Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-384/2015 pagal ieškovės O. G. patikslintą ieškinį atsakovėms I. P., D. S. ir tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. G., R. V., R. V. dėl prašymo panaikinti testamentą pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. G. ieškinyje prašė pripažinti 2012 m. rugpjūčio 10 d. S. V. pareiškimą panaikinti jos 2002 m. birželio 28 d. sudarytąjį testamentą, registro Nr.23, negaliojančiu ir priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės ir atsakovių motina S. V.. Ieškovei buvo žinoma, kad S. V. 2002 m. birželio 28 d. testamentu visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko dukrai O. G., nes ieškovė visą laiką motiną slaugė ir prižiūrėjo. Po motinos mirties ieškovė kreipėsi į notarų biurą pas notarę R. P. ir tuomet sužinojo, kad S. V. 2012 m. rugpjūčio 10 d. panaikino 2002 m. birželio 28 d. sudarytąjį testamentą. Ieškovės nuomone S. V. 2012 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimas dėl testamento panaikinimo turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes S. V. tuo metu turėjo psichinę negalią, ne kartą lankėsi Jurbarko rajono psichikos sveikatos centre, buvo šio centro įskaitoje. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2012 metais jos mama nepažindavo nei ieškovės, nei kitų dukrų, nesuprasdavo, kur esanti, jos sveikatos būklė buvo labai bloga ir ji nesuprato savo veiksmų esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu (t. 2, b. l. 133–136) ieškinį tenkino visiškai – pripažino 2012-08-10 S. V. pareiškimą panaikinti S. V. 2002-06-28 sudarytąjį testamentą, registro Nr.23, negaliojančiu. Priteisė iš D. S. ir I. P. O. G. po 286, 65 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 22,40 Eur pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 2014 m. kovo 13 d. mirė ieškovės ir atsakovių motina S. V.. (t.1,b.l.5). 2002 m. birželio 28 d. S. V. testamentu visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą buvo palikusi dukrai ieškovei O. G. (t.1,b.l.6), tačiau 2012 m. rugpjūčio 10 d. parašė pareiškimą, prašydama panaikinti 2002-06-28 sudarytąjį testamentą ir šį sandorį Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. G. patvirtino(t.1,b.l.17). Ieškovės nuomone, šis S. V. pareiškimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas, kadangi S. V. 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašydama pareiškimą buvo 93-ių metų amžiaus, ligota, nesiorentavo aplinkoje, nepažindavo artimųjų, tame tarpe ir savo vaikų, ne kartą lankėsi Jurbarko rajono psichikos centre dėl turimos psichinės negalios, nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų teisingai valdyti. Teismas nurodė, kad spręsdamas apie S. V. psichinę sveikatos būklę pareiškimo dėl testamento negaliojimo rašymo metu, teismas vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o taip pat ieškovės atstovės ir liudytojų parodymais, kurie patvirtina byloje esančius rašytinius įrodymus apie psichinę S. V. sveikatos būklę. Teismui nekelia abejonių byloje atliktų pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės ir pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvados (ekspertizės buvo atliktos skirtingose ekspertinėse įstaigose), kurių metu nustatyta, jog S. V. 2012-08-10 pareiškimo surašymo metu dėl turimo psichikos sutrikimo-nepatikslintos demencijos-negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti.(t.2.,b.l.b.l.6-9,100-106).Teismo nuomone, atsakovių aiškinimas, jog pakartotinė pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė atlikta neįvertinus naujai ir papildomai apklaustų liudytojų parodymų, yra nepatikima, vertintinas tik kaip siekis užvilkinti bylos nagrinėjimą, nes prieš paskiriant pakartotinę ekspertizę nebuvo gauta jokių naujų papildomų rašytinių duomenų apie S. V. sveikatos būklę, todėl teismas neabejojo pakartotinos pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvados teisingumu. Teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog S. V., 2012-08-10 rašydama pareiškimą dėl testamento panaikinimo, nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, todėl šį pareiškimą pripažino negaliojančiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 2–17) atsakovė D. S. prašo: 1) panaikinti 2015 m. gruodžio 3 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės O. G. ieškinį dėl 2012-08-10 dienos S. V. pareiškimo panaikinti S. V. 2002-06-28 sudarytąjį testamentą, pripažinimo negaliojančiu atmesti; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 3) prijungti prie civilinės bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamą rašytinį įrodymą- 2016-01-04 dienos specialisto išvadą Nr. S1/2016; 4) paskirti civilinėje byloje pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, įpareigojant atsakovę D. S. apmokėti pakartotinės ekspertizės išlaidas, pavedant ją atlikti Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriui (adresas: A. K. g. 121, LT- 11106 Vilnius), pavedant ekspertui atsakyti į klausimą - Ar S. V. 2012-08-1, sudarydama pareiškimą panaikinti savo 2002-06-28 testamentą, galėjo suprasti savo veiksmų prasmę, juos valdyti bei pilnai išreikšti savo valią?; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

