Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant prokurorui L. G., gynėjui advokatui K. V., nukentėjusiajai R. V., nukentėjusiojo A. M. V. atstovei pagal įstatymą R. Š., jų atstovui advokatui Š. V., nukentėjusiųjų A. V., R. V. ir V. V. atstovui advokatui V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent ji 2010 m. birželio mėn. 18 d., apie 8.00 val., Vilniuje, vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 28 punktų reikalavimus, kad vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui; 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į eismo intensyvumą ir kitas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių; 134 punkto reikalavimus, numatančius, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, - tai yra, vairuojamu automobiliu Kareivių gatvėje dviejų eismo juostų važiuojamoje dalyje, skirtoje važiuoti V. M. gatvės kryptimi, susidariusioje grėsmę eismo saugumui keliančioje situacijoje nestabdė vairuojamo automobilio, o kirsdama 1.22 punkte numatytą horizontalaus kelio ženklinimo plačią brūkšninę liniją, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, įvažiavo į jos važiavimo krypties atžvilgiu dešinėje pusėje, ties Kareivių gatvės namu Nr. 105 buvusią „Kareivių“ maršrutinio transporto stotelę, važiavo maršrutinio transporto stotele leistiną greitį viršijančiu didesniu nei 56 km/h greičiu iki šios stotelės pabaigoje priekiniu dešinės pusės ratu atsitrenkė į šaligatvio kraštą, dėl ko jos vairuojamas automobilis buvo nublokštas iš dešinės pusės į kairę, - į pirmą eismo juostą, kur priekiniu kairiu kampu kliudė šia juosta mažesniu greičiu važiavusio Ž. V. vairuojamo automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, ko pasekmėje Ž. V. nesuvaldęs vairuojamo automobilio nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į dešinėje nuo kelio stovėjusį gatvės apšvietimo stulpą; šio eismo įvykio metu Ž. V. patyrė kūno sužalojimus, nuo kurių 2010 m. birželio 19 d., apie 3.35 val. mirė VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje.

R. T. teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad birželio 18 dieną važiavo iš Žirmūnų gatvės į Kareivių gatvę. Prieš ją važiavo „Toyota Corolla“ žalsvos palvos. Užsidegus žalam šviesoforui „Toyota“ sankryžoje darydama kairį posūkį stabtelėjo, nes praleido troleibusą. Pamačiusi, kad „Toyota“ pajudėjo į antrą eismo juostą, ji pasuko į pirmą juostą kampu apvažiuodama „Toyota“. Ši važiavo antra eismo juosta, ji važiavo pirm eismo juosta. Mašinos buvo viena šalia kitos. Pravažiavus sustojimą ji pastebėjo, kad kitas automobilis staigiai priartėjo prie jos automobilio, pradėjo slinkti iš antros juostos į pirmą. Ji pamatė, kad įvyks smūgis, todėl vairą pasuko į dešinę, stabdė automobilį, tačiau atsitrenkė į bordiūrą. Ją atmetė ir ji pajuto nedidelį smūgį. Jos mašiną mėtė, automobilis buvo nevaldomas. Automobiliui sustojus ji išlipo, apėjo savo automobilį ir pamatė, kad nuleista dešinė priekinė padanga, kurioje buvo skylė gal 3-4 cm. Po to pamatė bėgančius žmones. Ji bandė skambinti vyrui, po to nuėjo apžiūrėti, kas įvyko. Ten jau buvo žmonių, ji matė sėdintį žmogų, kiti bandė jį gaivinti. Ji klausė, ar iškviesta greitoji, policija. Jai sakė, kad viskas tvarkoje, sakė nesijaudinti. Įvykio vietoje buvo fotografas, kuris su ja bendravo. Jam ir policijai ji bandė papasakoti, kas įvyko. Vėliau stovėjo ir laukė. Ji mano, kad „Toyota“ vairuotojas neįsitikino, kad yra kliūtis iš dešinės, dėl to įvyko eismo įvykis.

Iš mirties liudijimo kopijos byloje matyti, kad Ž. V. mirė 2010-06-19 Vilniuje (t. 1, b. l. 140).

