Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-556-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-21
Bylos Nr.
2A-556-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas
J. A.
Atsakovas
N. G.
Trečiasis asmuo
L. D., Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Advokatai
Marina Paplinska
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-556-345/2010Procesinio sprendimo kategorija:
121.15.;121.18.;121.21.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovui J. A.,atsakovei N. G. ir jos atstovei advokatei Marinai Paplinskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei N. G., tretieji asmenys L. D., Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo netrukdyti disponuoti turtu.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti ieškovui teisę gauti leidimą vieno aukšto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestato statybai pagal parengtą projektą be bendraturtės N. G. sutikimo, bei įregistruoti pakeitimus savo vardu Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 30/100 dalys gyvenamojo namo, 1/3 ūkinio pastato ir 1/3 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2008-11-13 sprendimu civ. b. Nr. 2A-938-115/2008 yra įpareigotas patvirtinti priestato statybos projektą bei gauti leidimą priestato statybai. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 20/100 dalis ir 1/3 ūkinio pastato ir 1/3 dalis kitų statinių priklauso L. D., 50/100 dalys gyvenamojo namo bei 1/3 ūkinio pastato ir 1/3 kitų statinių minėtu adresu priklauso atsakovei N. G.. L. D. yra davusi sutikimą vieno aukšto gyvenamojo namo priestato statybai, atsakovė 2006-03-15 buvo davusi sutikimą priestato statybai, tačiau 2007-06-14 jį panaikino. Ieškovas nurodo, kad priestatas prie gyvenamojo namo buvo pastatytas dar 2006 m., tačiau buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai. 2007-11-13 ieškovui buvo išduotas projektinių sąlygų sąvadas, o Vilniaus apygardos teismas 2008-11-13 sprendime nurodė, kad įpareigojimas nugriauti pastatytą priestatą, nesudarant galimybės jį užbaigti ir įteisinti nėra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui. Teismas nurodė, kad ieškovas turi gauti bendraturtės N. G. sutikimą ir laikantis įstatymo reikalavimų paruošti priestato projektą, gauti leidimą statybai ir priestatą užbaigti laikantis projekto. 2008-11-25 ieškovo atstovė registruotu raštu siuntė atsakovei gyvenamojo namo priestato statybos projektą su aiškinamuoju raštu, tačiau atsakovė atsisakė priimti dokumentus, savo nuomonės ji nepareiškė. Ieškovas nurodė, kad priestato statybos projektas atitinka galiojančias statybos normas ir taisykles, ekologinius higienos reikalavimus, nepažeidžia atsakovės interesų, ar jos teisių. Atsakovė nesutikdama su priestato statyba, piktnaudžiauja savo teisėmis ir tokiais veiksmais pažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio interesus.

Atsakovė ir su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji 2006-03-15 pas notarą pasirašė sutikimą, kad ieškovas statytų 1 aukšto gyvenamojo namo priestatą bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje bei įregistruotų pakeitimus savo vardu. Atsakovė tikėjosi, kad visi statybos darbai bus atliekami remiantis įstatymo nuostatomis, kad bus atsižvelgta į jos interesus, tačiau ieškovas neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, nei statybos leidimo, pradėjo savavališkus priestato statybos darbus, pažeisdamas atsakovės interesus, nes jis iškėlė stogą virš ribos, kuri buvo suderinta, įrengė kaminą prie pat jos lango, kas yra nesaugu ir užstoja jai vaizdą į kiemą. 2007-06-14 atsakovė panaikino sutikimą ieškovui statyti priestatą bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, tačiau ieškovas tai nuslėpė ir 2007-11-13 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente gavo projektinių sąlygų sąvadą Nr. RPS 1449 gyvenamojo namo dalies (buto) statybai Kriaučiūnų g. 8, Vilnius. Atsakovė statybos projektą su aiškinamuoju raštu gavo tik bylą nagrinėjant teisme. Ji nesutinka su ieškiniu, kadangi ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, vykdo savavališkas statybas, nežiūrint į tai, jog jo projektas pažeidžia atsakovės interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovui J. A. teisę gauti leidimą vieno aukšto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestato statybai pagal parengtą projektą be bendraturtės N. G. sutikimo bei įregistruoti pakeitimus ieškovo vardu Nekilnojamojo turto registre. Priteisė ieškovui J. A. iš N. G. 127 Lt žyminio mokesčio. Konstatavo, jog atsakovės atsisakymas yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliacinius skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino faktines aplinkybes, kas sudaro pagrindą priimtą sprendimą naikinti.

