Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto R. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-08-24 nutarimo, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 127 str. 3 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nubaustas už tai, kad jis 2012-07-08, 12.32 val., (duomenys neskelbtini) m., ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,82 prom.), aplenkė kitą automobilį, staigiai sustabdė, nors tai daryti nebuvo būtinumo, ir sudarė kliūtį iš galo važiuojančiai transporto priemonei, kuri nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilio galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 140 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.

Apelianto nuomone, jo atžvilgiu administracinę bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes skundžiamu nutarimu padarė politinį pareiškimą, kad vienas iš daugelio teisės pažeidimų rūšių - transporto priemonių vairavimas neblaiviam - turi būti baudžiamas ne teisingai, bet griežtai ir negailestingai. Šiuo pareiškimu teismas atvirai pažeidė jo teisę į teisingą ir nešališką teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d.).

R. B. pripažįsta, kad vairavo neblaivus, nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Jis išklausė kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis protingumo kriterijumi, apeliantas mano, kad jam turėtų būti paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje - 2000 litų bauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

2012-09-21 Šiaulių apygardos teisme gautas R. B. prašymas, kuriame jis nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas tokiam ilgam laikotarpiui, t. y. 4 metams, gali lemti ne tik vadovaujančios darbo vietos praradimą, bet ir apsunkinti šeimos materialinę padėtį, nes jis vienas, jau trys metai būdamas našlys, turi materialiai išlaikyti savo studentę dukterį. Teisės vairuoti transporto priemones praradimas taip pat gali neigiamai atsiliepti bei sužlugdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklą, kurioje nuo jos įkūrimo t. y. nuo 2010-11-04, jis dirba direktoriumi, be to, darbo vietas gali prarasti ir dvidešimt įvairių statybininkų profesijas turintys UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, kurie šiuo metu dirba įmonėje. Teigia, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas, neleis jam atlikti pareigybinėse nuostatuose numatytų funkcijų ir neigiamai paveiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

R. B. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, aplenkė kitą automobilį, staigiai sustabdė, nors tai daryti nebuvo būtinumo, ir sudarė kliūtį iš galo važiuojančiai transporto priemonei, kuri nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinę dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai R. B. pripažino kaltu ir nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-08-24 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir grąžinti administracinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kaip prašoma R. B. apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, motyvuodamas tuo, kad dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas S. Z..

Apeliaciniame skunde R. B. teigia, kad nukentėjusysis S. Z. matė, kad eismo įvykio vietoje yra įvažiavimas į prekybos centro stovėjimo aikštelę ir privalėjo numatyti, kad tikėtinas prieš jį (nukentėjusįjį) važiavusio (apelianto) manevras stabdant transporto priemonę ir sukantis į stovėjimo aikštelę, todėl nukentėjusysis S. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p., kur numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog būtent apeliantas vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę įrodytos bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (4, 5 b. l.); alkotesterio parodymais – R. B. nustatytas 1,82 promilių girtumas (7 b. l.), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (8 b. l.), eismo įvykio vietos schema (9 b. l.), A. K. 2012-07-28 paaiškinimu (10 b. l.), S. Z. 2012-07-28 paaiškinimu (11 b. l.), I. Z. Z. 2012-07-28 paaiškinimu (12 b. l.), eismo įvykio fotolentele (14 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (16, 17 b. l.), liudytojo S. Z. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kuriuose jis nurodė, kad jis su žmona važiavo automobiliu ir staiga ties „(duomenys neskelbtini)” parduotuve jį aplenkė sidabrinės spalvos automobilis, kuris labai netikėtai, jam prieš nosį, pasuko į dešinę ir sukdamas visai nepaliko vietos stabdymui, todėl jis (S. Z.) nespėjo sustabdyti ir trinktelėjo į galinės dalies dešinį kampą (37 b. l.), liudytojos I. Z. Z. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kuriuose ji nurodė, kad jai važiuojant su vyru automobiliu, prieš pat „(duomenys neskelbtini)”, prie įvažiavimo į stovėjimo aikštelę, juos aplenkė šviesi mašina ir prieš pat nosį pasuko į dešinę, į stovėjimo aikštelę, jos vyras visomis išgalėmis numynė stabdžio pedalą, tačiau nespėjo sustabdyti ir trinktelėjo tai mašinai į dešinį užpakalinį kampą (37, 38 b. l.), liudytojos A. K. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kuriuose ji nurodė, kad ji, važiuodama automobiliu ir artėdama prie „(duomenys neskelbtini)” parduotuvės, pamatė kaip iš priekio atvažiuoja sena tamsios spalvos mašina, o ją dideliu greičiu lenkia sidabrinės spalvos mašina, kuri aplenkusi labai staigiai įsuko į „(duomenys neskelbtini)” stovėjimo aikštelę, pasukimas buvo toks staigus, kad net išgirdo, kaip kažkas kažkur kliuvo, nes aplenktasis automobilis nelabai galėjo spėti sustabdyti (38 b. l.). Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, byloje jokių duomenų apie tai, kad liudytojai dėl kažkokių priežasčių siektų apeliantą melagingai apkaltinti, nėra, todėl netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms apelianto nurodyta aplinkybė, jog S. Z. važiuodamas nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, nepagrįsta jokiais įrodymais, vertinama kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia neabejotinai teigti, jog R. B. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, aplenkė kitą automobilį, staigiai sustabdė, nors tai daryti nebuvo būtinumo, ir sudarė kliūtį iš galo važiuojančiai transporto priemonei, kuri nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilio galinę dalį, todėl R. B. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. kvalifikuota pagrįstai, kvalifikuoti R. B. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis (apeliantas) lenkdamas kirto ištisinę liniją, tačiau jam administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl šio pažeidimo nebuvo surašytas, todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d. („Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas“) faktą pažeidė nekaltumo prezumpciją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarime nėra konstatuota, jog R. B., kirsdamas ištisinę liniją, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d., todėl teigti, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nėra pagrindo. Be to, aplinkybė, kad jis lenkdamas kitą automobilį kirto ištisinę liniją skundžiamame nutarime minima tik kaip viena byloje nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių.

