Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-938-115/2008

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-11-13
Bylos Nr.: 2A-938-115/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis
Atsakovas: J. A.
Trečiasis asmuo: N. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas: Vilniaus apskrities viršininko administracijos

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-938-115/2008

Teisėjas Petras Smaliukas Procesinio sprendimo kategorijos 30.2; 30.10; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkričio 13d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius,

teisėjų Romualdos Janovičienės, Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant atsakovui J. A.,trečiajam asmeniui N. G.,trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Donatui Lapinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-950-67/2008 pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui J. A., tretiesiems asmenims N. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl savavališkai pastatyto priestato prie gyvenamojo namo nugriovimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismą pareigoti atsakovą J. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas nurodo, kad atsakovas J. A. prie jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio gyvenamojo namo 1 aukšte (duomenys neskelbtini), pastatė 3,5 x 7 m bendro ploto priestatą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 1 d., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalavimus, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei leidimo statybai. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas S. M. 2006-11-20 atsakovui surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-110, o 2006-11-24 atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (101)11.12-313 ir 2006-11-27 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)11.12-315 pažeidėjui paskyrė administracinę nuobaudą - 1000 Lt baudą. Savavališkos statybos aktu Nr. (101)11.11-110 atsakovas buvo įpareigotas tuojau pat sustabdyti savavališkai vykdomus darbus ir nevykdyti jų tol, kol nebus gautas atskiras departamento leidimas tęsti sustabdytus statybos darbus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštu Nr. (100)11.55-843 „Dėl statinio dalies nugriovimo“ atsakovą įpareigojo iki 2007-03-12 likviduoti savavališkos statybos padarinius - savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą šalia pirmame gyvenamojo namo aukšte esančio buto priestatą ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas S. M. konstatavo, kad atsakovas neįvykdė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento reikalavimo pašalinti savavališkos statybos pasekmes. LR CK 4.103 str. 1 d. nustato, kad asmenys, kurie pasistatė, statosi ar rekonstruoja statinį neturėdami leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba daro tai su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ir juo disponuoti. Iš pateiktų faktų seka ir kita LR CK 4.103 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Remiantis LR Statybos įstatymo 35 str., LR CK 4.103 str.2 ir 3 dalimis, apskrities viršininko administracija kaip viešojo administravimo subjektas turi teisę kreiptis į teismą, prašydama įpareigoti statytoją vykdyti apskrities viršininko ar kitų kompetentingų institucijų nurodymus, vieną iš jų - pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. savo lėšomis nugriauti statinius ir sutvarkyti teritoriją.

