Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. U. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

O. C. išteisinta pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

O. C. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. Z. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. Z. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Z., O. C. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padėjo O. C. išvaistyti jos žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ krovininio automobilio vairuotoju ir žinodamas, kad O. C. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vedėja yra atsakinga už prekių ir kitų materialinių vertybių tvarkingą sandėliavimą, saugumą, priėmimą ir išdavimą, veikdamas bendrais veiksmais su O. C. ir A. Z., 2011-01-19, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ motorvežio (MPT6) mašinistu dirbančiam A. Z. pateikus O. C. 2011-01-19 F-98 formos reikalavimą Nr. 26, į variklinę bėginę transporto mašiną MPT6, Nr. (duomenys neskelbtini) įsipilti 800 litrų (672 kg) dyzelino, o pastarajai šį reikalavimą patenkinus padarant tai liudijančius įrašus Kuro talpykloje laikomų naftos produktų, bioproduktų apskaitos žurnale, 2011 m. sausio mėnesio MPT6 Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-19 F-98 formos reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini) ir variklinės bėginės transporto mašinos MPT6, Nr. 138, 2011-01-19 darbo lape Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra įtvirtinant, kad 2011-01-19 A. Z. išduota 800 litrų (672 kg) dyzelino, tačiau realiai A. Z. 2011-01-19 į variklinę bėginę transporto mašiną MPT6, Nr. (duomenys neskelbtini) neįsipylus 800 litrų (672 kg) dyzelino, nes jis, veikdamas pagal susitarimą su bendrininkais, tyčiniais veiksmais, 2011-01-19, apie 8.19 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), į variklinę bėginę transporto mašiną MPT6, Nr. (duomenys neskelbtini) įsipylė tik 220 litrų dyzelinio kuro, o likusį kuro kiekį pagal susitarimą paliko O. C. žiniai, po ko, pastarajai veikiant vieninga tyčia, 2011 m. sausio 19 ir 20 dienomis, pasitelkus A. U., kuris veikdamas pagal išankstinį susitarimą per tris kartus, nesant jokio teisinio pagrindo, įsipylė jam 500 litrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio dyzelino, o būtent:

2011-01-19, apie 8.09 val. A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į automobilį „MAN 10.163“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leido įsipilti 100 litrų dyzelino;

2011-01-19, apie 10.25 val. A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į automobilį „MAN 10.224“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leido įsipilti 200 litrų dyzelino;

2011-01-20, apie 7.19 val. A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į automobilį „MAN 10.224“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leido įsipilti 200 litrų dyzelino,

tokiu būdu, jis bendrininkaudamas su A. Z., O. C., padėjo pastarajai išvaistyti jos žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 500 litrų dyzelino, kurio vertė 2085 litai (1 litro vertė 4 litai 17 centų), tai yra, padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje.

O. C. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. Z., A. U. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išvaistė jos žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vedėja, pagal 2010-02-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Sandėlio vedėjos pareiginių nuostatų II dalį, turėdama pareigą išduoti dyzelinį kurą ir pagal VI dalį būdama atsakinga už prekių ir kitų materialinių vertybių tvarkingą sandėliavimą saugumą, priėmimą ir išdavimą bei būdama pasirašiusi 2006-11-22 visiškos materialinės atsakomybės sutartį, 2011-01-19, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ motorvežio (MPT6) mašinistu dirbančiam A. Z. pateikus O. C. 2011-01-19 F-98 formos reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), į variklinę bėginę transporto mašiną MPT6, Nr. (duomenys neskelbtini) įsipilti 800 litrų (672 kg) dyzelino, šį reikalavimą patenkino, padarydama tai liudijančius įrašus A. Z. pateiktame 2011-01-19 F-98 formos reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini), Kuro talpykloje laikomų naftos produktų, bioproduktų apskaitos žurnale, 2011 m. sausio mėnesio MPT6 Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašydama A. Z. pateiktame variklinės bėginės transporto mašinos MPT6, Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-19 darbo lape Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra įtvirtindama, kad 2011-01-19 A. Z. išduota 800 litrų (672 kg) dyzelino, tačiau realiai 800 litrų (672 kg) A. Z. 2011-01-19 į variklinę bėginę transporto mašiną MPT6, Nr. (duomenys neskelbtini), neįsipylė, nes jis, veikdamas pagal susitarimą su bendrininkais, tyčiniais veiksmais, 2011-01-19, apie 8.19 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), į variklinę bėginę transporto mašiną MPT6, Nr. (duomenys neskelbtini), įsipylė tik 220 litrų dyzelinio kuro, o likusį kuro kiekį pagal susitarimą paliko O. C. žiniai, po ko ji, veikdama vieninga tyčia, 2011 m. sausio 19 ir 20 dienomis, per penkis kartus, nesant jokio teisinio pagrindo, 540 litrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio dyzelino išdavė A. U. bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims, o būtent:

2011-01-19, apie 8.09 val. A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į automobilį „MAN 10.163“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leido įsipilti 100 litrų dyzelino;

2011-01-19, apie 10.25 val. A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į automobilį „MAN 10.224“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leido įsipilti 200 litrų dyzelino;

2011-01-19, apie 13.59 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į tyrimo metu tiksliai nenustatytą komercinės paskirties „Volkswagen Caddy“ automobilį leido įsipilti 10 litrų dyzelino;

2011-01-20, apie 7.03 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos markės mikroautobusą leido įsipilti 30 litrų dyzelino;

2011-01-20, apie 7.19 val., A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į automobilį „MAN 10.224“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leido įsipilti 200 litrų dyzelino.

Tokiu būdu ji, bendrininkaudama su A. Z., A. U. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis iššvaistė jos žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti turtą - 540 litrų dyzelino, kurio vertė 2251,80 litų (1 litro vertė - 4 litai 17 centų), tai yra, padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Be to, O. C. buvo kaltinama suklastojusi tikrus dokumentus turint tikslą pateisinti jai patikėto svetimo turto iššvaistymą, o būtent: dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vedėja, pagal 2010-02-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Sandėlio vedėjos pareiginių nuostatų II dalį turėdama pareigą išduoti dyzelinį kurą ir reguliariai pildyti kuro talpykloje savo reikmėms laikomų naftos produktų apyvartos ir kuro išdavimo žiniaraščių žurnalus, o pagal VI dalį būdama atsakinga už prekių ir kitų materialinių vertybių tvarkingą sandėliavimą, saugumą, priėmimą ir išdavimą, 2011 m. sausio 19 ir 20 dienomis, iššvaisčiusi 540 litrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio dyzelino, kuris turėjo būti išduotas A. Z. įsipilti į variklinę bėginę transporto mašiną MPT6, Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama pateisinti tokiu būdu padarytą jai patikėto svetimo turto iššvaistymą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne anksčiau kaip 2011-01-19, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus - Kuro talpykloje laikomų naftos produktų, bioproduktų apskaitos žurnalą, 2011 m. sausio mėnesio MPT6 Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštį Nr. 12 ir A. Z. pateiktus variklinės bėginės transporto mašinos MPT6, Nr. 138, 2011-01-19 darbo lapą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-01-19, F-98 formos reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), juose padarydama tikrovės neatitinkančius įrašus, tai yra:

- 2011-01-19 dienos F-98 formos reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini) ranka įrašydama, kad A. Z. išduota 800 litrų (672 kg) dyzelino ir šį dokumentą pasirašydama grafoje „Išdavė“;

- variklinės bėginės transporto mašinos MPT6 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-19 darbo lapo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Nr. 4 Degalų ir tepalų sąnaudos, kg.“, pasirašydama grafoje „Išdavusiojo v., pavardė, parašas“, patvirtino, kad A. Z. išduota 672 kg dyzelino;

