Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. U. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-08-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. M. ir A. B. ieškinį atsakovams B. K., D. T., S. U., M. G., L. B., C. Š., J. P., trečiajam asmeniu, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sandorių pripažinimo galiojančiais, sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir registro įrašo dalinio panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai 2016-08-08 Šilutės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė:Pripažinti negaliojančiais 1996-09-06 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 610 „Dėl pastatų teisinio registravimo“ ir jo priedo dalį dėl leidimo P. S. registruoti nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), bendras plotas 558,16 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – dirbtuvės).Pripažinti negaliojančia 1996-09-12 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp P. S. ir R. K. G., dalį dėl dirbtuvių patalpų, plane pažymėtų 1-1 (10,61 kv. m), 1-2 (19,58 kv. m), 1-3 (19-64 kv. m). Pripažinti galiojančia A. B. ir B. K. 2005-11-02 sutartį, pagal kurią B. K. A. B. pardavė, o A. B. nupirko dirbtuvių patalpą, plane pažymėtą 1-10 (55,52 kv. m). Pripažinti galiojančia A. B. ir D. T. 2006-06-01 sutartį, pagal kurią A. B. nupirko, o D. T. pardavė dirbtuvių patalpą, plane pažymėtą 1-9 (68,48 kv. m).Pripažinti galiojančia A. B. ir J. P. 2005-08-01 sutartį, pagal kurią A. B. nupirko, o J. P. pardavė dirbtuvių patalpas, plane pažymėtas 1-11 (55,34 kv. m); 1-12 (58,75 kv. m); 1-13 (6.58 kv. m), 1-14 (9,69 kv. m), 1-15 (16,52 kv. m).Pripažinti galiojančia R. M. ir K. Š. 1995-06-10 sutartį, pagal kurią R. M. nupirko, o K. Š. pardavė dirbtuvių patalpas, plane pažymėtas 1-4 (42,66 kv. m), 1-5 (33,56 kv. m), 1-6 (19,49 kv. m), 1-7 (12.18 kv. m), 1-19 (4 kv. m), 1-18 (4 kv. m).Pripažinti galiojančia R. M. ir D. T. 1997-07-25 sutartį, pagal kurią R. M. nupirko, o D. T. pardavė dirbtuvių patalpą, plane pažymėtą 1-16 (19,58 kv. m).Panaikinti Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 50/126811, R. K. G. įregistruotą nuosavybės teisę į dirbtuves, nustatant, kad R. K. G. nuosavybės teise priklauso dirbtuvių patalpos, plane pažymėtos 1-1 (10,61 kv. m), 1-2 (19,58 kv. m), 1-3 (19,64 kv. m). Ieškovai nurodė, kad dirbtuvės iki 1994-10-06 priklausė žemės ūkio bendrovei „Sakučiai“. 1994-10-06 ši bendrovė buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Bendrovės turtas, tarp jų ir dirbtuvės, buvo išdalytas bendrovės pajininkams – B. K., D. T., J. P., K. Š.. 1994-07-22 žemės ūkio bendrovės „Sakučiai“ visuotinio susirinkimo protokolas patvirtina, kad B. K. atiteko garažas, 56,1 m ploto, K. Š. atiteko stalių dirbtuvės, 80,1 m ploto, D. T. atiteko garažas, 60 m ploto. Dėl J. P. perduotų dirbtuvių patalpų rašytinių įrodymų nėra išlikę, tačiau šį faktą ieškovai įrodinės liudytojų (buvusių žemės ūkio bendrovės „Sakučiai“ administracijos darbuotojų, pajininkų) paaiškinimais, J. P. prašymu įsigyti už pajus turto ir sąrašu asmenų, kurie pageidauja įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus. Nurodė, kad B. K., D. T., J. P. ir K. Š. už pajus gautas dirbtuvių patalpas perleido ieškovams. Pinigai buvo sumokėti. Rašytinės notarinės sutartys pasirašytos nebuvo, parduota pagal žodines sutartis. Nuo šių patalpų įsigijimo ieškovai šias patalpas valdė kaip savo nuosavybę, šias patalpas prižiūrėjo, sudarė sutartį dėl elektros tiekimo į šias patalpas, mokėjo už elektrą. Pretenzijų dėl šių patalpų ieškovams niekas nereiškė. Apie tai, kad ieškovų pirktos dirbtuvės yra įregistruotos kito asmens vardu, apie 1996-09-12 pirkimo–pardavimo sutartį, 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkį ieškovai sužinojo tik 2016 m. birželį, kai buvo įtraukti į civilinę bylą Nr. 2-1194-635/2016. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: padaryti įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teises į dirbtuves; uždrausti Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarei S. D. išduoti atsakovams S. U., M. G. ir L. B. paveldėjimo teisės liudijimą į dirbtuves.Ieškovai nurodė, kad jų reikalavimai susiję su nuosavybės teisėmis į dirbtuves, kurios šiuo metu yra registruotos R. K. G. vardu. Jos įpėdiniai S. U., M. G. ir L. B. teismui yra pateikę pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti terminą palikimui (dirbtuvėms) priimti. Teismui atnaujinus R. K. G. įpėdiniams terminą palikimui priimti, įpėdiniai turės galimybę palikimą priimti, dirbtuves įregistruoti savo vardu, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-08-12 nutartimi ieškovų prašymą tenkino. Nutarė padaryti įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teisę į R. K. G. vardu įregistruotas dirbtuves. Uždraudė Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarei S. D. išduoti atsakovams S. U., M. G. ir L. B. paveldėjimo teisės liudijimus į dirbtuves.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pareikštus reikalavimus, nurodytas aplinkybes, konstatavo, ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas. Nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė S. U. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-08-12 nutartį.Apeliantė nurodė, kad ieškovai tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nemotyvavo, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti jų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė ir tai, kad ieškovai pareiškė aiškiai nepagrįstus reikalavimus.Apeliantė nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai, jų taikymo būtinybė nėra pagrįsta įrodymais ar atitinkamais teisės aktais, nėra motyvuotas ir pasirinktų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis.Ieškovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašė apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Ieškovai nurodė, kad tikėtinai pagrindė ieškinį. Apeliantė nepagrįstai reikalauja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės išnagrinėtų bylą ir pasisakytų dėl visų įrodymų esmės.Ieškovai nurodė, kad byloje nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į dirbtuves. P. S. nuosavybės teisę į dirbtuves įgijo neteisėtai. Todėl P. S. šias patalpas neteisėtai pardavė R. G.. Atsakovai L. B., M. G. ir S. U. (R. G. paveldėtojai) siekia paveldėti dirbtuves. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Įsitikinęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas nustatinėja, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiškino prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ir be pagrindo sprendė esant grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šie klausimai sudaro apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai). Kaip minėta, vienas iš motyvų, kuriuo remdamasi apeliantė įrodinėja apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimo poreikį, – tai ieškinio reikalavimų tikėtinas nepagrįstumas. Pastarąjį faktą apeliantė grindžia tuo, kad ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovų prašomos įgyvendinti reikalavimo teisės egzistavimo. Taigi, apeliantas ieškinio prima facie nepagrįstumą sieja su tokiu ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių ir jas turinčių pagrįsti įrodymų tyrimo mastu, kuris būdingas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-200-381/2015). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-200-381/2015). Byloje pareikštame ieškinyje ieškovai prašo sandorius pripažinti galiojančiais, sandorį pripažinti iš dalies negaliojančiu ir panaikinti registro įrašo dalį. Ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį turintys pagrįsti įrodymai (žemės ūkio bendrovės „Sakučiai“ visuotinio susirinkimo protokolai, perdavimo–priėmimo aktas; asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus, sąrašas; Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos 2016-05-16 raštas „Dėl pastato esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono savivaldybėje valdymo“; informacija apie sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį; laikotarpiu nuo 2006-11-10 iki 2016-06-28 atliktų mokėjimų ataskaita; elektros tinklų nuosavybės ribų aktas; elektros energijos tiekimo naudojimo sutartis su buitiniu naudotoju. Vadinasi, prima facie doktrinos požiūriu ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Remiantis tuo, atskirojo skundo argumentai dėl šios dalies atmetami kaip nepasitvirtinę.Apskųstos teismo nutarties neteisėtumą, o kartu ir nepagrįstumą apeliantė grindžia ir tuo aspektu, kad nėra kito būtinojo elemento laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo grėsmės.Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į dirbtuves. Atsakovai L. B., M. G. ir S. U. (R. G. paveldėtojai) siekia paveldėti dirbtuves. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. G. paveldėtojams priėmus palikimą, perleidus ginčo objektą – dirbtuves tretiesiems asmenims, o teismui konstatavus, kad nuosavybės teisės į dirbtuves priklauso ieškovams, ieškovams būtų padaryta žala, jiems galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o turto išreikalavimas iš trečiųjų asmenų taptų neįmanomas arba pareikalautų papildomų teisminių ginčų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis byloje nėra paneigtas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės parinktos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad LR CPK 137 str. 6 d. nustatyta, jog teisėjas, priėmęs pareiškimą apie civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo faktą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai turi pareigą pranešti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš rašytinių civilinės bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė už atskirąjį skundą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. Atskirasis skundas atmestas, todėl apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.)Duomenų apie kitų dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, dėl to jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-08-12 nutartį palikti nepakeistą.