. Tuo metu su R. buvo susipykę ir jis prašė atvežti jo daiktus iš N. į S. pr. Kai su S. S. atvažiavo su daiktais, ji ėjo prie durų ir pamatė, kad 4 ar 5 vyrai užpuolė S.. Mano, kad muštynių iniciatorius buvo R., kuris be kalbų pradėjo mušti. Ji rėkė, bandė policijai skambinti, juos atskirti. Ten buvo A. ir kažkoks M., kurio anksčiau nebuvo mačiusi. Kai jie šnekėjosi, girdėjo kad vieno pravardė buvo „psichas“ ar narkomanas. Teismo paprašyta parodyti, kuris iš kaltinamųjų yra M. liudytoja V. S. parodo į kaltinamąjį M. M., ir paaiškina, kad jo pravardė buvo „M.“. Po to įvykio jai R. pasakė, kad dar vienas „narkomanas“ ten buvo. Asmuo, kurį R. pavadino narkomanu, paėmė vyro piniginę. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu jai nebuvo rodomos kaltinamųjų nuotraukos. R. nukentėjusįjį dar mašinoje trankė, kaip atvažiavo policija jie pabėgo, po to grįžo. R. atėjo iš už bendrabučio, paklausė kas čia yra, kaip niekur nieko. Policija juos paėmė ir visi vyko į policijos nuovadą, tuo metu kaltinamieji buvo visi keturi. Negali tiksliai nurodyti, kas iš kaltinamųjų spardė, o kas trankė jos vyrą, nes tai darė jie visi. Tik ji viena bandė juos išskirti. A. S. irgi spardė. Vyras buvo ant žemės parkritęs.
Nors kaltinamieji M. L., M. M., A. S., savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažįsta, netikėti nukentėjusiųjų, liudytojų paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Šie paaiškinimai, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl pagrįstai laikytini šių kaltinamųjų kaltės įrodymais.
Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo S. K. parodymai, kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2011-11-10 apie 22 val., patruliuojant su kolega A. T., gavo pranešimą į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pil. S. S., kuris paaiškino, kad jį užpuolė 4 vyrai, kurie sulaužė automobilio raktą ir pagrobė piniginę. Buvo sulaikyti 3 vyrai, kuriuos nurodė nukentėjęs S. S., t.y. R. Z., A. S., M. L., kuriuos pristatė į 2 PK. Įvykio vietoje nukentėjusiajam buvo iškviesta med. pagalba, jį apžiūrėjo 93 brigada, pasiūlė vykti į ligoninę, jis atsisakė. Taip pat nukentėjusiajam buvo pasiūlyta iškviesti techninę pagalbą tam, kad būtų patrauktas automobilis, bet nukentėjęs pažadėjo pats pasirūpinti savo automobiliu. Nei nukentėjęs, nei įtariamieji, nesugebėjo aiškiai paaiškinti dėl ko tarp jų įvyko konfliktas (b.t. 1,b.l. 43).
Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo D. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2011-11-24 apie 22.30 val. jis kartu su savo draugu G. ėjo link namų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prie laiptinės įėjimo prie jų prisikabino jam nepažįstamas vyriškis, kurio duomenų jis nežino. Jis iš G. pradėjo reikalauti pinigų, tada G. jam atsakė, kad neturi, tada jis pradėjo reikalauti pravažiavimo talonėlių. Jie su draugu, kad išvengtų konflikto nuėjo link lifto, kad pakilti iki 9 aukšto, kur šiuo metu gyvena. Minėtas vyriškis į liftą užėjo kartu su jais. Jie pakilo iki penkto aukšto, galvodami, kad jis liks tame aukšte, o jie su draugu grįš atgal į liftą ir pakils iki jiems reikiamo aukšto. Penktame aukšte minėtas vyriškas vėl pradėjo iš G. reikalauti pinigų. Jis tuo metu nuėjo namo. Kai G. grįžo namo pranešė jam, kad minėtas vyriškis, kuris buvo prie jų prisikabinęs, užpuolė jį ir atėmė jo mobiliojo ryšio telefoną. Minėtas vyriškis maždaug 25 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, kaip buvo apsirengęs neatsimena, tačiau jį atpažinti galėtų ( b.t.1 b.l. 70).
Kaltinamųjų kaltės įrodymais teismas taip pat pripažįsta asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolų duomenis, kurie patvirtina, kad 2012-12-19, nukentėjusysis G. B. atpažino jį apiplėšusį M. L.. 2012-12-19 , liudytojas D. G. taip pat atpažino M. L.. 2012-01-31 nukentėjusioji R. U. atpažino M. L., kaip ją apiplėšusį asmenį. 2011-11-11 įtariamasis R. Z. atpažino M. M. , kaip asmenį kartu su juo dalyvavusį muštynėse 2011-11-10, apie 21.50 val., prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, kuris mušė nukentėjusįjį gulintį, smūgiavo daug „iš rankų ir iš kojų“ į kūno ir veido sritį (b.t.1, b.l. 34,63-64, 71-72, 73,105-106,107, 126-127).
Vertindamas aplinkybes, kad nukentėjusysis S. S. ir liudytoja V. S. teismo posėdžio metu neatpažino M. L., arba sumaišė jį su M. M. nurodydami, kad nusikaltimą padaręs asmuo buvo gerokai stambesnis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis, nuotraukose esančiose policijos kartotekose, bei darytose sulaikymo metu yra gerokai stambesnio kūno sudėjimo. Teismui atkreipus dėmesį į šia aplinkybę bylos dokumentų pagarsinimo metu, M. L. pripažino savo išvaizdos pokyčius (b.t. 1, b.l. 20, b.t.3, b.l. 32-35, 41).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2011-11-15 Specialisto išvadoje Nr. G 3431/11(01), nustatyta, kad S. S. sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai padaryti 12 trauminių poveikių pasėkoje ( b.t. 1, b.l. 48-49).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys patvirtina, kad 2011-11-10, atvykus apie 22.12 val., į iškvietimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, S. S. medikams nurodė, kad jį sumušė 4 iš matymo pažįstami asmenys. Vykti į gydymo įstaigą atsisakė (b.t.1, b.l. 57).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenys patvirtina, kad 2011-12-19, 18.18 val. užregistruotas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo laiptinės 3 aukšte sumušta ir apiplėšta 48 m. moteris. Plėšikai iš matymo pažįstami žmonės. Iš moters atimtas MRT ir pinigai. Apie plėšimą policijos įstaigai pranešė RVUL ligoninės slaugytoja. 2011-12-19, 19.00 val. Paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros protokole užfiksuota, kad R. U. konstatuoti daugybiniai veido nubrozdinimai, antakio ir pakaušio žaizdos. Diagnozuotas galvos sumušimas (b.t.1, b.l. 98,99,112-113)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas, susipažinęs su R. U. med. apžiūrų dokumentais, konstatavo, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.t. 1, b.l. 117).
Aplinkybės, kad nukentėjusieji S. S. ir R. U. nusikaltimų padarymo dienomis, buvo apžiūrimi greitosios pagalbos medikų, patvirtina, kad tuo metu prieš juos buvo panaudotas fizinis smurtas.
Vertindamas kaltinamojo M. L., parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Kaltinamasis teismo posėdžio metu akivaizdžiai neigė netgi tas aplinkybes, kurias buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. M. L., net pripažindamas nusikalstamos veikos G. B. atžvilgiu padarymą, teigė, kad jis pastarojo neapiplėšė, o nukentėjusysis pats jam davė savo mobiliojo ryšio telefoną ir, kad šis pats neatėjo jo pasiimti. Dėl patirtų sužalojimų kaltino nukentėjusiąją R. U., kuri „pati girta griuvinėja ir paskui vaikšto su mėlynėmis“, kad daiktų, kuriuos ši nurodo kaip atimtus, ji niekada neturėjo, kad pastaroji praeityje užsiiminėjo kontrabanda ir pan.
M. M. ikiteisminio tyrimo metu atsisakęs duoti parodymus, teisme neigė bet kokį savo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, nurodydamas, kad visiškai nesusijęs su nusikalstama veika, kurios padarymu jis kaltinamas.
A. S., ikiteisminio tyrimo metu, aiškindamas incidento priežastis ir pasekmes yra nurodęs daugiau nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, o būtent, kad konfliktą pradėjo R., tuo metu pribėgo jis, M. ir jo draugas, ir kad jie visi sudavė smūgius S.. Kad po konflikto su M. nuėjo pas R. Z. į namus, o kartu buvęs M. draugas pabėgo. Kur nuėjo R. Z. jis nematė, bet kai juos R. Z. bute sulaikė policija, tai R. Z. išėjo iš už namo kampo ir jį taip pat sulaikė policija. Šio įvykio metu jis nematė jokios S. piniginės, bei nematė, kad ją kas nors atimtų iš S., taip pat jis nematė ir jokio automobilinio rakto, bei nematė, kad jį kas nors laužytų. Jis prisipažįsta, kad sudavė smūgius S., kodėl taip padarė nelabai gali paaiškinti, gal paprasčiausiai norėjo padėti R. Z. išspręsti jo konfliktus su S. dėl jo žmonos V..
Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, pripažino tik kaltinamasis R. Z., nurodydamas, kad su nukentėjusiuoju konfliktuoja senai dėl V. S., t.y. asmeninius savo elgesio motyvus. Aiškindamas kitų kaltinamųjų veiksmus, R. Z. teigė daug ko neprisimenantis.