Atsiliepimas

Atsakovas J. A. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį dėl priestato nugriovimo atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai turėtas atstovavimo teisme išlaidas. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,1921 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), yra dar du 0,1872 ir 0,1935 ha ploto žemės sklypai, kurie nuosavybės teise atitinkamai priklauso N. G. ir L. D. . Atsakovui nuosavybės teisėmis priklauso 30/100 dalių gyvenamojo pastato (34,5 kv. m. naudingo ploto), 1/3 dalis ūkinio pastato ir 1/3 dalis kitų statinių, kuriuos jis įgijo 2004 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 2004 m. liepos 12 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Atsakovas siekdamas pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas, nusprendė prie gyvenamojo namo dalies statyti vieno aukšto priestatą. Nurodė, kad 2007-11-13, jau po savavališkos statybos akto surašymo ir reikalavimo nugriauti pastatytą namo priestatą, atsakovas gavo parengtą projektinių sąlygų sąvadą Nr. RPS 1449 gyvenamojo namo dalies (buto) statybai (duomenys neskelbtini). Atsakovas negalėjo anksčiau gauti projektavimo sąlygų sąvado, kadangi nebuvo sutvarkyti žemės dokumentai. Atsakovas neginčijo, jog jo atžvilgiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnas 2006 m. lapkričio 20 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-110, 2006 m. lapkričio 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101)11.12-313, o 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. (101)11.12-315 paskyrė administracinę nuobaudą. Neginčijo ir fakto, kad savavališkos statybos akto surašymo metu 2006 m. lapkričio 20 d. buvo pastatęs vieno aukšto 24,5 kv. m. ploto (3,5 m. X 7 m.) gyvenamojo namo priestatą, kurį pradėjo statyti 2006 m. liepos mėn., po to, kai pradėjo rinkti reikiamus dokumentus priestato statybų projektinių sąlygų ir statybos leidimo gavimui - procesui, kuris dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių užsitęsė. Atsakovas pažymėjo, kad savavališkos statybos aktas jam buvo surašytas dėl procedūros pažeidimo, jog statybos buvo pradėtos be projekto. Todėl manė, kad formalių procedūrų pažeidimas negali būti pagrindas taikyti LR CK 4.103 str. 2 dalyje nustatytą sankciją. Nurodė, kad prielaidos teisėtai statybai yra, nes 2007-11-13 jam yra išduotas parengtas projektinių sąlygų sąvadas, pagal kurį bus parengtas priestato projektas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad gyvenamojo namo priestato statybų vykdymo metu galiojusios Statybos įstatymo 28 str. ir CK 4.103 str. redakcijos (galiojo iki 2006 m. spalio 31 d.) numatė ne tik statinio griovimą, kaip neteisėtos statybos civilinę teisinę pasekmę, bet statybos techninių dokumentų pažeidimų atvejus šie teisės aktai leido spręsti ir lankstesniu būdu - jei statinio statyba gali būti vykdoma, leido statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-06-11 sprendimu ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą J. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Iš atsakovo J. A. priteisė 123 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas. LR Statybos įstatymo 23 str. 1 d. nurodo, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, o pagal to paties įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. - gauti statybos leidimą, kuris yra privalomas vykdyti naujo statinio statybą. Statybos reglamento STR1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V dalies 18 punkte nurodyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas nustatyta tvarka gavo statybos leidimą ir parengtą bei patvirtintą statinio projektą. Atsakovas J. A., neturėdamas statinio projekto ir statybos leidimo, savavališkai pastatė šalia pirmame gyvenamojo namo aukšte esančio buto, (duomenys neskelbtini), priestatą, tuo pažeisdamas ir Statybos reglamentą STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus nuostatas. LR CK 4.103 str. 1 d. nustato, kad asmenys, kurie pasistatė, statosi ar rekonstruoja statinį neturėdami leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba daro tai su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ir juo disponuoti. Teismas nurodė, kad ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti statytoją vykdyti apskrities viršininko ar kitų kompetentingų institucijų nurodymus, vieną iš jų - pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. savo lėšomis nugriauti statinius ir sutvarkyti teritoriją. Teismas konstatavo, kad atsakovo statyba yra savavališka, o statybos padariniai iki šiol nepašalinti, todėl taikė šiuo metu galiojantį LR CK 4.103 str., kuris numato būdus, kuriais gali būti pašalinti savavališkos statybos padariniai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą per 3 mėnesius nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Šalies argumentai

