Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, palikimo perėjimo valstybei pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje A. S., D. V., J. B., Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarė J. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. nurodė, kad ieškovas rūpinosi J. S., po jo mirties išreiškė valią priimti palikimą, t. y. darė buto remonto, disponavo turtu kaip savu.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė J. V. nurodė, kad po J. S. mirties buvo atėjęs pas notarą dėl palikimo priėmimo. Paaiškino, ji nurodė ieškovui, kokius dokumentus jis turi pristatyti notarui. Tačiau daugiau ieškovas pas notarę nebeatėjo. Nurodė, kad ieškovas turėjo dalį dokumentų, testamentą, tačiau dar trūko dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. S.. Pažyma apie J. S. šeimos sudėtį (el. b. l. 13). 2004-02-19 J. S. testamentas (el. b. l. 15–16). 2017-12-19 Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarė J. V. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 7KV-7419. Paslaugų mokėjimo kvitai (el. b. l. 7–10). AB „Kauno energija“ PVM sąskaitos faktūros (el. b. l. 32, 34, 53).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad J. S. buvo jo dėdė, kuriuo jis rūpinosi ir prižiūrėjo. Dėl šios priežasties jo dėdė testamentu paliko butą. po J. S. mirties ginčo bute toliau liko gyventi, jį prižiūrėjo ir remontavo pagal galimybes. Teigia, kad buvo nuėjęs pas notarę, todėl galvojo, kad palikimo dokumentai sutvarkyti. Byloje apklaustas liudytoju V. S. nurodė, kad jis pažįsta ieškovą daugelį metų, palaikė draugiškus santykius. Paaiškino, kad ieškovas rūpinosi savo dėde, jį prižiūrėjo, slaugė, kartu su juo gyveno ginčo bute. Pažymėjo, kad nors buvo susidarę įsiskolinimai, tačiau juos mokėdavo pagal galimybes. Paaiškino, kad po dėdės mirties tapetavo butą, remontavo vamzdyną ir pan. duomenis dėl buto remonto patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos (el. b. l. 107). Tretieji asmenys A. S., D. V., J. B. atsiliepimuose nurodė analogiškas aplinkybes dėl J. S. priežiūros ir buto mirus J. S..

Pagal rašytinius bylos duomenis, valstybę atstovaujantis asmuo VĮ Turto bankas dėl turto perėjimo valstybei kreipėsi į notarą 2017-12-19 pareiškimu (paveldėjimo bylos l. 5), 2017-12-19 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (paveldėjimo bylos l. 31–33). Pagal atsakovo pateiktus duomenis palikimo perėjimo valstybei procesas pradėtas pagal 2017-06-06 AB „Kauno energija“ ir 2017-07-14 UAB „Santermita“ raštus (el. b. l. 55, 50). Iš AB „Kauno energija“ 2017 m. balandžio sąskaitos matyti, kad įsiskolinimas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro 2616,44 Eur (el. b. l. 53–54), 2018-03-01 PVM sąskaitoje už butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyta suma 87,05 Eur, kuri atsakovės apmokėta mokėjimo nurodymu 2018-03-19; 2018-03-31 PVM sąskaitoje už butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyta suma 72,70 Eur, kuri atsakovės apmokėta mokėjimo nurodymu 2018-04-20 (el. b. l. 32–35). Atsakovės pateiktoje 2018-05-09 detalizavimo pažymoje, nurodyta, kad buvo apmokėtos dvi AB „Kauno energija“ sąskaitos, kurių bendra suma 159,75 Eur. Daugiau duomenų dėl susidariusių įsiskolinimų detalizacijos nepateikta.

Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, teismas nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad buvo susidaręs įsiskolinimas už butą, pati savaime nepaneigia tos aplinkybės, kad ieškovas nepriėmė palikimo faktiniu valdymu. Pastebėtina, kad paslaugų teikėjai kreipėsi dėl ginčo turto po J. S. mirties praėjus daugiau, kaip dešimt metų. Duomenų, kad per visą šį laikotarpį nebuvo net iš dalies mokėti mokesčiai nėra pateikta, trečiasis asmuo A. S. ir liudytojas nurodė, kad mokesčiai buvo apmokami pagal galimybes. Be to, atsakovės atstovaujančio asmens VĮ Turto banko pateikti duomenys apie apmokėtas skolas nurodomos sumos ganėtinai mažos, įvertinus laikotarpį nuo J. S. mirties, kol buvo kreiptasi dėl palikimo perėjimo valstybei.

Ieškinyje išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. S. mirties ieškovas perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė J. S. palikimą. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. S. turtą, nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po dėdės mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnis 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad ieškovas galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Dėl liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis). Tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Ieškovas yra įpėdinė pagal testamentą. Universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams bei įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies leidžia asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčyti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus ir kartu prašyti nustatyti faktą, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjus paveldėtą turtą valdyti.

Ieškovė priėmė palikimą faktiniu valdymu, o valstybei pereina palikimas tik tais atvejais, jeigu nė vienas įpėdinis pagal įstatymą nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant tokiai situacijai pripažintina, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pažeidžia ieškovo teises, todėl pripažintinas negaliojančiu.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė turėtų atlyginti susijusias išlaidas dėl dokumentų tvarkymo bei apmokėtas komunalinius įsiskolinimus. Teismas nurodo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės patirtų išlaidų, priešieškinio reikalavimo dėl šios sumos nebuvo pareikšta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). To pateis straipsnio 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo minėtų taisyklių atsižvelgus į šalių elgesį. Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl valstybė patyrė 409,50 Eur išlaidų.

Šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjamas ypatingąja teisena, kurioje šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, jeigu šalių interesai nebuvo priešingi (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Kadangi atsakovė pirmąjį reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė spręsti teismo nuožiūra, o dėl kito reikalavimo – priklausomai nuo pirmojo išsprendimo. Teismo vertinimu šalių interesai byloje nebuvo priešingi, todėl dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ieškovės turėtos išlaidos negalėtų būti priteisiamos. Pastebėtina, kad neteisminiu būdu reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalėtų būti išspręstas.

Antrasis reikalavimas dėl perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, laikytinas išvestiniu, t. y. pripažinus, kad ieškovė priėmė palikimą faktiniu valdymu, liudijimas laikytinas negaliojančiu. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovė jo neieškojo, kad išsiaiškintų, ar yra priėmęs palikimą. Teismas nurodo, kad pagal paveldėjimo bylos duomenis ginčo butas buvo apžiūrėtas, paliktas pranešimas, tačiau duomenų, kad ieškovas būtų reagavęs nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms objektyvių duomenų, kurie leistų susisiekti su ieškovu ir išsiaiškinti situaciją dėl palikimo priėmimo, teismo vertinimu atsakovė neturėjo.

Esat šioms aplinkybėms teismo vertinimu pripažintina, kad dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsakovės katės nėra, todėl vien formaliai taikyti CPK 93 straipsnio nuostatas negalima, nes šios išlaidos ne dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas

nusprendžia:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu 2017-12-19 perėjimo valstybei liudijimą Nr. 7KV-7419, išduotą Kauno m. 7-ojo notarų biuro.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.