Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. (toliau – J. L.) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 15 d. nutarties, kuria J. L. skundas buvo patenkintas iš dalies, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės B. A. 2022 m. sausio 12 d. nutarimas panaikintas, byla grąžinta Kauno miesto savivaldybės administracijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. L. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės B. A. 2022 m. sausio 12 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 390 eurų bauda, už tai, kad jis, būdamas daugiabučio gyvenamojo namo Savanorių pr. 110, Kaune, 2009 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutartimi įgaliotuoju atstovu, nepateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriui reikalaujamų dokumentų, nurodytų 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. 53-5-663 „Dėl neplaninio daugiabučio namo Savanorių pr. 110, Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdytojo (Jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens) veiklos patikrinimo pradėjimo“, kuriuos turėjo pateikti per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos, pakartotinai 2021 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 53-5-684 „Dėl neplaninio daugiabučio namo Savanorių pr. 110, Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdytojo (Jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens) veiklos patikrinimo pradėjimo“, pakartotinai 2021 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 53-5-743 „Dėl neplaninio daugiabučio namo Savanorių pr. 110, Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdytojo (Jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens) veiklos patikrinimo pradėjimo“ ir 2021 m. spalio 7 d. rašte Nr. 53-5-755 „Dėl neplaninio daugiabučio namo Savanorių pr. 110, Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdytojo (Jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens) veiklos patikrinimo pradėjimo“ pateikti iki 2021 m. spalio 8 d. ir pakartotinai Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (33.205E) R-2279 „Dėl neplaninio daugiabučio namo Savanorių pr. 110, Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdytojo (Jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens) veiklos patikrinimo pradėjimo“ pateikti iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Reikalaujamų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų J. L. nepateikė, tokiu būdu nevykdė jų teisėtų reikalavimų, nepateikė pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. L. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. kovo 15 d. nutartimi J. L. skundą patenkino iš dalies, Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės B. A. 2022 m. sausio 12 d. nutarimą panaikino, bylą grąžino Kauno miesto savivaldybės administracijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. L. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliaciniai skundai netenkinami.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

7. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra surašyti administracinio nusižengimo protokolą tinkamai.

8. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Šie duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmė ir pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

9. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-6-628/2019).

10. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste įvertinęs skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus ir administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vertinamu atveju J. L. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra neaiškus, dėl ko, pagrįstai administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

11. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.). Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas.

12. Tačiau, kaip matyti tiek iš J. L. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš nutarimo turinio, nors šiuose procesiniuose dokumentuose ir aprašyti esminiai J. L. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tačiau teisės aktai, kurių nesilaikymu kaltinamas J. L., nepateikęs Institucijai reikalaujamų dokumentų, nei protokole, nei nutarime nepažymėti. Tuo tarpu įvertinus J. L. tiek apygardos, tiek ir pirmosios instancijos teismui pateiktų skundų motyvus, atsižvelgiant į tai, kad savo skunduose asmuo akcentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad J. L. pareikštas kaltinimas jam yra neaiškus ir tai neabejotinai užkerta jam kelią į tinkamą gynybą, ką visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir apylinkės teismas.

13. Aptartų duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, nurodant kitą konkretų teisės aktą, kurio pažeidimu pasireiškė atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas administracinio nusižengimo padarymas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017, 2AT-10-693/2018). Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neturėjo nei teisinės, nei faktinės galimybės keisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, papildant J. L. pareikštą kaltinimą nurodant blanketines normas, už kurių nesilaikymą jam šiuo atveju kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Tai būtų pažeidę K. L. įstatymo garantuojamas procesines teises, o būtent, teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. Nors teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, tačiau šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, yra tikslinga dėl neaiškiai suformuluoto kaltinimo administracinio nusižengimo byloje.

14. Nors apeliaciniame skunde Institucija tvirtina, jog informacija apie teisės aktus, kurių vertinamu atveju nesilaikė J. L., jam buvo pateikta jam siųstuose raštuose, vėliau, ji buvo pateikta ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamame Institucijos apeliaciniame skunde, tačiau, vien tik tai, kad tam tikruose dokumentuose Institucija užsiminė apie teisės aktų reikalavimus, kurių nesilaikymu šiuo atveju kaltinamas J. L., neužtikrina jam galimybės tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Jis privalo būti tinkamai apibrėžtas ne kur kitur, o administracinio nusižengimo protokole, turinčiame lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai ir, nustatęs esminius administracinio nusižengimo protokolo trūkumus, pagrįstai administracinio nusižengimo bylą J. L. atžvilgiu grąžino Institucijai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta.

16. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir J. L. apeliacinio skundo motyvai bei prašymas administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Konstatuojant šią išvadą būtina pažymėti, kad savo apeliaciniame skunde J. L. pateikia motyvus, susijusius su neplaninio patikrinimo pagrįstumu, tačiau šis klausimas nagrinėjamu atveju nesprendžiamas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje keliamas jo administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį klausimas, todėl visi apeliacinio skundo motyvai, kiek jie susiję su atliekamo neplaninio patikrinimo pagrįstumu, šiuo atveju nevertinami. Jokių kitų motyvų, dėl kurių administracinio nusižengimo bylos teisena J. L. atžvilgiu turėtų būti nutraukta, savo apeliaciniame skunde jis nepateikė. Jų neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutartį nepakeistą ir J. L. bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.