- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-2246-390/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15804-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios UAB „Jaragė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22756-947/2017 pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Jaragė“ ieškinį atsakovams V. M., V. M. teisinių paslaugų biurui MB, G. R., J. R. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašoma priteisti solidariai iš atsakovų 11233,52 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą (8383,52 Eur dydžio kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų suma, 2850,00 Eur administravimo išlaidos), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl atsakovų (įmonės akcininkų ir vadovų skirtingais laikotarpiais) neteisėtų veiksmų įmonei padaryta žala (teismo patvirtinta administravimo išlaidų suma ir kreditorinių reikalavimų suma).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo, nes nenurodė nuo kada tiksliai kiekvienas atsakovas turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nenurodė įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio įmonės nemokumo nustatymui, nenurodė žalos dydžio kreditorinių reikalavimų sudedamųjų dalių, o tai savo ruožtu neleidžia nustatyti, kiek žalos dydis padidėjo per kiekvieno iš atsakovo delsimo vykdyti pareigas laikotarpį.
4. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė turi patikslinti, ar reiškia reikalavimą atsakovams ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu, ieškovė privalo patikslinti faktines aplinkybes ir tinkamai suformuluoti reikalavimus atsakovams (pvz.: priteisti balanse nurodyto turto ar balanse nurodyto turto ir perduoto turto skirtumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškinys grindžiamas administratoriaus turimais viešais įrodymais, nes įmonės valdymo organai neperdavė administratoriui jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų.
1.2. Ieškinyje nurodyti laikotarpiai, kuriais atsakovai vadovavo įmonei ar (ir) buvo jos akcininkais, pateikti tai pagrindžiantys įrodymai.
1.3. Teismas reikalauja, kad ieškovė nurodytų tikslų teisinį reikalavimų pagrindą, tačiau įstatymas neįpareigoja ieškovo teisiškai kvalifikuoti ginčo, nes tai teismo pareiga.
1.4. Teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą praktiškai pateikė savo poziciją dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės, nurodydamas ir kasacinio teismo praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas jiems pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais ir laiko juos pagrįstais.
9. Įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių padarinių. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.
10. Nustatyta, kad pateiktame ieškinyje apeliantė nurodė, jos nuomone, keliamam ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą), t. y. nurodė laikotarpius, kada atsakovai vadovavo įmonei ar (ir) buvo jos akcininkais, jų neteisėtus veiksmus (netinkamą pareigų vykdymą), dėl kurių įmonė patyrė žalą, jos dydį. Ieškinyje, be faktinių aplinkybių, yra nurodyti ir įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, taip pat ir argumentai dėl kitų įrodymo nepateikimo.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo įpareigojimai pašalinti ieškinio trūkumus – tikslinti ieškinio pagrindą, nurodant aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, vadovaujantis teismų praktika nagrinėtinos sprendžiant bylą iš esmės, yra pertekliniai sprendžiant pateikto ieškinio priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas tam tikrus neaiškumus, netikslumus procesiniame dokumente turėtų spręsti ne taikydamas trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, o jo pagrįstumą – nagrinėjant bylą iš esmės.
12. Teismas taip pat be pagrindo įpareigojo ieškovę nurodyti teisinį reikalavimų pagrindą. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą ginčui taikytinas teisės normas aiškina ir taiko teismas (CPK 3 straipsnis) ir ieškovui nebūtina nurodyti teisinio pagrindo. Pateikdamas ieškinį ieškovas turi nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), nes ieškinio priėmimas yra priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.