Vertindamas R. T. kaltę teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnyje numatytas jos formas, t. y. nusikalstamą nerūpestingumą ir nusikalstamą pasitikėjimą. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismas pripažįsta, kad R. T. vairuodama transporto priemonę ir darydama Kelių eismo taisyklių pažeidimus susidariusioje eismo situacijoje nesuvokė savo neteisėtų veiksmų ir nenumatė galimų padarinių, nors pagal įvykio situaciją, asmenines savybes ir turimą vairuotojos stažo trukmę turėjo ir galėjo numatyti, kad jos veiksmai gali sukelti sunkias pasekmes. Būdama vairuotoja R. T. privalėjo ir esamoje situacijoje galėjo nepadaryti nustatytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir taip išvengti kilusių padarinių. Įvertinęs tai teismas pripažįsta, kad nusikalstamą veiką R. T. padarė veikdama neatsargios kaltės nusikalstamo nerūpestingumo forma.

Įvertinus R. T. objektyviai atliktus veiksmus, kuriuos specialistas pripažino kaip pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti, sukeltus sunkius padarinius dėl kito eismo dalyvio mirties, jos kaltės rūšį ir formą, teismui neginčijamai nustačius priežastinį ryšį tarp jos neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių - R. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį kaip kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus.

Teismas šalina iš kaltinimo R. T. inkriminuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie numatyti kaip kelio ženklo 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimai, numatantys eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta; horizontalaus kelio ženklinimo 1.22 reikalavimai, numatantys, kad plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos), padarytus jai važiuojant Žirmūnų gatve nuo šios gatvės sankirtos su Verkių gatve link reguliuojamos sankryžos su Kareivių gatve, įvažiavus į šią sankryžą ir sukant joje į kairę, - į Kareivių gatvės važiuojamąją dalį, skirtą važiuoti V. M. gatvės kryptimi, t. y. vairuojamu automobiliu važiuojant Žirmūnų gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo Verkių gatvės pusės, kaire kraštine eismo juosta įvažiavus į reguliuojamąją Žirmūnų – Kareivių gatvių sankryžą paskui priekyje jos ta pačia eismo juosta ir kryptimi važiavusį Ž. V. vairuojamą automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukant į kairę, - į Kareivių gatvę, nesilaikant kelio ženklo 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimų, numatančių, kad minėta kryptimi leidžiama važiuoti tik transporto priemonėms, į sankryžą įvažiavusioms Žirmūnų gatvės kaire kraštine eismo juosta, ir sankryžoje sukant į kairę ne nuo savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies kairiojo krašto, o iš dešinės pusės apvažinėjant sankryžoje prieš ją ta pačia kryptimi važiavusį bei taip pat kairio posūkio manevrą atlikinėjusį ir į Kareivių gatvę įvažinėjantį Ž. V. vairuojamą automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - nes teismas nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio tarp šių padarytų pažeidimų ir kilusių pasekmių. Šie R. T. inkriminuoti pažeidimai būtų likę be pasekmių, jei vairuotoja būtų savalaikiai sustabdžiusi savo vairuojamą automobilį, dėl ko būtų neatsitrenkusi į kelio nortą ir dėl to nekliudžiusi Ž. V. vairuojamo automobilio. Nesant tarp Rimutės T. veiksmų darant šiuos pažeidimus ir kilusių pasekmių, t. y. eismo įvykio, dėl kurio žuvo Ž. V., tiesioginio priežastinio ryšio – R. T. šioje dalyje minėtuose veiksmuose nėra jai inkriminuoti nusikaltimo sudėties, tokie jos veiksmai nėra pagrindas baudžiamąją atsakomybei realizuoti.

Be to, teismas šalina iš kaltinimo ir tai, kad nusikalstamą veiką R. T. padarė tęsdama pirma eismo juosta važiavusio Ž. V. vairuojamo automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiavimą iš dešinės pusės, ne byloje išnaudojus visas galimybės ši aplinkybė nebuvo neginčijamai įrodyta, ją R. T. neigė tuo keldama abejones, kurias teismas vadovaudamasis baudžiamojo proceso principais priverstas vertinti kaltininkės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų (t. 2, b. l. 56, 57, 58) matyti, jog R. T. nebuvo diagnozuota psichikos sveikatos sutrikimų, todėl ji būdama pakaltinama ir įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Įstatymo numatytų pagrindų atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skirdamas bausmę kaltininkei teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jos kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę. R. T. turimais duomenimis iki įvykio nebuvo bausta administracine tvarka, ji neteista ir nebūdama praeityje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias ir neištaisomas pasekmes. Ji dirbanti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, artimųjų ir darbo administracijos charakterizuojama kaip teigiama asmenybė (t. 3, b. l. 77, 78), tačiau teismas nenustatė jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kaip ir pakankamai kritiško požiūrio į savo neteisėtą veiką. Įvertinus tai bei sankcija numatą vienintelę bausmės rūšį teismas R. T. siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skiria sankcijos vidurkiui artimą, tačiau mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad R. T. iki šiol neteista, praeityje nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kartu įvertinant ir nukentėjusiųjų interesus dėl žalos atlyginimo, teismas mato pagrindą paskirtos bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. atidėti, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, skiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Atidedant bausmės vykdymą teismas taiko nusikalstamos veikso padarymo metu galiojusią 2007 06 28 baudžiamojo įstatymo redakciją Nr. X-1233 (įsigaliojusią nuo 2007 07 21).