Atsakovas J. A. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priėmus naują sprendimą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei kitas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pritaikė LR CK 4.103 str. Pažymi, kad teismo motyvas, jog neteisėtos statybos padarinių šalinimą apsprendžia padarinių šalinimo metu galiojančios teisės normos, nėra pagrįstas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas savo sprendimą turėjo grįsti iki 2006 m. spalio 31 d. galiojusio LR CK 4.103 straipsnio normomis, numačiusiomis ir kitus neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdus - galimybę įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu. 2000 m. liepos 18 d. redakcijos LR CK 4.103 straipsnio nuostatos statybos techninių dokumentų pažeidimų atvejus leidžia spręsti lankstesniu būdu: jei statinio statyba gali būti vykdoma, įgalina statytoją parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą (LR CK 4.103 str. 3 d. 1 p.). Atsakovas nurodo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestato nugriovimas, remiantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimu, prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams, nes jam yra išduotas 2007 m. spalio 25 d. parengtas projektinių sąlygų sąvadas, pagal kurį yra parengtas techninis gyvenamojo namo priestato statybų projektas. Pagal statybų sąlygas parengtas techninis projektas suteikia galimybę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir prašyti išduoti statybos leidimą priestato statyboms, o jį gavus - priestatą įteisinti ir jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo įgyvendinimas nugriaunant gyvenamojo namo priestatą, iš esmės pažeistų tiek jo, tiek namo, prie kurio pastatytas priestatas, bendrasavininkių - N. G. ir L. D. privačius interesus, kadangi priestato nugriovimas neabejotinai padidins grėsmę namui ir jo saugumui, nes paskatins ar tiesiogiai sąlygos tolesnį namo ir jame esančių butų sienų trūkinėjimą. Be to, priestato nugriovimas tiesiogiai pažeistų atsakovo ir jo artimųjų teisėtus lūkesčius į patogesnį gyvenimą, sugriautų seno žmogaus (atsakovo žmonos motinos) viltį į lengvesnę senatvę, kadangi ji yra senyvo amžiaus, reikalaujanti nuolatinės priežiūros.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo N. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-11 sprendimą palikti nepakeistą, o J. A. apeliacinį skundą atmesti. Tretysis asmuo nurodo, kad ji 2006 m. kovo 15 d. davė sutikimą, jog bendraturtis J. A. statytų vieno aukšto gyvenamojo namo priestatą bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje bei įregistruotų pakeitimus savo vardu. Tačiau N. G. nesitikėjo, kad atsakovas statybos darbus atliks pažeisdamas įstatymus, t.y. pastatys namo priestatą neturėdamas suderinto projekto. Todėl tretysis asmuo N. G. buvo priversta kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo bei sutikimo dėl priestato statybų panaikinimo. Apeliaciniame skunde nurodytas atsakovo J. A. argumentas, kad priestato statybos galimumą savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išdavusi projektinių sąlygų sąvadą priestato statybai, laikytinas nepagrįstu, nes projektavimo sąlygų sąvadą atsakovas J. A. gavo nuslėpdamas nuo atsakingos institucijos reikšmingą informaciją, kad N. G. sutikimas statyti šį priestatą yra jau atšauktas. Apelianto argumentas, kad teismas savo sprendimą turėjo grįsti iki 2006m. spalio 31 d. galiojusio LR CK 4.103 str. normomis, laikytinas nepagrįstu, nes tokiu atveju teismas turėtų įpareigoti J. A. gauti statybos leidimą statyti priestatą pagal projektą, kurio projektavimo sąlygų sąvadas buvo gautas nuslepiant nuo išduodančios jį institucijos itin reikšmingą informaciją. Tretysis asmuo taip pat nesutiko ir su apeliacinio skundo argumentu, kad priestato nugriovimas pažeistų atsakovo ir jo artimųjų teisėtus lūkesčius į patogesnį gyvenimą, nes pagal esminį teisės principą iš neteisės neatsiranda teisė, todėl atsakovas, būdamas teisinės valstybės piliečiu, turi suvokti, kad tik teisėtomis ir teisinėmis priemonėmis jis gali pasiekti savo teisėtų lūkesčių į patogesnį gyvenimą įgyvendinimo.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad savavališkos statybos padariniai iki šiol nepašalinti, todėl taikytina šiuo metu galiojanti LR CK 4.103 str. redakcija. Pažymi, kad LR statybos įstatyme ar kituose teisės aktuose nėra nurodyta jokių alternatyvių sprendimų, kuriuos gali priimti valstybės ar savivaldybės institucijos dėl savavališkos statybos leidimo, kaip tik pareikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodo, kad apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija konkliudentiniais veiksmais pripažįsta faktinę aplinkybę, kad priestato statybos iš esmės yra galimos. Tokius konkliudentinius veiksmus apeliantas pagrindžia aplinkybe, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė jam projektavimo sąlygų sąvadą. Tačiau projektavimo sąlygų sąvado išdavimas nėra tapatus statybos leidimo išdavimui. Pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas nustatyta tvarka gavo statybos leidimą ir parengtą bei patvirtintą statinio projektą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį ir įpareigojo atsakovą J. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovas, kuris apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti., motyvuodamas tuo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nes jis savavališkai priestatą pastatė galiojant kitos redakcijos teisės normoms.

Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo nustatytinas kitas padarytų pažeidimų pašalinimo būdas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą realizuojama bendru sutarimu su kitais nuosavybės teisės subjektais (CK 4.75 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisės principas, keli savininkai valdo, naudoja ir disponuoja daiktu, į kurį turi nuosavybės teisę, bendrai taikomas įgyvendinant bendraturčio teises, nustatytas specialiuose teisės aktuose, nagrinėjamos bylos atveju - Statybos įstatyme, kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą ir laikytis kitų reikalavimų, susijusių statybos darbų pradėjimu ir vykdymu. Taip pat pažymėtina, kad siekiant tinkamai išspręsti ginčą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, būtina nustatyti, kokios teisės normos reglamentavo šalių tarpusavio civilinius teisinius santykius ir teisines situacijas, jų atsiradimo momentu. Šioje byloje savavališkos statybos aktas yra surašytas 2006-11-20, sustabdant neteisėtai vykdomus darbus (b.l. 5). Atsakovas pripažįsta savavališkos statybos faktą, tačiau teigia, kad reikalaujamas nugriauti priestatas yra pastatytas iki 2006m. spalio mėnesio. Šią aplinkybę patvirtina tretysis asmuo N. G. , kuri nurodė, kad atsakovui 2006 metais atėjus pas ją prašyti sutikimo priestato statybai jau buvo šio priestato sienos, o darbai faktiškai pradėti 2005 metais (b.l.142). Iš bylos medžiagos matyti, kad namo bendrasavininkių sutikimai yra duoti 2006-02-22 ir 2006-03-15, o priestatas nebaigtas, nes yra be langų ir durų (b.l. 25, 26, 93). Todėl netikėti atsakovu dėl padaryto pažeidimo laiko pagrindo nėra. Kad ginčo priestatas savavališkai buvo pastatytas dar iki 2006m. spalio 31d. pripažįsta ir ieškovas -Vilniaus apskrities viršininko administracija. Tuo tarpu civilinės teisės teorijoje pripažįstama, kad įstatymas atgal negalioja. Tai reiškia, jog kiekvienas norminis aktas taikomas tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurie atsiranda norminiam aktui įsigaliojus. Civiliniams teisinimas santykiams, kurie atsirado iki norminio akto įsigaliojimo, taikomas anksčiau galiojęs norminis aktas. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d. Minėtoje teisės normoje numatyta, kad civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Kad civiliniai įstatymai ir kiti teisės aktai negalioja atgal yra įtvirtinta ir CK 1.7str.2d. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad sprendžiant šį ginčą turi būti taikomos teisės normos, kurios galiojo pradedant vykdyti savavališkas statybas, t.y, iki 2006metų spalio mėnesio.