Teismas, civilinę bylą išnagrinėjo nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, pasirinktinai įvertino byloje esančius įrodymus, nenurodydamas teismo sprendime išsamiai aplinkybių, apie kurias buvo apklausti liudytojai T. Š., A. V., R. B., neteisingai įvertino šių liudytojų parodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą.Teismas sprendime visiškai nemotyvavo ir nepasisakė, kodėl atmeta notaro paaiškinimus kaip neteisingus. Notaras tvirtinęs pareiškimą dėl testamento panaikinimo nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo abejoti pastarojo paaiškinimais, kurie, be kita ko, pilnai atitinka kitų byloje apklaustų liudytojų parodymus.Ekspertas atlikęs antrą ekspertizę, tik perrašė pirmąjį aktą, tačiau jokio tyrimo neatliko, todėl toks ekspertizės aktas ir jame pateiktos išvados negali būti laikomos teisingomis, kadangi kaip minėta, ekspertas nevertino naujų byloje nustatytų aplinkybių dėl ko ir buvo paskirta pakartotinė pomirtinė psichiatrinė ekspertizė.Teismas atmetė atsakovės prašymą iškviesti apklausai ekspertą atlikusį pakartotinę ekspertizę, todėl atsakovė kreipėsi į nepriklausomą teismo Psichiatrijos tarnybą dėl specialisto išvados gavimo, kuriems pateikė ekspertizės aktus, S. V. medicininius duomenis ir kitą civilinės bylos medžiagą prašydama atsakyti ar abiejuose ekspertizės aktuose pateikta išvada yra moksliškai pagrįsta ir objektyvi, taip pat atsakyti į klausimą ar S. V. 2012-08-10 sudarydama pareiškimą panaikinti savo 2002-06-28 testamentą, galėjo suprasti savo veiksmų prasmę, juos valdyti bei pilnai išreikšti savo valią.Teismo psichiatras įvertinęs atliktų pomirtinių teismo psichiatrijos ekspertizių aktus nustatė, kad ekspertizių metu nesivadovauta Teismo ekspertizės įstatymo (2002-10-29 Nr. IX-1161) 4 str. 1 p., kad teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama tyrimo išsamumo principu ir teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo aprašo, patvirtinto 2013-06-12 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-616, 6 punktu, t y. kad ekspertizės atliekamos, laikantis ekspertinio tyrimo išsamumo ir šiuolaikinio mokslo laimėjimų panaudojimo principu, ekspertizės išvados apibendrinime trūksta išsamios mokslinės medicininės duomenų analizės. Teismo psichiatras atkreipė dėmėsi į tai, kad abiejuose ekspertizių aktuose su nežymiomis korekcijomis yra pateikti labai panašūs tekstai (netgi su tomis pačiomis klaidomis ir netikslumais). Neįvertinta, kad tik gilūs, totaliniai pažinimo funkcijų ir ryškūs mąstymo sutrikimai, kritikos praradimas gali sutrikdyti asmens valios pasireiškimą, gebėjimą suvokti esmine sandorio puse, jo moralines pasekmes ir savo veiksmus bei galėjimą laisvai priimti sprendimą sandorio sudarymo metu. Sprendžiant veiksnumo klausimą, vien psichikos sutrikimo diagnozės konstatavimas negali būti sutapatinamas su asmens negalėjimu suprasti savo veiksmu reikšmės ir jų valdyti. Teismo psichiatrijos ekspertizių išvados dėl nustatytų ekspertizės atlikimo trūkumų ir prieštaravimų medicininės dokumentacijos duomenims laikytinos kaip neišsamios bei moksliškai nepagristos.Abi atliktos ekspertizės nėra pagrįstos išsamių byloje esančių duomenų, kurie reikšmingi pasisakant dėl S. V. psichinės būsenos surašant pareiškimą dėl testamento panaikinimo negaliojančiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nei teismas, nei ekspertizes atlikę ekspertai netinkamai įvertino, arba iš viso nevertino A. V., R. B. bei kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, kurie teigė, kad su S. V. ėjo susikalbėti, todėl padarė neteisingas išvadas apie S. V. psichinę būklę.

Atsakovė I. P. pateikė rašytinį pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo (t.3, b. l. 48-50).