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, sukeltas pasekmes ir R. T. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičių ir turinį, nepakankamai kritišką jos naudotos nusikaltimo padarymo metu specialios teisės vairuoti transporto priemones įvertinimą, teismas atidėdamas bausmės vykdymą ir siekdamas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį nuteistajai kartu skiria baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. draudimą vairuoti transporto priemones, nenustatydamas maksimalaus šio draudimo termino dėl Kaltin pinklės iki tol neturėtų nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

R. T. kardomoji priemonė nepaskirta, šiuo metu skirti jai kardomąją priemonę nėra tikslinga.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nebuvo taikytas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. V. pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti iš R. T. ir AB „Lietuvos draudimas“ 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat prašė priteisti 3000 Lt advokato atstovavimo išlaidų (t. 3, b. l. 46-48); nukentėjusysis V. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį prašydamas priteisti R. T. ir AB „Lietuvos draudimas“ 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat prašė priteisti 400 Lt advokato atstovavimo išlaidų (t. 3, b. l. 50-51); nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. Š. pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti mažamečiui nukentėjusiajam A. M. V. jos naudai iš R. T. ir AB „Lietuvos draudimas“ 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 43 495,78 Lt turtinės žalos atlyginimą, taip pat prašė priteisti teismo išlaidas (t. 2, b. l. 191-193).

Spręsdamas šiuos civilinius ieškinius teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusių asmenų teises baudžiamajame procese.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo jo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ir kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai); šie asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta asmenų teisė į žalos atlyginimą ta pajamų dalimi, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti iš mirusiojo šiam esant gyvam. Neturtinės žalos asmeniui nustatymas baudžiamojoje byloje nėra saistomas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (2001-06-14 d. Nr. IX-378) nustatytos neturtinės žalos privalomojo draudimo suma. Nagrinėjamu atveju byloje dėl eismo įvykio 2010-06-18 ši neturtinė žala remiantis 11 str. 1 d. 2 p. buvo 2 500 eurų. Kai asmuo (draudėjas) yra sudaręs sutartį dėl civilinės atsakomybės draudimo, žalą atlygina draudimo įmonė (draudikas), neviršydama draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kita žalos atlyginimo tvarka. Autoįvykio kaltininkas privalo atlyginti žalą, kuri viršija nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas. Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnis numato prievolę atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonių) padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiųjų tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl tokios žalos padarymo atsakovu traukiamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė, ryšys su artimaisiais yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlyginimo ypatumus Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Jeigu atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalą taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą

Iš pareikštų civilinių ieškinių turinio, teisme apklaustų R. V. ir R. Š. paaiškinimų, jų atstovų pasisakymų, akivaizdžių sunkių ir kilusių nepataisomų pasekmių dėl Ž. V. mirties akivaizdu, kad civiliniai ieškovai ir nukentėjusieji žuvusiojo motina A. V., mažametis sūnus A. M. V. ir sūnus V. V. patyrė vidinį skausmą ir neigiamas emocijas, praradimą ir nebeegzistuojantį artimo asmens ryšį. Šias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiųjų neturtinės žalos turiniu. Įvertindamas kiekvieno civilinio ieškovo neturtinę žalą pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad visų nukentėjusiųjų asmeniniai ryšiai su žuvusiu Ž. V. buvo nevienodai glaudūs. Akivaizdu, kad didžiausią praradimą ir sunkiausias pasekmes patyrė žuvusiojo motina A. V., kuriai vienintelio sūnaus parama neturint sutuoktinio buvo būtina, šia parama pagal nustatytus duomenis byloje A. V. naudojosi dažniausiai ir realiai. Priešingai tam, žuvusiojo sūnūs įvykio metu V. V. buvo pilnametis, jo stiprus ryšys ir intensyvus bendravimas su tėvu iki mirties byloje nenustatytas. Kitas žuvusiojo sūnus A. M. V. įvykusios tragedijos metu buvo 4 metų amžiaus, teismas nustatė, kad su tėvu jis bendraudavo apytikriai kartą per mėnesį, tėvo netektį tinkamai įvertins ir supras galimai tik ateityje. Kartu nustatydamas neturtinės žalos dydį ieškovams teismas vertina tai, kad ši žala buvo padaryta ne tyčiniais, bet R. T. neatsargiais veiksmais, atsižvelgia į atsakovo turtinę padėtį, Ž. V. veiksmus ir būtinumą taip pat vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, į A. M. V. pareikštą turtinio reikalavimo dydį. Įvertinęs visą tai bei Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijus teismas nukentėjusiųjų neturtinę žalą atitinkamai įvertina: A. V. 35 000 Lt, V. V. 10 000 Lt, A. M. V. 12 000 Lt. Atsižvelgiant į draudimo bendrovės pareigą atlyginti ne didesnę nei 2 500 eurų neturtinę žalą remiantis minėtu Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, teismas dalį žalos pagal pateiktas eksperto išvadas (t. 2, b. l. 4) ir bendrovės išreikštą sutikimą pripažinus R. T. kalta priteisia iš atsakingo asmens AB „Lietuvos draudimas“ (A. V. 2877,34 Lt, A. M. V. ir V. V. po 2877,33 Lt), o likusią teismo įvertintą neturtinės žalos sumą priteisia iš kaltininkės R. T..