Teismo vertinimu, tokie akivaizdūs kaltinamųjų parodymų pasikeitimai vertintini kaip siekimas kiekvienam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bandymas palengvinti nusikalstamos veikos bendrininkų padėtį.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t.y. padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta, t.y. viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra nurodytas nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas, todėl tokie požymiai neturi lemiamos reikšmės konstatuojant tokios nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos padarymo motyvai gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-136/2010, 2K-135/2011, 2K-452/2011, 2K-318/2012, 2K-25/2013).
Ištyręs ir neatsiejamai vieną nuo kito įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji M. L., R. Z., M. M. ir A. S. tyčia, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamųjų nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių šių kaltinamųjų kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką. Pagal teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes M. L., M. M. ir A. S. nusikalstamos veikos padarymo motyvai pripažintini chuliganiškais, o R. Z.- asmeniniais, padarytais dėl mažareikšmės dingsties.
Kaltinamojo M. L. veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai, kadangi jis, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius G. B. ir R. U., užvaldė svetimą šių asmenų turtą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad R. U. jokio turto neturėjo, o G. B. telefoną jam padavė pats, M. L. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Plėšimo kvalifikavimui svarbūs ne tik faktiškai atsiradę padariniai, bet ir kaltininko veiksmų pobūdis bei aplinkybės, kuriomis buvo užvaldomas nukentėjusiųjų turtas.
Kaltinamųjų M. L., M. M. ir A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas, vertindamas jų parodymus teismo proceso metu, nenustatė. Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jie padarė bendrininkų grupėje ir būdami neblaivūs.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. L., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o būtent į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaryta bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio (1.55 promilės), kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarytos iš savanaudiškų paskatų, į nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, veikos baigtos, sukėlė pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę: administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, 2010-04-08 įrašytas į narkologinę įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-233, konstatuota, kad teismo psichiatrijos ekspertizę skirti vien dėl kaltinamojo narkopriklausos, netikslinga. M. L. teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą ankstesniu teismo nuosprendžiu (b.t 3, b.l. 41-77). Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam M. L. skiriant laisvės atėmimo bausmes, jų dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijose numatytų bausmių vidurkių.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. M. teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o būtent į tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta, sukėlė pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę- kaltinamasis administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ( b.t.2, b.l. 81-82, 83-88, 90-97, 99-114, ). Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam M. M. skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S. teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis veiką padarė bendrininkų grupė ir apsvaigęs nuo alkoholio (0,86 promilės), į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta, sukėlė pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę: administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą įrašytas, teistas ( b.t.2, b.l. 45-48, 4952-53, 55-56, 58-60). Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. S. skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. Z. teismas atsižvelgia į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybes, o būtent tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio (1, 79 promilės); lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigtinė, ji sukėlė pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, teistas ( b.t.2, b.l. 3-4, 5-7, 9-11, 13-15). Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. Z. skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.
Nukentėjusysis G. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Lt turtinės žalos, padarytos nusikalstamais kaltinamojo M. L. veiksmais, atlyginimo. Žalos dydis yra realus ir pagrįstas, kaltinamasis jos dydžio neginčija, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (b.t. 1, b.l. 68).
S. S. pareiškė 591,59 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės ir 12000 Lt neturtinės žalos, padarytos nusikalstamais kaltinamųjų M. L., R. Z., M. M. ir A. S. veiksmais, atlyginimo ( b.t. 1, b.l. 28). Turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, kaltinamieji jos dydžio neginčija, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamųjų kaltė padarius S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus. S. S. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 12000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo sužalojimo mąstą, pasekmes, sprendžia, kad 2000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra reali ir atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
Kaltinamiesiems R. Z., ir A. S. paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti.
Laisvės atėmimo bausmes atliekantiems M. L. ir M. M., kardomąsias priemones neskirtinos.
Į paskirtas laisvės atėmimo bausmes kaltinamiesiems įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme.
Kaltinamųjų nuosavybės teisės neapribotos, daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas:
BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl G. B. apiplėšimo) ir paskirti 1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl R. U. apiplėšimo) ir paskirti 1(vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 3 (tris) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 str. 1,4 ir 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2012-09-07 nuosprendžiu paskirta ir 2012-11-12 nutartimi subendrinta bausme ir galutinę subendrintą paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2014-04-15). Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laką įskaityti bausmės laiką atliktą pagal ankstesnįjį nuosprendį ir laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2011-11-10 iki 2011-11-11( vieną parą) ir nuo 2011-12-29 iki 2011-12-30 (vieną parą).
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 str. 1,4 ir 9 dalimis šią bausmę subendrinti su 2013-01-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti galutinę 5 (penkis) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmės laiką atliktą pagal 2013-01-28 nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2011-11-10 iki 2011-11-11 (vieną parą).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2011-11-10 iki 2011-11-11 (vieną parą).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Tenkinti G. B. civilinį ieškinį ir iš M. L. priteisti 100Lt, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Solidariai iš M. L., M. M., R. Z., ir A. S. priteisti S. S. 2591,59 Lt, nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.