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė (t. 3, b. l. 36-41) prašė apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti apeliantės prašymo prijungti prie bylos pateiktą rašytinį įrodymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

Teismas nepažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, vadovavosi ne tik medicininiais kriterijais, bet ir atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą, įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą. Remiamasi visų byloje surinktų teisiškai reikšmingų faktų visumos analize ir dėl sveikatos būsenos.Apeliantė iš esmės gilinasi tik į ekspertizių aktų turinį, pernelyg sureikšmina tai, jog aktų aprašomosios dalys iš esmės sutampa ar yra panašios, tačiau visiškai nepasisako apie šių ekspertizės aktų išvadas. Neatsižvelgiama į tai, jog abi ekspertizės buvo atliekamos analizuojant tą pačią medicininę dokumentaciją ir bylos medžiagą, todėl suprantama, jog ekspertizių turinys (aprašomoji dalis) gali ir sutapti.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, ką teisingai pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime, t. y. jog ekspertizės buvo atliktos skirtingose ekspertinėse įstaigose. Antroji teismo psichiatrijos ekspertizė buvo atlikta patenkinus atsakovės prašymą, pagal jos pačios pasirinktą įstaigą, kuriai buvo pavesta atlikti pakartotinę ekspertizę.Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad 2015-01-30 ekspertizės aktas Nr. 84TPK-14/2015 bei 2015-08-05 Ekspertizės aktas Nr. 86TPK232/2015, yra neteisėti ir nepagrįsti. Vadovaujantis CPK 180 str., teismas įvertino pirminės ir pakartotinės ekspertizių aktų sąsajumą. Pakartotinės ekspertizės išvados ne tik, kad nepaneigia pirminės ekspertizės išvadų, tačiau jas ir papildo. Aplinkybių, kurios leistų abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija ar objektyvumu, bylą nagrinėjęs teismas nenustatė. Be to, apeliantės nurodyti tariami tapatūs netikslumai abiejose ekspertizėse, laikytini neesminiais, kaip neturintys jokios reikšmės baigtinėms ekspertizės aktų išvadoms.Pirmosios instancijos teismas savo išvadas apie S. V. psichinės sveikatos būseną, buvusią 2012-08-10 jai pateikiant pareiškimą panaikinti jos 2002-06-28 sudarytą testamentą, registro Nr. 23, pagrįstai grindė analizuodamas ne tik pakartotinės, bet ir pirminės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas bei byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitų rašytinių įrodymų visetą, priešingai nei teigia apeliantė.

Apeliantė D. S. prašė prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą – 2016-01-04 specialisto išvadą Nr. S1/2016 ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu teismas atsisako priimti į bylą VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2016 m. sausio 4 d. specialisto išvadą dėl 2015-01-30 ekspertizės akto Nr. 84TPK-14/2015 ir dėl 2015-08-05 ekspertizės akto Nr. 86TPK Nr. 86TPK-232/2015 vertinimo, kadangi ji gauta po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Be to, ekspertizės aktų išvados yra įvertintos teismo.

Kadangi byloje nauji įrodymai netiriami, apeliaciniame skunde keliami materialinės bei procesinės teisės normų taikymo klausimai, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės O. G. ir atsakovių I. P. ir D. S. motina S. V., kuri 2002 m. birželio 28 d. testamentu visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko dukrai O. G.. Po motinos mirties O. G. kreipėsi į notarinę kontorą ir tuomet sužinojo, kad S. V. 2012 m. rugpjūčio 10 d. panaikino 2002 m. birželio 28 d. sudarytą testamentą. Ieškovė O. G. S. V. 2012 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimą dėl testamento panaikinimo prašė pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą asmens, kuris dėl sveikatos būklės nesuprato savo veiksmų reikšmės.

Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).

Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Iš S. V. pomirtinės 2015 m. sausio 30 d. teismo psichiatrijos ekspertizės, kurią atliko Kauno antrasis teismo psichiatrijos skyrius, akte Nr. 84TPK- 14/2015 (t. 2, b. l. 9) nurodyta, S. V. nuo 2005 metų turėjo spec. poreikius – nuolatinę priežiūrą. Nuo 2009 metų jai diagnozuota nepatikslinta demensija. 2012-12-05 peržiūrėtas ir vėl patvirtintas spec. poreikių nuolatinės slaugos poreikis. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad S. V. 2012-08-10, kai buvo tvirtinamas notariškai pareiškimas anuliuoti testamentą, ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti dėl egzistuojančio psichikos sutrikimo.

Jurbarko rajono apylinkės teismas, byloje apklausęs liudytojus A. V., V. K., V. P., R. P., K. S., L. S., V. P., 2015 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje paskyrė pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir pavedė ją atlikti Šiaulių teismo psichiatrijos skyriui (t. 2, b. l. 92-94), kuriam buvo nusiųsta civilinė byla su posėdžių garso įrašais ir asmens sveikatos istorija (t. 2, b. l. 97). 2015 m. rugpjūčio 05 d. buvo atlikta teismo psichiatrijos pomirtinė ekspertizė Šiaulių teismo psichiatrijos skyriuje (t. 2, b. l. 100-106), kurioje taip pat konstatuota, kad S. V. 2012-08-10 sudarydama pareiškimą panaikinti savo 2002-06-28 testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, juos teisingai valdyti bei pilnai išreikšti savo valią. Ta aplinkybė, kad ekspertizės akte nėra nurodyta liudytojų parodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jos metu nebuvo įvertinti visi byloje esantys duomenys ir dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ekspertizės išvados negali būti laikomos pagrįstomis.

Į bylą yra pateikti S. V. medicininiai dokumentai. Iš 2009-11-13 atlikto S. V. protinės būklės mini tyrimo matosi, kad jai nustatytas ryškus pažinimo sutrikimas, surinktas tik 1 balas (1 t., b. l. 46). Iš 2012-11-09 atlikto S. V. protinės būklės tyrimo matosi, kas jai nustatytas sunkus pažinimo sutrikimas (1 t., b. l. 51-52). Iš specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos matosi, kad S. V. nuo 2009-11-20 iki 2012-11-19 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (1 t., b. l. 110). Iš byloje esančių S. V. sveikatos istorijos išrašų matosi, kad jai diagnozuota nepatikslinta demencija (1 t., b. l. 47-53, 73-99).

Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą teismo sprendimą įvertino apklaustų byloje liudytojų parodymus. Liudytoja T. Š., šeimos gydytoja, gydžiusi S. V. nuo 2006 metų parodė, kad nuo 2009 metų S. V. buvo paskirta nuolatinė slauga, ji buvo nukreipta pas psichiatrus ir jai nustatyta nepatikslinta demencija. Liudytojas A. V., dirbantis Jurbarko psichikos sveikatos centre gydytoju, parodė, kad S. V. buvo nustatytas sunkus pažinimo funkcijų sutrikimas, 2012 metais jai buvo skiriamas gydymas tabletėmis ir skirta dėl nepatikslintos demencijos slauga. Apklausiant liudytoją A. V. papildomai, jis nurodė, kad su S. V. buvo galima bendrauti kai kuriais klausimais, testo metu ji piešė, todėl galima daryti išvadą, jog suprato savo veiksmus. Liudytoja R. B., dirbusi Jurbarko psichikos centre psichologe, teismo posėdžio metu parodė, kad ji 2009, 2012 metais testų pagalba darė S. V. sveikatos būklės tyrimą ir jai nustatytas sunkus pažintinių funkcijų sutrikimas. Liudytojas V. V., ilgą laiką dirbantis Skirsnemunės seniūnu ir gerai pažinojęs S. V., parodė, kad jis 2012 metais buvo atvykęs pas S. V. pareiškimo dėl sudarytojo testamento panaikinimo patvirtinimui, tačiau seniūnas tokio sandorio nepatvirtino, pasiūlė dėl sandorio patvirtinimo kreiptis į notarą, nes liudytojo nuomone, ji V. V. nepažino, nors ne kartą buvo bendravusi su seniūnu ir jį gerai pažinojo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad liudytojų T. Š., A.V., R. B., V. V. parodymai prieštaravo atsakovių D. S., I. P., trečiųjų asmenų notaro A. G., R. V. aiškinimams, liudytojų L. S., K. S., R. P., V. P., V. P., V. K., A. S., N. S. parodymams apie S. V. psichinę sveikatos būklę 2012 metais. Teismas apklausęs šiuos liudytojus, kurie patvirtino atsakovių aiškinimus, jog S. V. sveikatos būklė 2012 metais buvo normali ir ji galėjo suprasti atliekamus veiksmus, padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojai yra atsakovių giminaičiai arba jų sutuoktiniai, tai yra asmenys suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų ir notaro A. G. parodymai prieštarauja byloje esantiems medicininiams dokumentams apie nustatytą S. V. sveikatos būklę, todėl šių liudytojų parodymais pagrįstai nesivadovauta.

Teismui nekelia abejonių byloje atliktų S. V. pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės ir pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvados, kurios buvo atliktos skirtingose ekspertinėse įstaigose. Pirmosios instancijos teismas įvertindamas bylos įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą, kad S. V. 2012-08-10 pareiškimo surašymo metu dėl turimo psichikos sutrikimo – nepatikslintos demensijos – negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, todėl byloje skirti dar vieną pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d., 1 p.)

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Į bylą su atsiliepimu į apeliacinį skundą yra pateiktas 2016 m. sausio 26 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 770822, iš kurio matosi, kad S. Z. už dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas sumokėjo advokatui V. M. 400 eurų. Kadangi į bylą nėra pateikta atstovavimo sutarties dėl procesinių veiksmų atlikimo nagrinėjamojoje byloje, todėl ieškovei O. G. nėra pagrindo priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. S. a.k. 44740230288 3,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.