Pažymėtina, kad savavališkų statybų vykdymo metu galiojo 2001-11-08 LR statybos įstatymo 28str.2d. ir 2000m. CK 4.103str. redakcijos, kurios numatė ir kitus nustatytų pažeidimų pašalinimo būdus. Be to, įpareigojant statytoją nugriauti statinį, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, o taip pat atsižvelgiama į CK 1.2 str. įtvirtintus civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus. Užtikrinant civilinių teisinių santykių subjektų turtinių interesų pusiausvyrą turi būti įvertinama ar įpareigojimas nugriauti statinį yra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui ir ar ji nepažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Svarbu pažymėti, kad teisingumo principas yra universalus principas, kuris suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vertinant ar įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą priestatą yra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui, būtina atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją, atsakovo veiksmus, siekiant gauti leidimą statyboms, bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dar galiojant senos redakcijos įstatymams priestato statybai gavo bendrasavininkų sutikimus ir siekė gauti projektavimo sąlygų sąvadą, kurį gavo jau užfiksavus savavališkas statybas. Kolegija mano, kad šio sąvado pagrindu faktiškai gali būti parengtas priestato statybos projektas ir gautas leidimas(b.l. 25-46). Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nors tretysis asmuo N. G. ir atšaukė duotą sutikimą priestato statybai, tačiau iš esmės tokio priestato statybai neprieštarauja, nurodant, jog jos netenkina tik pastatyto priestato aukštis, kuris išeina už namo pirmo aukšto ribų, o taip pat ji nesutinka, jog prie jos buto lango būtų kaminas. Tai rodo, kad priestato projektas gali būti padarytas atsižvelgiant į trečiojo asmens pageidavimą, t.y. priestato aukštis sumažintas, kaminas perkeltas į kitą vietą arba rastas kitas abiems pusėms priimtinas sprendimas, kurio pagrindu priestatas iš esmės išliktų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad įpareigojimas atsakovą nugriauti visą priestatą, nesudarant galimybės jo užbaigti ir įteisinti, būtų neproporcingas teisės pažeidimui. Taip pat pažymėtina, kad iki 2006-10-31 galiojusio CK 4.103str.3d.1 ir 2p. pagrindu įpareigojimas pašalinti trūkumus, nereiškia teisės pažeidimo įteisinimo. Šiuo įpareigojimu faktiškai tik sudaromos prielaidos atsakovui pašalinti teisės pažeidimą, t.y. gauti iš naujo trečiojo asmens sutikimą ir laikantis įstatymo reikalavimų paruošti priestato projektą, kuris nepažeistų kitų bendraturčių interesų, gauti leidimą statybai ir priestatą pertvarkyti ar užbaigti laikantis projekto. CK 4.103str.5d. numato, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo nurodytų reikalavimų, priestatas gali būti nugriaunamas teismo sprendimu statytojo lėšomis. Tokį reikalavimą faktiškai gali pareikšti ieškovas ir suinteresuoti asmenys(bendraturčiai), paduodant ieškinį teismui, pareikalaujant kartu atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas faktiškai neteisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo nustatytinas kitas statytojo padarytų pažeidimų pašalinimo būdas(CPK 326str.1d.2p.).

Vadovaujantis CPK 93str. turėtų būti perskirstytos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau kolegija mano, kad esamoje situacijoje perskirstyti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo, nes faktiškai ieškovas pagrįstai atsakovo vykdomą statybą pripažino savavališka. Tai rodo, kad teismui pakeitus tik padarytų pažeidimų pašalinimo būdą, atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų. Tuo pačiu neatlygintinos ir atsakovo sumokėto žyminio mokesčio išlaidos, paduodant apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-950-67/2008 dalyje, kurioje atsakovas J. A. įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, ir priimti naują sprendimą.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovą J. A. per 8 (aštuonis ) mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos vadovaujantis LR Statybų įstatymo ir kitų teisės normų reikalavimų patvirtinti priestato (duomenys neskelbtini) statybos projektą, gauti nustatytą leidimą ir statinį pertvarkyti, laikantis projekto bei išduoto leidimo.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėPetras Jaržemskis