- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-250-300-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- J., J. S.
- Nukentėjusysis
- Z. B.
- Advokatai
- Linas Stanislavas Bagdonas, Linas Stanislovas Bagdonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Artūro Dževečkos ir nuteistojo J. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2006-10-06 vagystės įsibraunant į Z. B. butą) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2006-11-03 vagystės įsibraunant į E. S. butą) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtos bausmės už nusikaltimus pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl 2006-10-06 vagystės įsibraunant į Z. B. butą), LR BK 214 str. 1 d., LR BK 182 str. 1 d., subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., prie paskirtos subendrintos bausmės, pridėta dalis bausmės, paskirtos už nusikaltimą pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl 2006-11-03 vagystės įsibraunant į E. S. butą), šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 11 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( LR BK 71 str.). Įpareigota atlyginti nukentėjusiesiems Z. B. – 2260 Lt, M. P. – 1240 Lt ir E. S. – 550 Lt turtinę žalą iki 2010-01-01, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Priteista iš J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) – 2260 Lt (du tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt litų ), E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) – 550 Lt (penki šimtai penkiasdešimt litų), M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) - 1240 Lt (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo.
Konfiskuota iš J. S. 70 Lt, kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai (LR BK 72 str. 2 d. 3 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. nuteistas už tai, kad jis 2006-10-06 apie 13 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, perlaužęs buto įleidžiamos spynos durų cilindrą, įsibrovė į patalpą – Z. B. butą, iš kur slapta pagrobė svetimą – nukentėjusiosios Z. B. turtą: pinigus 2000 Lt, automobilinį dulkių siurblį 70 Lt vertės, elektrinį grąžtą 40 Lt vertės, mokėjimo kortelę „Hansabanko“, ir nukentėjusiosios M. P. priklausantį turtą: auksinę grandinėlę 250 Lt vertės, vieną auksinę grandinėlę 3 g. 300 Lt vertės, vieną auksinę grandinėlę 5 g. 500 Lt vertės, vieną auksinį žiedą 1,9 g. 190 Lt vertės, auksinį žiedą 2 g. 200 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį „DELL“ 1000 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai Z. B. 2110 Lt turtinės žalos, nukentėjusiajai M. P. - 2440 Lt turtinės žalos, viso pagrobdamas svetimo turto už 4550 Lt.
Be to, jis 2006-10-06, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą Z. B. priklausantį mokėjimo instrumentą – mokėjimo kortelę „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją 2006-10-06 14:25 val. panaudojo dvejoms finansinėms operacijoms atlikti - inicijuoti: išėmė iš (duomenys neskelbtini), esančio AB bankas (duomenys neskelbtini) bankomato 600 Lt grynų pinigų.
Be to, jis 2006-10-06, 14:25 val. (duomenys neskelbtini) esančiame, AB bankas (duomenys neskelbtini) bankomate, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą 600 Lt, tai yra operacinei sistemai ir bankui save pateikdamas kaip asmenį turintį teisę atlikti operaciją, pasinaudojo iš Z. B. pagrobta „Hansabankas“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos duomenimis - PIN kodu, taip suklaidindamas elektroninę sistemą ir banką apgaule užvaldė svetimą nukentėjusiosios Z. B. turtą 600 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai 600 Lt turtinę žalą.
Be to, jis 2006-11-03 apie 11 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, perlaužęs buto durų cilindrą, įsibrovė į patalpą – E. S. butą, iš kur slapta pagrobė svetimą – nukentėjusiosios E. S. turtą: du auksinius vestuvinius žiedus po 200 Lt vertės, bendros 400 Lt vertės, mechaninį rankinį laikrodį „Skrydis“ 2614.2H TY 25-07.1327-77, 50 Lt vertės, mechaninį rankinį laikrodį „Raketa“ 2609.HA, 50 Lt vertės, mechaninį rankinį laikrodį jaunuoliams „Aušra“ 2001, 50 Lt vertės, miniatiūrinį laikrodį-žadintuvą „Spindulys“ su mechanizmu 18502, 50 Lt vertės, mechaninį laikrodį „Raketa“ 2628 H, 50 Lt vertės, miniatiūrinį laikrodį-žadintuvą „Spindulys“ su mechanizmu 18502H-159, 50 Lt vertės, elektroninį rankinį laikrodį „Elektronik 52“, 50 Lt vertės, kvarcinį, sieninį elektroninį-mechaninį laikrodį su barometru ir termometru gT2 815, 420 „Švyturys“ 5920657377 TY25-18060002-87, 50 Lt vertės, bendros 400 Lt vertės, ir nukentėjusiajam H. S. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung X300“ 400 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. S. 800 Lt turtinės žalos, nukentėjusiajam H. S. padarydamas 400 Lt turtinę žalą, viso pagrobdamas svetimo turto už 1200 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Artūras Dževečka prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis J. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 5 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir 70 Lt turto konfiskacija, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį J. S. atžvilgiu apylinkės teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 72 str. ir 75 str. nuostatas, todėl nepagrįstai J. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemones - 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei 70 Lt turto konfiskavimą. Prokuroras plėtodamas savo argumentus nurodo, jog 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 buvo pakeista Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. redakcija ir joje nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Taigi, pasak prokuroro, pagal naująją Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. redakciją įpareigojimų skyrimas atidėjus bausmės vykdymą nėra privalomas, tačiau yra privalomas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas, be to, iš įstatymo turinio matyti, kad teismui atidėjus bausmės vykdymą suteikta teisė ir kartu pareiga paskirti asmeniui tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, tuo tarpu apylinkės teismas J. S. paskyrė jas dvi. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-06 nutartyje Nr. 2K-710/2007 yra pažymėjęs, kad naujoji Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. redakcija yra įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nes pagal savo pobūdį baudžiamojo poveikio priemonės yra griežtesnės nei Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatyti įpareigojimai. Taigi, naujoji Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. redakcija J. S. neturėjo būti taikoma, o jam skirtas įpareigojimas (įpareigojimai), numatyti veikos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. redakcijoje (Radviliškio r. apylinkės teismo 2009-05-12 nuosprendžiu J. S. paskirti įpareigojimai, kurie buvo numatyti ir J. S. nusikalstamų veikų padarymo metu, todėl šioje dalyje nuosprendis nekeistinas). Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p., nustatyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitą materialią vertę turinčius daiktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (nutartys Nr. 2K-486/2006, Nr. 2K-70/2005 ir kt.), kad pagal Lietuvos Respublikos BK 72 str. turi būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris kaltininko panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kitaip susietas su kaltininko nusikalstama veika, pvz., turtas sudaręs galimybę nusikalstama veika gauti neteisėtą naudą, praturtėti. Jei vagystės, plėšimo ar kito panašaus nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas paslepiamas, suvartojamas, parduodamas ar dėl kokių nors priežasčių dingsta, tai kaltininkas nukentėjusiam asmeniui turi atlyginti padarytą žalą. Jei kaltininko parduoto ar kitaip panaudoto pagrobto turto nepakanka patenkinti nukentėjusio asmens civilinį ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo, Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos. Priešingu atveju taikant Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. būtų iškreipta šios baudžiamosios poveikio priemonės - turto konfiskavimo - esmė ir paskirtis, ši priemonė nuteistajam faktiškai taptų bausme - bauda. Taigi teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad J. S. atlygino dalį padarytos žalos, o Radviliškio r. apylinkės teismo 2009-05-12 nuosprendžiu iš J. S. M. P. priteista 1240 Lt, E. S. 550 Lt turtinei žalai atlyginti, apylinkės teismas nepagrįstai konfiskavo J. S. iš nusikalstamų veikų gautus 70 Lt.