A. M. V. įstatyminė atstovė civiliniu ieškiniu pagrįstai prašė priteisti ieškovui pajamų dalį, kurią A. M. V. turėjo teisę gauti iki jo pilnametystės pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-08-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4889-155/08 nuo Ž. V. mirties. Apskaičiuodamas šios turtinės žalos dydį teismas nustatė, kad ieškovo prašoma suma nepagrįstai viršija jam priklausančios žalos dydį. Įvertinus A. M. V. skirtą našlaičio pensiją prašomos turtinės žalos dydis nuo 2010-06-19 Ž. V. mirties fakto iki A. M. V. pilnametystės 2024-04-09 atitinka 42 970,68 Lt sumą, todėl kaip turtinė žala priteistina iš draudimo santykiais susijusios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“. Priteisiamą sumą teismas nustatė apskaičiuodamas šia tvarka: A. M. V. priteisus iš tėvo po 550 Lt kas mėnesį iki pilnametystės po tėvo mirties paskyrus jam 287,45 Lt našlaičio pensiją, teismo priteisyos pajamos kas mėnesį sumažėjo 262,55 Lt. Laikotarpis, už kurį A. M. V. turi teisę į pajamų dalį, yra nuo tėvo mirties 2010-06-19 iki jo pilnametystės 2024-04-09. Bendras laikotarpio periodas 163 mėnesiai ir 20 dienų. Už šį laikotarpį susidaranti suma yra 42 970,68 Lt.

A. V. ir V. V. proceso metu naudojosi advokato kaip jų atstovo paslaugomis, dėl ko patyrė A. V. 3 000 litų, V. V. 400 Lt šio proceso išlaidas. Šios išlaidos įrodytos byloje pateiktomis pinigų priėmimo kvito kopijomis (t. 2 , b. l. 133, t. 3, b. l. 54), sumos atitinka protingumo kriterijus, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu teismas pripažinęs R. T. kalta iš jos priteisia nurodytiems nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams šias prašomas proceso išlaidas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. ir 307 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir skirti 3 m. (trejus metus) terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. (2007 06 28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. 6 mėn. (dviems metams ir šešiems mėnesiams), įpareigojant R. T. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotai darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d., 68 str., 75 str. 2 d. R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti motorines transporto priemones – dviems metams ir šešiems mėnesiams.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti neturtinės žalos atlyginimą: A. V. 2877,34 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis litus ir trisdešimt keturis centus), A. M. V. jo atstovės R. Š. naudai 2877,33 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis litus ir trisdešimt tris centus), V. V. 2877,33 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis litus ir trisdešimt tris centus).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ A. M. V. jo atstovės R. Š. naudai priteisti 42 970,68 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt litų ir šešiasdešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimą.

Iš R. T. priteisti neturtinės žalos atlyginimą: A. V. 32 122, 66 Lt (trisdešimt du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt du litus ir šešiasdešimt šešis centus), A. M. V. jo atstovės R. Š. naudai 9 122,67 Lt (devynis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt du litus ir šešiasdešimt septynis centus), V. V. 7 122,67 Lt (septynis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt du litus ir šešiasdešimt septynis centus).

Iš R. T. priteisti 3000 Lt (tris tūkstančius litų) A. V. ir 400 Lt (keturis šimtus litų) V. V. už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.