Apeliaciniame skunde R. B. nurodo, kad dėl kelio ženklinimo byloje kilo ginčas, todėl duomenys apie kelio ženklinimą eismo įvykio vietoje turėtų būti gauti atliekant apžiūrą ir išreikalavus šiuos duomenis iš kelių tarnybos, be to, būtina nustatyti ir eismo įvykio mechanizmą, nes gali paaiškėti, kad neįmanoma atlikti manevro S. Z. nurodomu būdu - priklausomai nuo ištisinės linijos buvimo ar nebuvimo ir jos ilgio, gali būti neįmanoma atlikti lenkimo manevrą tokiu būdu, kad manevras būtų pradėtas ir baigtas kertant ištisinę liniją. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad R. B. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kurio metu buvo tiriami visi byloje esantys įrodymai, tačiau papildomų prašymų nepateikė, jokių pastabų nepareiškė (36, 37 b. l.). Įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad R. B. veikoje yra Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, aplinkybė, koks kelio ženklinimas yra eismo įvykio vietoje, eismo įvykio mechanizmui ir teisės pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atžvilgiu administracinę bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes skundžiamu nutarimu padarė politinį pareiškimą, kad vienas iš daugelio teisės pažeidimų rūšių - transporto priemonių vairavimas neblaiviam - turi būti baudžiamas ne teisingai, bet griežtai ir negailestingai. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, tuo labiau, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, jog teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų ir liudytojų parodymus, tenkino apelianto prašymą kviesti jo nurodomus liudytojus ir policijos pareigūną, surašiusį administracinio teisės pažeidimo protokolą (29 b. l.). Įvertinęs minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad abejoti skundžiamą nutarimą priėmusio teismo nešališkumu nėra pagrindo.

R. B. apeliaciniu skundu taip pat prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje - 2000 litų baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skundžiamu nutarimu R. B. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta nuobauda, lygi Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui – Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-08-24 nutarimu R. B. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta 4500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Galimybę skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Įvertinus šios bylos medžiagą daroma išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

R. B. apeliaciniame skunde ir 2012-09-21 Šiaulių apygardos teisme gautame R. B. prašyme nurodytos aplinkybės – tai, kad jis pripažįsta, jog vairavo neblaivus, nuoširdžiai gailisi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas tokiam ilgam laikotarpiui, t. y. 4 metams, gali lemti ne tik vadovaujančios darbo vietos praradimą, bet ir apsunkinti šeimos materialinę padėtį, nes jis vienas, jau trys metai būdamas našlys, turi materialiai išlaikyti savo studentę dukterį, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas taip pat gali neigiamai atsiliepti bei sužlugdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklą, kurioje nuo jos įkūrimo t. y. nuo 2010-11-04, jis dirba direktoriumi, be to, darbo vietas gali prarasti ir dvidešimt įvairių statybininkų profesijas turintys UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, kurie šiuo metu dirba įmonėje, kad jis išklausė kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jam taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, švelninti paskirtą nuobaudą.

Pažymėtina, kad R. B. praeityje yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (20-22 b. l.). Tai neigiamai apibūdina R. B. asmenybę, rodo, kad jis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. R. B. paskirta nuobauda lygi Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui – 4500 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 4 metams – nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-08-24 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-08-24 nutarimą nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.