Apeliaciniu skundu nuteistojo J. S. gynėjas prašo pakeisti 2009-05-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį nuteisiant J. S. pagal LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 str. ir J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais. Skunde nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi teigia, jog J. S. nuo pirmos apklausos momento davė nuoseklius parodymus, pilnai prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikaltimą, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė vietą, kur buvo paslėptas pavogtas kompiuteris ir taip padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams surasti pavogtą daiktą, su visais nukentėjusiaisiais bei civiliniais ieškovais susitaikė bei pasirašė sutartis dėl žalos atlyginimo, visi nukentėję asmenys tiek susitarime dėl žalos atlyginimo, tiek apklausiant juos teisminio nagrinėjimo metu išreiškė savo valią, kad sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta šalims susitaikius. Taip pat nurodo, kad savo paskutinę nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas J. S. šiuo nuosprendžiu padarė 2006 m. lapkričio mėnesio 03 d., nuo 2006 m. lapkričio mėnesio 03 dienos iki šios dienos nėra padaręs jokių kitų nusikalstamų veikų. Taigi, apelianto nuomone, teismo motyvas, kad „byloje yra duomenų kad Pakruojo rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu dėl analogiškų nusikaltimų padarymo, todėl pagrindo manyti, kad J. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų nėra" yra visiškai nepagrįstas. Nurodo, kad teismas konstatuodamas tokias aplinkybes, padarė išvadą, kad J. S. padarė kitas nusikalstamas veikas dėl kurių yra pareikštas įtarimas Pakruojo rajono PK ir mano, kad tokiu būdu buvo pažeistas Konstitucijos 31 straipsnis /Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu/. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismai privalo vadovautis tik turimais bei surinktais įrodymais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, o negalima vadovautis spėliojimais ir prielaidomis. Be kita ko apeliantas nurodo, kad sutinka, jog Pakruojo rajono PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau paskutinė veika, kuria yra įtariamas Pakruojo rajono PK buvo padaryta 2006 11 03 d. t.y. tą pačią dieną, kaip ir paskutinė veika už kurią buvo nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo, jokių kitų duomenų, kad nuo 2006 11 03 d. iki šios dienos J. S. yra padaręs kokias nors kitas nusikalstamas veikas, ar yra pagrindo manyti, kad tokias veikas darys, nėra, priešingai, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtino, kad J. S. pilnai suprato savo kaltę, įsidarbino, tapo pilnavertis visuomenės narys, užsiima sportu, pasiekė atitinkamų laimėjimų. Teigia, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas visiškai be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio, dėl ko gali susiformuoti ydinga teisminė praktika, kadangi įstatymo leidėjas nurodydamas konkrečias atleidimo nuo baudžiamosios sąlygas šalims susitaikius numatė ir sąlygas, kad įvykužius visas sąlygas kaltas asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, taigi, nurodo, jog visos sąlygos ir pagrindai, dėl ko teismas galėjo taikyti LR BK 38 str. buvo įgyvendinti.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo ir prokuratūros apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė pašė prokuratūros skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo J. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir pagrįstai pripažino J. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2006-10-06 vagystės įsibraunant į Z. B. butą), 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dėl 2006-11-03 vagystės įsibraunant į E. S. butą), tačiau netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, dėl ko nepagrįstai J. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemones - 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei 70 Lt turto konfiskavimą.
Dėl prokuratūros apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde nurodytu teiginiu, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio ir 75 straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikaltimų įvykdymo metu, t. y. 2006-10-06 ir 2006-11-03 galiojo Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1498 BK 75 str. 2 d. redakcija, kuri 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 buvo pakeista ir joje nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Taigi, pagal naująją Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. redakciją įpareigojimų skyrimas atidėjus bausmės vykdymą nėra privalomas, tačiau yra privalomas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas. Be to, iš įstatymo turinio matyti, kad teismui atidėjus bausmės vykdymą suteikta teisė ir kartu pareiga paskirti asmeniui tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas J. S. paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-06 nutartyje Nr. 2K-710/2007 yra pažymėjęs, kad naujoji Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. redakcija yra įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nes pagal savo pobūdį baudžiamojo poveikio priemonės yra griežtesnės nei Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatyti įpareigojimai, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią iki 2007 m. liepos 21 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 įsigaliojimo data), taikant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nebuvo galima skirti baudžiamojo poveikio priemonių.
