Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo, kuriuo A. D. nubaustas pagal ATPK 129 str. 1258 Eur bauda su transporto priemonės BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliantas nesutinka su ta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo dalimi, kuria jam taikyta papildoma administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio), konfiskavimu. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 129 str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 str. 1 d.).

ATPK 30 str. numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Kaip matyti iš ATPK 129 str. sankcijos, joje numatytas transporto priemonės konfiskavimas, kai skiriama bauda, yra įtvirtintas kaip alternatyvi papildoma nuobauda. Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinė nuobauda tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų – nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, ir sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo. Nagrinėjamu atveju, parinkdamas administracinės nuobaudos rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į: padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį – padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje, A. D. vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumas, kėlė itin didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui; pažeidėjo asmenybę – A. D. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, 2011-10-25 jis buvo baustas už automobilio vairavimą būnant neblaiviam ir už eismo įvykio sukėlimą, kai nustatytas lengvas girtumas, paskirtos baudos savanoriškai per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo, kad patvirtina, kad jo padarytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o yra sąlygotas jo atsainaus požiūrio į teisės ir visuotinai priimtinas moralės normas; A. D. administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d.), bei į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir pagrįstai paskyrė pažeidėjui mažesnę nei ATPK 129 str. numatytas sankcijos vidurkis baudą su automobilio konfiskavimu.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3), policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 9), asmens blaivumo testo (b. l. 10) matyti, kad A. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, kuris daugiau kaip keturis kartus (1,82 prom.) viršijo maksimalų leistiną, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas pažymi, kad toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys yra itin pavojingas – neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti tokio savo elgesio pasekmių, A. D. sėdo už vairo ir išvažiavo į judrią Klaipėdos miesto gatvę (Šilutės pl.), taip keldamas realų pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių asmenų sveikatai bei turtui. Taip pat pažymėtina, kad A. D. jau buvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 5-7) ir eismo įvykio sukėlimą, kas tik dar kartą parodo, jog jis dėl savo negatyvaus elgesio išvadų nedaro ir toliau vairuoja automobilį darydamas šiurkščiausius kelių eismo taisyklių pažeidimus (būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti) ir taip demonstruoja abejingumą galimiems savo itin pavojingų veiksmų padariniams. Apeliaciniame skunde A. D. klaidingai nurodo, jog teismas suklydo nurodydamas, kad jis turi galiojančių nuobaudų. ATPK 36 str. nustato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimu A. D. už ATPK 127 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams (b. l. 5-6). ATPK 330 str. 1 d. inter alia numato, kad transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, taigi, specialiosios teisės atėmimo vykdymo terminas, tęsėsi iki 2014 m. spalio 24 d. Tik baigus nuobaudos vykdymą buvo pradėtas skaičiuoti ATPK 36 str. nurodytas vienerių metų terminas, tačiau jau 2014 gruodžio 21 d. A. D. padarė naują administracinį teisės pažeidimą, todėl vienerių metų terminas buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo, o jam nesibaigus – 2015 m. lapkričio 21 d. A. D. padarė pažeidimą, už kurį jis ir nubaustas skundžiamu nutarimu. Dėl to apylinkės teismas, vertindamas A. D. asmenybę, pagrįstai nurodė ir atsižvelgė į tai, jog jis turi galiojančių administracinių nuobaudų.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog praradęs turimą transporto priemonę, dėl sunkios turtinės padėties įsigyti kitos neturės galimybės dar ilgą laiką, netekus automobilio, tai labai ryškiai atsispindės ne tik jo, bet ir artimųjų gyvenime. Be to, ateityje, neturėdamas galimybės ilgesniam laikui išvykti darbui į užsienį, praras darbą. Apygardos teismas pažymi, nors apeliantas ir buvo nusipirkęs transporto priemonę, tačiau nuo 2011 m. spalio 25 d. jis neturėjo teisės valdyti transporto priemonę (negalėjo vairuoti jokio – nei asmeninio, nei įmonės automobilio), bet vis tiek 2015-11-04 sugebėjo įsidarbinti, todėl laikytina, jog jis ir toliau galės dirbti savo pareigose. Nors iš įmonės patvirtinimo (b. l. 18) matyti, kad įmonės direktorius nurodo, jog A. D. darbo pobūdis susijęs su išvykomis į užsienio komandiruotes, tačiau A. D. asmeninio automobilio konfiskavimas niekaip neįtakos A. D. darbo santykių ir jo funkcijų įmonėje atlikimo. Kita vertus, skunde nurodoma, jog A. D. bus atleistas jam paskyrus administracinį areštą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios rūšies administracinė nuobauda pažeidėjui ir nėra paskirta. Tuo pačiu pažymėtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad neturėdamas pažeidimo padarymo įrankio, A. D. nebūtų galėjęs padaryti tokių pavojingų teisės pažeidimų, o nekonfiskavus transporto priemonės jam bus palikta galimybė ir toliau šiurkščiai pažeidinėti kelių eismo taisykles bei kelti realų pavojų sau ir aplinkiniams. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – A. D. sunki turtinė padėtis, automobilis jam reikalingas darbui ir nepilnamečio sūnaus bei mamos globojimui – nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nagrinėjamu atveju nelaikytinos pakankamomis keisti apylinkės teismo paskirtą nuobaudą.

Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, skundžiamu nutarimu, nepažeisdamas nusistovėjusios teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skyrė papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Netaikydamas transporto priemonės konfiskavimo, apylinkės teismas būtų sudaręs sąlygas A. D. ir toliau daryti visuomenės saugumui didelį pavojų keliančius administracinės teisės pažeidimus, todėl konfiskuoti administracinės teisės pažeidimų darymo įrankį – transporto priemonę BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) – buvo būtina. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.