Nurodo, jog tarp šalių kilo ginčas 2006 metais, kai ieškovas neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka suderinto projekto, leidimo statybai, pradėjo savavališkas priestato statybas (3,5x7 m bendro ploto) prie trims bendraturčiams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2008-11-13 sprendimu (civ. b. Nr. 2A-938-115/2008) iš dalies pakeitė Vilniaus 2 apylinkės teismo sprendimą ir įpareigojo J. A. per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos vadovaujantis LR Statybų įstatymo ir kitų teisės normų reikalavimų patvirtinti priestato statybos projektą, gauti nustatytą leidimą ir statinį pertvarkyti, laikantis projekto bei išduoto leidimo. Vilniaus apygardos teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad priestato projektas gali būti padarytas atsižvelgiant į atsakovės pageidavimą, t.y. priestato aukštis sumažintas, kaminas perkeltas į kitą vietą arba rastas kitas abiem pusėm priimtinas sprendimas, tačiau ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl projekto suderinimo, o pastatė priestatą virš suderintos sutikimo išdavimo metu ribos, priestato kaminas yra įrengtas prie pat atsakovės lango. Visus dokumentus savavališkos statybos įteisinimui ieškovas pradėjo rinkti ir derinti jau po to, kaip jo savavališkai pastatytas priestatas buvo pastatytas, rengiant projektą pagal faktiškai pastatytą be projekto priestatą. 2007-10-25 Projektavimo sąlygų sąvadą J. A. gavo 2007 m. lapkričio mėnesį, nuslėpdamas nuo savivaldybės kad atsakovės, kaip bendraturtės sutikimas yra jau atšauktas nuo 2007-06-14. Projektavimo sąlygų sąvade prie dokumentų, patvirtinančių statytojo teisę yra nurodytas atšauktas sutikimas. Projektą ieškovas parengė tik 2008 metais, tuo tarpu, kai pats savavališkai pastatytas priestatas stovėjo jau dvejus metus (nuo 2006 metų pradžios). Pažymi, jog 2006-03-15 bendraturčių sutikimas buvo duotas tik priestato statybai, tuo tarpu pagal projektą bendrojoje nuosavybėje yra įrengiami dar vandentiekis ir kanalizacija, dėl kurių jokio bendraturčių sutikimo nėra. Pagal aiškinamąjį raštą geriamas vanduo pajungtas nuo esamo šachtinio šulinio, kuris priklauso bendrosios nuosavybės teisėmis visiems bendraturčiams. Nuotekynei projektuojama išsėmimo duobė, kuri taip pat yra suprojektuota kaip einanti per bendrosios nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. Aiškinamąjame rašte prie projekto taip pat yra nurodyta, kad projektuojamas vieno aukšto priestatas užsakovo J. A. buto patalpų ribose, kai tuo tarpu pagal projekto dokumentus ieškovo savavališkai pastatyto priestato aukštis sudaro 3,90 m, kas yra apie 1,5 m aukščiau jo buto ribų ir dėl ko jo priestato stogas yra po pat atsakovės langais. Atsakovas piktnaudžiaudamas savo teisėmis siekia įteisinti neteisėtą statybą.

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, į atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo mąstą, į atsakovo veiksmus, neteisėtai gaunant projektavimo sąlygų sąvadą, į atsakovės pateiktas pastabas dėl projekto ir šių pastabų motyvus. Ieškovas nepateikė argumentų paneigiančių atsakovės išdėstytus atsisakymo motyvus. Dėl jo savavališkai pastatyto ir bandomo įteisinti priestato projektinių sprendimų atsakovė netenka galimybės įrengti balkono, sumažėja jos buto saugumas, yra sudaromos galimybės temperatūrų svyravimui, kaminas yra įrengtas tik prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio antrojo aukšto lango.

