Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) 1 300 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiasis patrulis A. G., vyresnioji patrulė O. J. bei Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK Kriminalinės policijos 2-ojo skyriaus tyrėja I. V. 2015 m. rugpjūčio 6 d. apie 22 val. 15 min. restorane „Valakampių terasa“, esančiame Vaidilutės g. 9, Vilniuje, neteisėtai sulaikė V. B., panaudojo prieš jį fizinę jėgą, nunešė į tarnybinį automobilį bei nugabeno į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą, kur uždarė laikino sulaikymo kameroje ir laikė 3 val., nors nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo sulaikyti ar gabenti į policijos įstaigą, bei laikyti sulaikymo kameroje, kadangi pareiškėjas nebuvo padaręs nei administracinio teisės pažeidimo, nei nusikalstamos veikos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12P-35389714-15 buvo surašytas 2015 m. rugpjūčio 7 d. nurodant, jog pareiškėjas būdamas neblaivus (0,89 promilių), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prieiti prie tarnybinio automobilio nustatyti asmenybę ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-12518-270/2015 administracinio teisės pažeidimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnai atliko šiuos neteisėtus veiksmus: nesant jokio pagrindo panaudojo fizinės prievartos veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi surašė visiškai neteisėtą administracinio teisės pažeidimo protokolą, apkaltindami pareiškėją administracinio teisės pažeidimo, kurio akivaizdžiai nebuvo, padarymu, nepagrįstai sulaikė pareiškėją ir apribojo jo laisvę. Be to, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu konstatuota, jog pareigūnai A. G. ir O. J., vykdydami savo tarnybines pareigas, nebūdami su skiriamaisiais ženklais, bei nepateikę tarnybinių pažymėjimų, pažeidė įstatyme nustatytą pareigą tinkamai prisistatyti ir Etikos kodekse įtvirtiną reikalavimą informuoti apie savo tarnybines pareigas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėjas neprivalėjo vykdyti jų nurodymų ir reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad sulaikymas buvo neteisėtas, kadangi, nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo sulaikyti jį ATPK nustatyta tvarka, bei taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyto laikino sulaikymo taip pat nebuvo teisinio pagrindo, kadangi ikiteisminis tyrimas apskritai nebuvo pradėtas, ką konstatavo ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas.