- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- AN2-315-255/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00106-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Regina Bertašienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. A.
- Institucija
- Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Dovilė Murauskienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. atstovės advokatės Dovilės Murauskienės skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutarimo, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 500 (penkių šimtų) Eur dydžio bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2021 m. birželio 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. A. už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad darbuotojas – Ukrainos pilietis O. H., UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas nuo 2021-06-05 į virėjo pareigas, būtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2021 m. liepos 29 d. nutarimu pripažino D. A. kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskyrė jam 500 (penkių šimtų) Eur dydžio baudą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. atstovė D. Murauskienė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutarimą ir D. A. administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti arba pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.
3.1. Apeliantė skunde nurodo, jog D. A. inkriminuojami neteisėti veiksmai (neveikimas) nesudaro nelegalaus darbo sudėties požymių, jais nebuvo sukelti tokie padariniai, nuo kurių įstatymų leidėjas siekia apsaugoti įtvirtindamas šį administracinį nusižengimą. Mano, jog šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeisti nei darbuotojo interesai (O. H. siekė ir šiuo metu siekia dirbti Bendrovėje, savo pareigas vykdo tinkamai), nebuvo pažeisti valstybės interesai (visi mokesčiai buvo mokami, įdarbinimo procedūra atitiko numatytą teisės aktuose procedūrą).
3.2. Apeliantės manymu, D. A. inkriminuojami O. H. padaryti karantino režimo pažeidimai negali būti laikomi trečiųjų šalių įdarbinimą reglamentuojančios tvarkos pažeidimais. Nurodo, jog nors Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 straipsnio 8 punkte numatyta, kad užsieniečio neteisėtas buvimas Lietuvoje laikomas tada, kai jis yra patekęs į Lietuvą neteisėtai (su tuo ir siejamas vakcinacijos pažymėjimo neturėjimas bei, atitinkamai, Vyriausybės nutarimo pažeidimas), ši sąlyga nėra privalomai numatyta patikrinti darbdaviui pagal Lietuvos respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pažymi, jog šie reikalavimai siejami su įsitikinimu, ar užsienietis turi leidimą (vizą) atvykti į Lietuvą ir ar jis turi leidimą dirbti. Apeliantės manymu, tokio įpareigojimo darbdaviui įsitikinti, ar nėra Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių, darbdaviui nėra numatyta, todėl jis ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai. Apeliantė nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju buvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, o karantino režimo pažeidimai negali būti laikomi darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimu, todėl administracinė teisena D. A. turi būti nutraukta.
3.3. Apeliantės nuomone, šios administracinio nusižengimo bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. A. veiksmuose nėra ir subjektyviojo nelegalaus darbo sudėties požymio – kaltės (nei tyčinės, nei neatsargios jos formos), kadangi jis nesiėmė jokių tyčinių veiksmų administraciniam nusižengimui padaryti, O. H. padarytą karantino pažeidimą ir D. A. nežinojimą, kad nuo 2021-06-01 įsigalioję reikalavimai (įsigalioję vos kelias dienas iki atvykstant O. H. ir dar negalioję tuo metu, kai jis pradėjo įdarbinimo procedūrą) lėmė pati neįprasta karantino situacija, o ne kokie nors tyčiniai ar akivaizdžiai aplaidūs D. A. veiksmai.
3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog D. A. inkriminuojamas pažeidimas nėra pavojingas, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, todėl nuobaudos skyrimas už tokius veiksmus būtų neproporcinga ir neadekvati valstybės reakcija bei iš esmės reikštų D. A. vykdomos veiklos pabaigą. Mano, jog mažesnį D. A., kaip darbdavio, ir pačios situacijos pavojingumą rodo tai, kad realiai nekilo jokie neigiami padariniai nei valstybei, nei pačiam darbuotojui, kadangi darbo santykiai buvo įteisinti ir įforminti tinkamai, valstybei buvo ir tebėra mokami visi privalomi mokesčiai, darbo rinka niekaip nebuvo iškreipta, O. H. įvažiuodamas į Lietuvą jau turėjo imunitetą nuo Covid-19, šia liga būdamas Lietuvoje nesusirgo ir nieko neužkrėtė, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo padarytas pažeidimas prisidėjo prie padėties dėl pandemijos pablogėjimo, pati situacija šiai dienai yra visiškai pasikeitusi ir praradusi bet kokį pavojingumą, jeigu toks ir buvo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi duomenys, jog O. H. yra baigęs vakcinacijos procedūrą, nuo 2021-07-15 turi galiojančius biometrinius duomenis, kurie suteikia jam teisę būti Lietuvoje teisėtai, kaip ir dirbti teisėtai 90 dienų, be to, šiuo metu yra pradėta procedūra dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje suteikimo. Taip pat nurodoma, jog šiuo metu yra netekęs galios ir pats Vyriausybės nutarimas, už kurio nuostatų pažeidimą yra baudžiamas D. A.. Be to, pažymima, jog O. H. kertant Lenkijos Lietuvos siną tuo metu nebuvo įvestas laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas, todėl šios vidinės sienos kirtimas nebuvo kontroliuojamas, o O. H., nesuprasdamas nei lietuvių, nei lenkų kalbų bei neturėdamas teisinio išsilavinimo, nežinojo ir nebuvo tinkamai informuotas apie Šengeno erdvės vidaus sienos kirtimo įvestus apribojimus Covid-19 pandemijos ir įvestos ekstremalios situacijos ir karantino metu. Pažymima, jog D. A. niekadam nebuvo baustas už nelegalų darbą, visada siekė ir siekia tinkamai įforminti darbo santykius, dėl ko naudojasi teisininko paslaugomis, nors šiuo konkrečiu atveju situacija įdarbinant O. H. D. A. pasirodė visiškai tipinė ir įprasta, todėl ir nebuvo pasinaudota teisininko paslaugomis.
3.5. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija yra neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui, visiškai nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymo skirti administracinės nuobaudos – įspėjimo. Nurodo, jog tuo atveju, jei aukštesnės instancijos teismas nematytų pagrindo tenkinti pirmojo ir pagrindinio prašymo – nutraukti administracinę teiseną D. A. nenustačius visų nelegalaus darbo sudėties požymių, prašytų atsižvelgti į Kauno apygardos teismo 2021-06-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-394-813/2021 nurodytą precedentą ir akivaizdžiai mažesnį jo padaryto pažeidimo pavojingumą bei paskirti D. A. švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.
3.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą D. A. dalyvavo, tačiau protokole neteisingai nurodoma, jog protokolas surašytas jam nedalyvaujant. Be to, apeliantei abejonių kelia ir pirmosios instancijos teismo šališkumas, kadangi teismo posėdžio metu D. A. duodant paaiškinimus, bylą nagrinėjusi teisėja ėmė jį moralizuoti, teigdama, kad jis kaip darbdavys privalo elgtis atsakingai, reiškė pretenzijas dėl to, kad šis neįsitikino, ar O. H. į Lietuvą atvyko turėdamas vakcinaciją patvirtinantį pažymėjimą, įsakmiu tonu teiravosi, ar D. A. nėra žinomi reikalavimai ir pan. Apeliantės vertinimu, toks teisėjos elgesys ir išsakyti teiginiai ne tik sutrikdė paaiškinimus duodantį D. A., tačiau sukėlė pagrįstų abejonių dėl teisėjos nešališkumo ir sudarė pakankamą įspūdį manyti, kad teisėja jau yra priėmusi sprendimą, o bylos nagrinėjimas tėra formalumas, ir tą akivaizdžiai pademonstravo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. atstovės apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais, prašo jų netenkinti ir apeliacinį D. A. atstovės skundą atmesti, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 29 d. priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. atstovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su D. A. nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kelia abejones dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo jo veikoje (neveikime), be to, nesutinka ir su administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, prašo ją sušvelninti ir paskirti įspėjimą. Taip pat apeliaciniame skunde nurodomas administracinio nusižengimo procedūrinis pažeidimas, jog surašant protokolą buvo neteisingai nurodyta, kad pažeidėjas jo surašyme nedalyvavo, bei keliamos abejonės dėl teismo nešališkumo.
7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino D. A. kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio administracinio nusižengimo požymius jo veikoje (neveikime).
8. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. To paties straipsnio 2 d. numato, kad: darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Nagrinėtinu atveju, yra pažeista trečiųjų šalių teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje sąlyga, nes darbdavys UAB (duomenys neskelbtini)galėjo sudaryti darbo santykius su darbuotoju O. H. atvykusiu į Lietuvą su Lenkijos vizą po 2021 m. birželio 1 d. tik įsitikinęs kad darbuotojas yra teisėtai LR teritorijoje. O minėtas darbuotojas Lietuvoje galėjo teisėtai dirbti 90 d. per 180 d. tik turėdamas įvykdytą vakcinavimo nuo Covid-19 ligos patvirtinimą. Pažymėtina, kad iki priimant minėto nutarimo redakciją 2021-06-01, nuo 2020 m. kovo mėn., trečiųjų šalių piliečiai su biometriniais pasais ar kitos ES šalies viza į Lietuvą atvykti negalėjo net praėję vakcinavimosi procesą, ir ši galimybė nuo 2021-06-01 palengvino trečiųjų šalių piliečių atvykimo galimybę į LR, o ne ją apsunkino. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų šalių piliečiai negalėjo atvykti nuo 2021-06-01 į Lietuvos Respubliką su kitos ES valstybės viza nepraėję vakcinavimosi procedūros, todėl akivaizdu, kad toks asmuo negalėjo dirbti Lietuvoje ir darbdavys įdarbindamas tokį darbuotoją ir leisdamas jam pradėti dirbti, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir padarė ANK 95 str. numatytą administracinį nusižengimą.