Teismas nepagrįstai rėmėsi teismo eksperto S. M. ekspertizės akto išvadomis, nes šios išvados pateiktos kitoje byloje tarp tų pačių šalių ir yra nesusijusios su šia byla.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovė tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek siekiant išspręsti klausimą taikiu susitarimu, atsisako bendradarbiauti, tik deklaruoja savo tikras ar tariamas teises, jų nemotyvuodama arba pakartotinai, tais pačiais pagrindais analizuoja situaciją. Atsakovė nepriima registruotų laiškų, nors gyvena nurodytu adresu, neanalizuoja jokių pasiūlymų ir kompromisinių variantų. Ekspertizė atlikta ginčo objekte, kuris bendros dalinės nuosavybės teise priklauso civilinės bylos šalims. Ekspertizę civilinėje byloje pateikta kaip įrodymas dėl esamos realios situacijos name fiksavimo, tikslių ieškovo atliktų darbų ir jų įtakos atsakovės gyvenamojo namo daliai, todėl vadovaujantis LR CPK 197 str., 200 str., ekspertizė kaip rašytinis įrodymas galėjo būti pateikta teismui, o teismas turėjo teisę ir pareigą ją vertinti ir dėl jos pasisakyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog ieškovui priklauso 30/100 gyvenamojo namo, 1/3 ūkinio pastato bei 1/3 kitų statinių, atsakovei priklauso 50/100 gyvenamojo namo, 1/3 ūkinio pastato bei 1/3 kitų statinių ir trečiajam asmeniui L. D. priklauso 20/100 gyvenamojo namo, 1/3 ūkinio pastato bei 1/3 kitų statinių esančių (duomenys neskelbtini) (t.1,b.l.13-14). Ieškovas prašė pripažinti jam teisę gauti leidimą vieno aukšto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestato statybai pagal parengtą projektą, be bendraturtės N. G. sutikimo, bei įregistruoti pakeitimus savo vardu Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė su ieškiniu nesutiko nurodydama, jog pastatytas priestatas turi nepažeisti ir jos teisių, tačiau ieškovo pastatytas kaminas užstoja vaizdą per jos buto langą, atsakovė praranda galimybę statyti balkoną, jos butas esant ieškovo priestatui nebe toks saugus.

LR CK 4.75 str.1 d. nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtinausio. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo priestatas pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti. Bendraturtis, nesutikdamas su bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybai leidimą. Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų rengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Bendraturtis apie numatomą statybą gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie statinio vietą, aukštį, plotį ir kita.

Byloje nustatyta, jog ieškovo atstovė registruotu laišku siuntė atsakovei dokumentus susipažinti su statinio projektu, tačiau šių dokumentų atsakovė nepriėmė. Su minėtais dokumentais atsakovė susipažino teisme nagrinėjant bylą. Šios aplinkybės parodo, jog atsakovė nelinkusi bendradarbiauti, ir nesutinka su ieškovo statomu priestatu, nes ieškovo pastatytas kaminas užstoja vaizdą per langą, ir atsakovė praranda galimybę statyti balkoną, jos butas esant ieškovo priestatui bus nebe toks saugus. Kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus. Byloje nustatyta, jog ieškovo priestatas yra vieno aukšto su šlaitiniu stogu. Pastatytas kaminas yra šone langų, be to matomas ne pro kambario, o pro bendro koridoriaus langą, taigi iš gyvenamųjų kambarių nei stogas nei kaminas neužstoja vaizdo per langus. Atsakovė nurodydama, jog praras galimybę statyti balkoną, nepateikia jokių įrodymų, jog ketino ar ketina ateityje jį statyti, o svarsto tik teorinę galimybę, kalba prielaidomis. Atsakovė prašydama atmesti ieškinį taip pat nurodo, jog ieškovui pastačius priestatą, nebebus toks saugus jos butas, tačiau požymių nesaugumo nepateikė išskyrus, jog yra lengva pasiekti jos langą nuo stogo, be to buto saugumas priklauso tik nuo pačios atsakovės rūpestingumo. Tarp tų pačių šalių teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl priestato statybos teisėtumo ir padarytos žalos bendraturčių namui, tačiau išvadoje konstatuota, kad namo sienų įskilimas nėra susijęs su priestato statybomis ar vandentiekio įvedimu. Tiek ekspertizės aktas, tiek atsakovės argumentais remiantis kolegija daro išvadą, jog pateiktas ieškovo planas atitinka bendraturčių interesus. Atsakovės nesutikimas su namo priestatu, grindžiamas tik teorinėmis prielaidomis, ir atsakovė neduodamas ieškovui sutikimo pažeidžia ieškovo teises. Įvertinus bylos aplinkybes, ekspertizės aktą, ieškovo pateiktą planą, kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą neįvertinęs bylos faktinių aplinkybių, rašytinių įrodymų, suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose, ar daromos žalos atsakovės turtui bei atsakovei daromos įtakos pastačius priestatą. Kadangi ieškovui ankstesniais teismų sprendimais nustatytas terminas įteisinti priestatą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iš naujo vertinti aplinkybių susijusių su priestato statybų teisėtumu.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme 18,05 Lt (pašto) išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.), bei atstovavimo išlaidos ieškovui.

Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtas 2300 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų tęsinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byla nėra pripažintina sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo ypatingų ir specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji, teisės aiškinimo prasme klausimai, pagrindiniai įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ir atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, todėl ieškovo atstovavimo išlaidos mažintinos nuo 2300 Lt iki 800 Lt (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

n utarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės N. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt atstovavimo išlaidų ir valstybei 18,05 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjai Dalios KačinskienėsDalios Višinskienės