Taigi, naujoji Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. redakcija J. S. neturėjo būti taikoma, o jam skirtas įpareigojimas (įpareigojimai), numatyti veikos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. redakcijoje.
Atsižvelgiant į paminėtą, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nuosprendis keistinas, panaikinant nuosprendžio dalis, kuriomis J. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir 70 Lt turto konfiskacija.
Dėl nuteistojo J. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl galimybės atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.). Skunde apeliantas tvirtina, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatyti pagrindai. Nurodo, kad jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams surasti pavogtą daiktą, su visais nukentėjusiaisiais bei civiliniais ieškovais susitaikė bei pasirašė sutartis dėl žalos atlyginimo, visi nukentėję asmenys tiek susitarime dėl žalos atlyginimo, tiek apklausiant juos teisminio nagrinėjimo metu išreiškė savo valią, kad sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta šalims susitaikius. Be kita ko apeliantas nurodo, kad yra pagrindas manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi, pasak apelianto, jis pilnai suprato savo kaltę, įsidarbino, tapo pilnaverčiu visuomenės nariu, užsiima sportu, pasiekė atitinkamų laimėjimų, taigi teigia, kad yra visos BK 38 str. numatytos sąlygos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 dalies punktuose išvardytų sąlygų visuma: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi įrodymais pagrįsti visas BK 38 straipsnio 1 dalyje ir jos punktuose nurodytas aplinkybes bei konstatuoti jų buvimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. yra teismo diskrecija, o ne pareiga. Todėl teismas svarstydamas tokią galimybę vertina visus byloje esamus įrodymus. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes - prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, bei, kad atlygino dalį padarytos turtinės žalos (nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pateikė AB „Lietuvos pašto“ kvitus, patvirtinančius, kad atlygino visą žalą nukentėjusiesiems). Nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje. Taip pat atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka metų bėgyje nebaustas, į tai, kad jis dirbantis, atsiprašė nukentėjusiųjų.
Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės, remdamasis BK 38 str. nuostatomis.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nusikaltimai buvo padaryti 2006 m. spalio 6 d., 2006 m. lapkričio 3 d., todėl nusikaltimo padarymo metu nuteistajam galiojo administracinės nuobaudos, skirtos už kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t. b. l. 109, 113). Be to, J. S. įvykdė tris tyčinius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą, taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nenurodė su kuo vykdė nusikalstamas veikas, t. y. nenurodė savo bendrininkų, o tokios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taigi, atsižvelgiant į paminėtą, seka, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nuteistasis nedarys ateityje nusikalstamų veikų, tai yra, nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. Tos aplinkybės, kad J. S. įsidarbino, suprato savo kaltę, užsiima sportu, atlygino žalą nukentėjusiesiems, nėra pakankamas pagrindas daryti tokią išvadą.
Apylinkės teismas pagrįstai pripažino J. S. kaltu bei nuteisė, konstatuodamas, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant jos vykdymą.
Šalies argumentai
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, kad „byloje yra duomenų kad Pakruojo rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu dėl analogiškų nusikaltimų padarymo, todėl pagrindo manyti, kad J. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų nėra" yra nepagrįstas, kadangi, pasak apelianto, teismas konstatuodamas tokias aplinkybes, padarė išvadą, kad J. S. padarė kitas nusikalstamas veikas dėl kurių yra pareikštas įtarimas Pakruojo rajono PK ir mano, kad tokiu būdu buvo pažeistas Konstitucijos 31 straipsnis /Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu/, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina tai, jog apylinkės teismas nekonstatavo J. S. kaltumo ar nekaltumo dėl Pakruojo rajono PK atliekamo ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu, o minėtą informaciją panaudojo kaip asmenį, šiuo atveju, J. S. apibūdinančius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į paminėtą J. S. gynėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 332 str.,
nusprendžia:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis J. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 5 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir 70 Lt turto konfiskacija.
Nuteistojo J. S. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.