- Kuro talpykloje laikomų naftos produktų, bioproduktų apskaitos žurnale padarydama rankraštinius įrašus atitinkamose grafose, kad 2011-01-19, 8.09 val. iš kuro talpyklos išpilta 800 litrų (672 kg) kuro, bei tai patvirtindama savo parašu;

- 2011 m. sausio mėnesio MPT6 Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) padarydama rankraštinius įrašus atitinkamose grafose, kad 2011-01-19, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui A. Z. pripilta 800 litrų (672 kg) dyzelino, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, suklastotus tikrus dokumentus, 2011-01-19 dienos F-98 formos reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), ­­„Kuro talpykloje laikomų naftos produktų, bioproduktų apskaitos žurnalą“, 2011 m. sausio mėnesio MPT6 Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), laikė savo darbo vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo jų suklastojimo iki ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto momento, o suklastotą tikrą dokumentą - variklinės bėginės transporto mašinos MPT6, Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-19 darbo lapą Nr. (duomenys neskelbtini) realizavo perduodama jį A. Z., ne anksčiau kaip 2011-01-19, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. C., A. U. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padėjo išvaistyti O. C. žinioje buvusį svetimą turtą o būtent: dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ motorvežio (MPT6) mašinistu ir žinodamas, kad O. C. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vedėja yra atsakinga už prekių ir kitų materialinių vertybių tvarkingą sandėliavimą, saugumą, priėmimą ir išdavimą, veikdamas bendrais veiksmais su O. C., 2011-01-19, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), pateikdamas O. C. 2011-01-19, F-98 formos reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), į variklinę bėginę transporto mašiną MPT6, Nr. 138 įsipilti 800 litrų (672 kg) dyzelino, o pastarajai šį reikalavimą patenkinus padarant tai liudijančius įrašus Kuro talpykloje laikomų naftos produktų bioproduktų apskaitos žurnale, 2011 m. sausio mėnesio MPT6 Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-19 F-98 formos reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini) ir variklinės bėginės transporto mašinos MPT6, Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-19 darbo lape Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra įtvirtinant, kad 2011-01-19 A. Z. yra išduota 800 litrų (672 kg) dyzelino, po ko, A. Z. veikdamas pagal bendrą susitarimą, realiai 800 litrų (672 kg) 2011-01-19 į variklinę bėginę transporto mašiną MPT6, Nr. (duomenys neskelbtini) neįsipylė, nes tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-01-19, apie 8.19 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje adresu (duomenys neskelbtini), į variklinę bėginę transporto mašiną MPT6, Nr. (duomenys neskelbtini) įsipylė tik 220 litrų dyzelinio kuro, o likusį kuro kiekį - 580 litų pagal susitarimą paliko O. C. žiniai, po ko ji, 2011 m. sausio 19 ir 20 dienomis, per penkis kartus, nesant jokio teisinio pagrindo, 540 litrų iš A. Z. neįsipilto ir palikto kuro kiekio, kuris priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, išdavė A. U. bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims, o būtent:

2011-01-19, apie 8.09 val. A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į automobilį „MAN 10.163“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leido įsipilti 100 litrų dyzelino;

2011-01-19, apie 10.25 val. A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į automobilį „MAN 10.224“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leido įsipilti 200 litrų dyzelino;

2011-01-19, apie 13.59 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į tyrimo metu tiksliai nenustatytą komercinės paskirties „Volkswagen Caddy“ automobilį leido įsipilti 10 litrų dyzelino;

2011-01-20, apie 7.03 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos markės mikroautobusą leido įsipilti 30 litrų dyzelino;

2011-01-20, apie 7.19 val. A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į automobilį „MAN 10.224“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leido įsipilti 200 litrų dyzelino,

tokiu būdu, jis bendrininkaudamas su A. U. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudarydamas sąlygas padėjo iššvaistyti O. C. žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 540 litrų dyzelino, kurio vertė 2251,80 litų (1 litro vertė 4 litai 17 centų), tai yra, padarė nusikaltimą numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. Z. buvo kaltinamas suklastojęs tikrus dokumentus turint tikslą padėti O. C. pateisinti jai patikėto svetimo turto iššvaistymą, o būtent: dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ motorvežio (MPT6) mašinistu, 2011 m. sausio 19 ir 20 dienomis, bendrininkaudamas iššvaistant 540 litrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio dyzelino, kuris turėjo būti jam išduotas įsipilti į variklinę bėginę transporto mašiną MPT6, Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas padėti O. C. pateisinti jai patikėto svetimo turto iššvaistymą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne anksčiau kaip 2011-01-19, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, suklastojo tikrus dokumentus - 2011 m. sausio mėnesio MPT6 Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. Z. pateiktus variklinės bėginės transporto mašinos MPT6 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-19 darbo lapą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2011-01-19 F-98 formos reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), juose padarydamas tikrovės neatitinkančius įrašus, tai yra:

2011-01-19 dienos F-98 formos reikalavime Nr. 26 ranka grafoje „gavo“ pasirašydamas, kad A. Z. 2011-01-19 išduota 800 litrų (672 kg) dyzelino; variklinės bėginės transporto mašinos MPT6 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-19 darbo lapo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Nr. 4 Degalų ir tepalų sąnaudos, kg.“, padarydamas rankraštinius įrašus grafoje „Gauta“, kad jam 2011-01-19 buvo išduota 672 kg dyzelino bei šį dokumentą pasirašydamas;

- 2011 m. sausio mėnesio MPT6 Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), savo parašu pasirašydamas grafoje „Gavėjo parašas“, tokiu būdu patvirtindamas O. C. rankraštinius įrašus atitinkamose grafose, kad 2011-01-19 automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui A. Z. pripilta 800 litrų (672 kg) dyzelino, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia suklastotą variklinės bėginės transporto mašinos MPT6 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-19 darbo lapą Nr. (duomenys neskelbtini) realizavo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-01-19, pateikdamas pasirašyti technikos ir mechanizmų ūkio viršininko pavaduotojui V. Š., bazės viršininkui V. L. ir sandėlio vedėjai O. C.. Tai yra, padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

A. U. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį ir jam skirti 20 MGL (2600 Lt) baudą;

O. C. pripažinti kalta pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir jai skirti 30 MGL (3900 Lt) baudą;

O. C. pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jai skirti 40 MGL (5200 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l d, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę skirti 40 MGL (5200 Lt) baudą;

A. Z. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį ir jam skirti 20 MGL (2600 Lt) baudą;

A. Z. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jamskirti 30 MGL (3900 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę skirti 30 MGL (3900 Lt) baudą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai, solidariai priteisiant iš kaltinamųjų 733,18 Lt sumą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pažymėtina, kad baudžiamajame procese jokie įrodymai neturi didesnės įrodomosios galios. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą ir apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą įrodymai buvo ištirti laikanti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, įrodymai įvertinti tiek atskirai, tiek siejant juos į visumą, nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, išdėstyti įrodymų neatitikimai ir prieštaravimai, nuosprendis surašytas laikantis nuosprendžio surašymo taisyklių, jame padarytos išvados pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl nuosprendžio keisti prokuroro skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Išteisintieji A. U., ir A. Z. kaltinami padėję O. C. išvaistyti jai patikėtą, svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – dyzelinį kurą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų nepripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl įrodymų nepatikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo prokuroras, nėra išteisinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto iššvaistymas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės perleidimas tretiesiems asmenims pažeidžiant turto, turtinės teisės patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės iššvaistymas reiškia, jog šie objektai perleidžiami neatlyginant jų vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai. Esminis turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymis yra tas, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus to turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu ar turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Tačiau pažymėtina tai, kad vien tik neteisėtas disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika. Būtinasis, turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis – turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant turtu buvo padaryta turtinė žala (kasacinė byla Nr. 2K-210/2012).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad O. C. iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą, o šį nusikaltimą jai padėjo įvykdyti A. U. ir A. Z.. Byloje objektyviai nenustatyta ir neabejotinai neįrodyta, kad O. C. neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą būtų perleidusi A. U., A. Z. ar kitiems tretiesiems asmenims, kadangi iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vedėjo pareiginių nuostatų, krovininio automobilio vairuotojo pareiginių nuostatų, motorvežio (MPT-6) mašinisto pareiginių nuostatų, O. C., A. U., A. Z. darbo sutarčių ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad O. C., A. U. ir O. Z. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kad sandėlio vedėja O. C. turėjo teisę išduoti jos žinioje buvusias materialines vertybes, o A. U. ir A. Z. turėjo teisę gauti materialines vertybes iš bendrovės sandėlio, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad O. C., perduodama jai patikėtą turtą A. U. ir A. Z., jį perdavė tretiesiems asmenims. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad O. C., A. U. ar A. Z. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą turtą būtų perleidę tretiesiems asmenims.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta ir konkrečiai reglamentuota išduodamo kuro kiekio apskaičiavimo ir jo išdavimo tvarka, kad vairuotojai ir mašinistai dažnai patys pasakydavo sandėlininkei, kiek degalų jiems reikia, ir tik vėliau pateikdavo ir užsipildydavo reikalingus dokumentus. Tai, kad nebuvo tiksliai reglamentuota kuro kiekio apskaičiavimo ir jo išdavimo tvarka, patvirtino pirmosions instancijos teisme kaip liudytojai apklausti A. V., A. P., V. Š., V. N., išteisintieji A. U., O. C., taip pat byloje nustatyta, kad kuro kiekis bakuose nebuvo matuojamas, kelionės lapai buvo išrašomi tik išvykstant iš įmonės teritorijos. Be to, kelionės lapuose ir reikalavimuose pasirašyti teisę turėję asmenys neužtikrino, kad šiuose dokumentuose esantys duomenys atitiktų faktinę padėtį, netikrindavo kuro kiekio likučio transporto priemonėse.

Byloje nėra objektyviai nustatyta, kad dėl neteisėtų išteisintųjų O. C., A. U. ar A. Z. veiksmų buvo padaryta žala UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išteisintieji savo veiksmais siekė turtinės naudos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje surinkti duomenys apie O. C. išduotą kurą A. U. ir A. Z., apie A. U. ir A. Z. į tarnybinį automobilį ir į bėginę transporto mašiną įpiltą kurą, šiose transporto priemonėse rastą kuro likutį yra labai prieštaringi, byloje nebuvo objektyviai nustatyti kaltinime nurodyti trūkumai A. U. vairuojamoje transporto priemonėje ir A. Z. valdomoje bėginėje transporto priemonėje. Nors O. C. buvo nurodžiusi, kad kompiuterio programa kartais stringa, joje gali būti netiksliai fiksuojami kolonėlės duomenys, tačiau po 2011 m. sausio 19–20 d. įvykių kolonėlėje nebuvo atlikta O. C. žinioje esančių materialinių vertybių inventorizacija, tai nebuvo atlikta ir O. C. atleidžiant iš sandėlininkės pareigų, o iš 2011 m. rugpjūčio 31 d. Naftos produktų inventorizacijos akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatytas 2151,4 kg dyzelino perteklius. Be to, išteisintasis A. Z. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2011 m. sausio 19 d. į bėginę transporto priemonę MPT 6 Nr. (duomenys neskelbtini) įsipylė 800 litrų dyzelinio kuro, kad 800 litrų kuro pilama yra apie pusę valandos, kad V. Š. buvo jam nurodęs vykti dirbti į (duomenys neskelbtini), vėliau persigalvojo ir nurodė važiuoti į cechą remontuotis krano. Tokias aplinkybes patvirtina 2011 m. sausio 20 d. Kuro patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta aplinkybė, kad kuro likutis motorvežyje MPT 6 Nr. (duomenys neskelbtini) yra 630 litrų (529,83 kg), vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kad A. Z. valdoma bėginė transporto priemonė MPT 6 Nr. (duomenys neskelbtini) į kolonėlę įvažiuoja 2011 m. sausio 19 d. 8.01 val., o išvažiuoja 8.36 val. Byloje taip pat nėra objektyviai nustatyta, kiek kuro galėjo būti sunaudota atliekant krano remonto darbus 2011 m. sausio 19 d.

Kaltinimas išteisintiesiems grindžiamas tuo, kad O. C. 2011 m. sausio 19 ir 20 dienomis, per penkis kartus, nesant jokio teisinio pagrindo, A. Z. neįsipilto ir palikto 540 litrų kuro, kuris priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, išdavė A. U. bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims, o būtent:

2011-01-19, apie 8.09 val., A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į automobilį „MAN 10.163“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leido įsipilti 100 litrų dyzelino;

2011-01-19, apie 10.25 val., A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į automobilį „MAN 10.224“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leido įsipilti 200 litrų dyzelino;

2011-01-19, apie 13.59 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į tyrimo metu tiksliai nenustatytą komercinės paskirties „Volkswagen Caddy“ automobilį leido įsipilti 10 litrų dyzelino;

2011-01-20, apie 7.03 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos markės mikroautobusą leido įsipilti 30 litrų dyzelino;

2011-01-20, apie 7.19 val., A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje į automobilį „MAN 10.224“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leido įsipilti 200 litrų dyzelino.

Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, tokių aplinkybių nepatvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtas vaizdo įrašas, bei vaizdo įrašą posėdyje padėjęs ištirti specialistas V. Š., kuris nurodė, kad iš vaizdo įrašų nėra galimybių nustatyti, kokie tiksliai automobiliai yra užfikstuoti vaizdo įraše, kad nėra galimybių nustatyti, kas vairuoja vaizdo įraše užfiksuotus automobilius ir pan. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad A. U. būtų pasisavinęs jam perduotus 500 litrų dyzelinio kuro.

Byloje nėra pateikta jokio norminio akto, nurodančio, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pildomuose dokumentuose negali būti taisymų, apie galimybes taisyti padarytas klaidas pildomuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme nurodė išteisintasis A. Z., o tokią aplinkybę patvirtino liudytojas V. Š.. Taigi, nesant objektyvių duomenų patvirtinančių, kad O. C. ir A. Z. taisymus jų užpildytuose dokumentuose darė siekdami pateisinti galimus kuro trūkumus, o ne padarytas klaidas, daroma išvada, kad minėta prokuroro pateikta versija yra tik bylos duomenimis nepagrįsta prielaida.

Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas įvairių teisės šakų normų kompleksas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-441/2013). Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų nepakanka pagrįsti išteisintiesiems pateiktų kaltinimų, byloje esantys įrodymai yra pernelyg prieštaringi, jų nėra galimybių pašalinti.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad A. U. pirminės apklausos metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išteisintojo A. U. parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdyje, ir sugretinęs juos su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, daro išvadą, kad A. U. parodymai nors ir nėra nuoseklūs, tačiau toks parodymų nenuoseklumas nesudaro pagrindo spręsti apie išteisintojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas išteisintojo A. U. duotus parodymus vertina kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Teismas neturi pagrindo abejoti išteisintųjų O. C. ir A. Z., liudytojų A. V., V. Š., A. P., V. N. duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys ir juos patvirtina rašytiniai bylos duomenys.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad A. Z. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, tačiau iš kaltinamojo akto, nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir nuosprendžio matyti, kad A. Z. buvo kaltinamas padaręs BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinimas A. Z. pakeistas nebuvo, kad prokuroras prašo A. Z. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, daroma išvada, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodžius, jog A. Z. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris vadovaujantis BPK 361 straipsnio 1 dalimi ištasytinas, nurodant, jog A. Z. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 dalimi Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ištaisyti, vietoje „A. Z. išteisinti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį“ nurodant „A. Z. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį“.