9. Apeliaciniame skunde nurodomas faktas, kad Užimtumo tarnyba išdavė O. H. leidimą dirbti ir taip suklaidino D. A., nes jis sąžiningai ir teisėtai pasitikėjo, jog jei darbuotojui buvo išduotas leidimas dirbti, tai patvirtina darbuotojo ir teisėtą buvimą Lietuvoje. Pažymėtina, kad pagal kompetenciją asmenų teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje tikrina ir kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bet ne Užimtumo tarnyba. Tyrimo metu radus faktiškai dirbantį O. H. su kitos ES valstybės viza, buvo kreiptasi į VSAT, siekiant nustatyti ar darbuotojas yra teisėtai LR teritorijoje. Gavus VSAT sprendimą (sprendimas yra byloje), kuriuo konstatuojamas asmens buvimo neteisėtumas buvo priimta išvada, kad darbdavys sudarydamas darbo santykius su darbuotoju ir leisdamas jam pradėti dirbti, kuris yra neteisėtai LR teritorijoje pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką numatytą LR UĮ 56 str. 1 d. 2 p. Taip pat gavus minėtą VSAT sprendimą buvo kreiptasi į Užimtumo tarnybą, siekiant išsiaiškinti, ar Užimtumo tarnyba tikrino darbuotojo teisėtą buvimą išduodama leidimą dirbti. Užimtumo tarnyba pateikė raštu informacija, kad tokie duomenis nėra tikrinami (Užimtumo tarnybos raštas yra byloje). Darytina išvada, kad apeliaciniame skunde darbdavio atstovo D. A. advokatės nurodomas teiginys, kad Užimtumo tarnyba išduodama leidimą dirbti, patvirtino darbdaviui, kad darbuotojas yra teisėtai Lietuvos Respublikoje yra klaidinantis, nes leidimo dirbti turėjimas yra tik viena sąlyga, kurią darbdavys turi įvykdyti norėdamas įdarbinti užsienietį, kuris yra trečiosios šalies pilietis.
10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2021-07-15) jau buvo išnykę darbuotojo neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindai, nes darbuotojas praėjo vakcinavimosi nuo Covid-19 ligos procesą ir nekilo jokios žalos valstybei. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas tik 2021 m. birželio 5 d., kada darbuotojas buvo rastas faktiškai dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir turint VSAT sprendimą, kad asmens atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktas, kad asmuo praėjo vakcinavimosi procesą iki bylos nagrinėjimo nepanaikina pažeidimo, įvykdyto 2021 m. birželio 5 d., o turi reikšmės tik nuobaudos skyrimo dydžiui.
11. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama ir su D. A. paskirta nuobauda, prašoma ją sušvelninti ir paskirti jam įspėjimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ir šio apeliacinio skundo reikalavimo. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 (vieno tūkstančio) iki 5000 (penkių) tūkstančių eurų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad kaltininkas iš dalies pripažino padaręs pažeidimą, apie priimtą į darbą O. H. buvo informuota VSDFV, buvo mokami mokesčiai, nenustačius duomenų apie administraciniu nusižengimu padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), teismas nusprendė, kad yra pagrindas paskirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą, ir paskyrė jam 500 (penkių šimtų eurų) Eur dydžio baudą.
12. Šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad D. A. iš dalies pripažino savo kaltę, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog D. A. anksčiau būtų padaręs pažeidimų, susijusių su darbo tvarka (b. l. 6), apie priimtą į darbą O. H. buvo informuota VSDFV, buvo mokami mokesčiai, nenustatyta jokių duomenų apie administraciniu nusižengimu padarytą žalą. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, Apygardos teismas konstatuoja, jog šioje byloje D. A., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, už administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta 500 (penkių šimtų) eurų dydžio bauda yra tinkama ir pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, jog skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios užtikrintų, jog pažeidėjas ateityje susilaikys nuo panašaus pobūdžio neteisėtų veiksmų ateityje.
13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomas administracinio nusižengimo procedūrinis pažeidimas, jog surašant protokolą buvo neteisingai nurodyta, kad pažeidėjas jo surašyme nedalyvavo, nors jis iš tiesų dalyvavo. Pažymėtina, jog šis procedūrinis pažeidimas buvo nurodytas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas jį išnagrinėjo, įvertino ir detaliai bei motyvuotai dėl jo pasisakė skundžiamame nutarime, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas, jog minimas procedūrinis pažeidimas niekaip nepažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. procesinių teisių, iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja ir dėl jų nepasisako.
14. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės ir dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo, nurodant, jog teismo posėdžio metu D. A. duodant paaiškinimus, bylą nagrinėjusi teisėja ėmė jį moralizuoti, teigdama, kad jis kaip darbdavys privalo elgtis atsakingai, reiškė pretenzijas dėl to, kad šis neįsitikino, ar O. H. į Lietuvą atvyko turėdamas vakcinaciją patvirtinantį pažymėjimą, įsakmiu tonu teiravosi, ar D. A. nėra žinomi reikalavimai ir pan. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo teisėjos tonas bei užduodami klausimai nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, jog teismas buvo šališkas ar iš anksto nusiteikęs prieš D. A..
15. Įvertinus visą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamą nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. atstovės apeliacinį skundą, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas tiek dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, tiek paskyrė tinkamą ir pagrįstą administracinė nuobaudą. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. atstovės advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.