Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-09-06 · Civilinė byla Nr. 2-6170-880/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-06
Bylos Nr.
2-6170-880/2019
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00150-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
UAB „Regejus“
Atsakovas
I. K.
Advokatai
Gintaras Skvarčinskas
Civilinė byla Nr. 2-6170-880/2019Proceso Nr.
2-44-3-00150-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.; 2.6.8.10.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 6 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Regejus“ atstovui advokato padėjėjui Gintarui Skvarčinskui,atsakovui I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Regejus“ ieškinį atsakovui I. K. dėl įsiskolinimo už prekes priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs teismo prašė priteisti iš atsakovo 1610,92 Eur įsiskolinimą už paimtas prekes, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. ir iki šiol ėmė prekes iš ieškovo, tačiau už jas neatsiskaitė. Prekių paėmimą patvirtina atsakovo pasirašyta PVM sąskaita faktūra, kasos pajamų orderiai nurodo, kiek atsakovas yra sumokėjęs ieškovui. Ieškovas ne kartą prašė atsakovo padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė iki šiol.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, prašė ieškovo reikalavimą sumažinti iki 785,92 Eur, o kitą ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinyje nenurodyta konkrečiai, kada ir kokių prekių į skolą nupirko atsakovas. Ieškinys grindžiamas pateiktos 2018-03-30 išrašytos PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) kopija. Atsakovas turi teisę žinoti, iš ko susideda reikalaujamas įsiskolinimas, už kokias prekes jis privalo mokėti. Atsakovui paprašius iš parduotuvės prekių, už kurias jis privalo atsiskaityti, sąrašo, gavo tokį sąrašą bendroje sumoje 3310,92 Eur. Tačiau iš šio sąrašo atsakovas buvo paėmęs tik dalį prekių, paimtų prekių numeriai Nr. 1 - 55, šių prekių bendra kaina su PVM - 2885,92 Eur, o kodėl į minėtą prekių sąrašą buvo įrašytos prekės (minėto sąrašo prekių numeriai 56-97, bendroje sumoje 425,04), kurių atsakovas nepaėmė, todėl paimtų prekių suma nepagrįstai padidinta iki 3310,92 Eur, atsakovui nėra žinoma. Atsakovas pasirašė sąskaitą, kurioje nebuvo nurodytos prekes, už kurias jis privalo atsiskaityti, o pareikalavus iš ieškovo prekių sąrašo, sužinojo, kad iš jo nepagrįstai reikalaujama 425,04 Eur daugiau, negu priklauso. Kaip matyti iš prie ieškovo pridėtos 2018-03-30 PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini), joje nenurodyta kada ir konkrečiai kokios prekės buvo nupirktos, nenurodytas prekių apmokėjimo terminas, nurodyta tik skolos suma - 3310,92 Eur, delspinigiai nenurodyti, o iš prie ieškinio naujai pridėtos pažymos matyti, kad visa skola sudaro 1610,92. Pažymėtina, kad tikriausiai tai ir yra ieškinio kaina (3310.92 Eur - 1700 Eur (tiek atsakovas sumokėjo pagal išrašytus pajamų orderius)=1610,92 Eur). Dar atimant iš šios sumos atsakovo sumokėtus 400 Eur, kai jam nebuvo išrašyti pajamų orderiai, ir 425,04 Eur vertės prekės nepagrįstai įrašytos į atsakovo paimtų prekių sąrašą, daroma išvada, kad atsakovas skolingas ieškovui 785,92 Eur. 2018-03-30 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) atsakovas neapsižiūrėjęs, neapdairiai pasirašė Širvintų miesto parduotuvėje žymiai vėliau - 2018 m. rudenį. Atsakovo paskaičiavimais, jis iš parduotuvės 2018 m. laikotarpyje nuo sausio mėnesio iki kovo mėnesio paėmė prekių už 2385,06 Eur, už prekes sumokėjo iš viso 2100 Eur, mokant dalimis. Taigi, šiuo metu atsakovas, jo paskaičiavimais, skolingas ieškovui 785,92 Eur. Pažymėtina, kad gaunant prekes atsakovas nebuvo gavęs jokių sąskaitų, pirkimo čekių arba kitų prekių įgijimo dokumentų. Kaip matyti, šalių įsipareigojimai dėl įsiskolinimo dydžio, dėl paimtų skolon prekių ir bendros vertės, paskolos termino ir t.t., nebuvo įforminti teisiškai. Kaip matyti, reikalavimas priteisti įsiskolinimą yra pagrįstas tik dėl 785,92 Eur įsiskolinimo, kitoje dalyje ieškinys nepagrįstas ir rašytiniais įrodymais neįrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas iš ieškovo pirko prekių už 3310,92 Eur sumą ir šį faktą patvirtina ieškovo išrašyta, o atsakovo pasirašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Iš byloje pateiktų kasos pajamų orderių matyti, kad dalį prekių kainos atsakovas sumokėjo, t.y. per 6 kartus sumokėjo 1700 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) likusią neapmokėtą 1610,92 Eur skolą nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatsiskaitė už pirktas prekes ir liko ieškovui skolingas 1610,92 Eur, ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.

Nors atsakovas teigia, kad ieškovui sumokėjo 2100 Eur, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog jis yra sumokėjęs tik 1700 eurų. Jokių kitų įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas būtų ieškovui sumokėjęs 2100 Eur.

Kaip neįrodytą teismas vertina ir atsakovo argumentą, jog jis nepirko dalies t.y. 56-97 prekių, nurodytų pirktų prekių sąraše, už 425,04 Eur sumą ir kad šios prekės įrašytos į sąrašą per klaidą. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo standartas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Atsižvelgdama į šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, teismas sprendžia, kad šioje byloje esanti įrodymų, visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog ieškovas perdavė visas prekes atsakovui pagal ieškovo pateiktą prekių sąrašą ir PVM sąskaitą – faktūrą serija RES Nr. 0001221, nes sąskaitą - faktūrą pasirašė pats atsakovas ir ją pasirašydamas jis turėjo aiškiai matyti joje nurodytą sumą. Faktą, jog sąskaitą faktūrą atsakovas asmeniškai pasirašė ir prekės jam buvo išduotos patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas buvęs ieškovo direktorius P. M..

Nepagrįstai atsakovas atsiliepime nurodo, kad didesnės kaip 3000 eurų vertės paskolos sutartis, remiantis CK 6.871 straipsniu, turėjo būti rašytinė. Kaip jau minėta, tarp šalių buvo susiklostę pirkimo – pardavimo, o ne paskoliniai santykiai, todėl atsakovo nurodoma CK 6.871 straipsnio norma šiuo atveju netaikytina.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl palūkanos yra priteistinos.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas paduodamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo 16,00 Eur žyminio mokesčio, o vėliau pareikšdamas ieškinį sumokėjo 46,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat bylos nagrinėjimo metu patyrė 133,60 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Pažymėtina, kad už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 48 Eur, o ieškovas iš viso sumokėjo 62 Eur žyminio mokesčio. Kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinama (CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovui grąžintinas jo permokėtas 14,00 Eur žyminis mokestis.

Taigi patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 48 Eur žyminis mokestis bei 133,60 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, iš viso 181,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Regejus“, j. a. k. 171460678, naudai 1610,92 Eur įsiskolinimą už prekes, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 181,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui UAB „Regejus“, j. a. k. 171460678, 14,00 Eur žyminį mokestį, kuris sumokėtas mokėjimo nurodymo Nr. 011193, mokėjimo nurodymo data 2019-05-13.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius