Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-10-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-7752-1079/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
2YT-7752-1079/2018
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00456-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
G. G., Ž. B., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-7752-1079/2018Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00456-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.8; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant pareiškėjai V. B., jos atstovui advokatui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. G., Ž. B., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina V. B. po savo sutuoktinio J. B. mirties, (duomenys neskelbtini), likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti turtą, o (duomenys neskelbtini) mirus V. B. likusi po jos mirties palikimą priėmė pareiškėja V. B., faktiškai pradėdama likusį turtą valdyti. Pareiškime nurodė, jog jos motina V. B. po savo sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė, o po V. B. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė pareiškėja. Nekilnojamojo turto registre J. B. vardu registruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėjos tėvai įgijo būdami santuokoje. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas, kad pareiškėja galėtų disponuoti po motinos mirties likusiu turtu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškime pareikštais reikalavimais sutinka visiškai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 46, 60).

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 49-50).

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Nurodė, jog pranešimų apie galimai valstybės paveldėtiną palikėjų turtą negavo ir jokių paveldėjimo procedūrų nevykdė, todėl neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas, teismui nustačius, kad jis yra pagrįstas (b. l. 51-52).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 42). Suinteresuotas asmuo savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui, mirusiojo J. B. palikimo nekilnojamojo turto perėmimo valstybei procedūros Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos pradėtos nėra. Teismui nustačius, jog pareiškėja gerino bei tvarkė žemės sklypą ir tai patvirtinus liudytojams, gali būti laikytina, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 44-45).

Suinteresuotam asmeniui Ž. B. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą Ž. B. pranešta tinkamai – jo darbovietės administracijai, kuri pranešė, kad Ž. B. atsisakė priimti teismo šaukimą, kas prilyginama procesinio dokumento įteikimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 124 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. B., praėjus trims savaitėms (duomenys neskelbtini) įvyko gaisras, kuriame žuvo mama ir brolis. Po mamos netekties, iš sudegusio namo, ji pasiėmė mamos asmeninius daiktus, tėvų vestuvinius žiedus, mamos keletą papuošalų. Tėčio vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – namas, ūkiniai pastatai ir po jais esantis žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Šiame name 30 metų gyveno jos tėvai, kartu gyveno ir brolis, kuris savo šeimos neturėjo, dirbo padienius darbus, išgerdavo, berūkydamas cigaretę, padegė namą. Po tėvo mirties mama su broliu iki gaisro toliau gyveno šiame name, mirus tėvui į notarą niekas nesikreipė, nes praėjus trims savaitėms žuvo mama ir brolis. Dėl žinių stokos po mamos mirties ir ji į notarą nesikreipė. Po gaisro name yra likęs vienas sveikas kambarys, visa kitą yra išdegę. Ūkinius pastatus po mamos mirties ji su seserimi G. G. užrakino, skolų už turtą nėra, šiuo metu sodyboje niekas negyvena. Nori parduoti po tėvų mirties likusį turtą ir tėvams pastatyti paminklą, todėl prašo pareiškimą tenkinti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas A. B. prašė pareiškimą tenkinti ir paaiškino, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, kad palikimą po jos tėvo J. B. mirties faktiniu valdymu priėmė sutuoktinė, o po jos mirties – pareiškėja. Pareiškėjos mama po sutuoktinio mirties faktiškai toliau gyveno J. B. vardu registruotame name, jai liko šis gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, daiktai, tačiau (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo metu žuvo ir pati pareiškėjos mama V. B.. Pareiškėjai V. B. po gaisro liko keletas daiktų, ji su seserimi užrakino likusius pastatus. Sesuo sutinka, kad pareiškimas būtų patenkintas, tam neprieštaravo ir pareiškėjos brolis Ž. B.. Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra reikalingi, kad pareiškėja galėtų disponuoti likusiu turtu, sutvarkytų tėvų kapus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. B. yra J. B. ir V. B. dukra (b. l. 14); pareiškėjos tėvai J. B. ir V. B. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)santuokos sudarymo įrašas Nr. 77) (b. l. 6); pareiškėjos tėvai be pareiškėjos turėjo dar tris vaikus: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-20); gyvendami santuokoje pareiškėjos tėvai įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12); visas šis nekilnojamasis turtas registruotas pareiškėjos tėvo J. B. vardu. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. 17-2088889 matyti, kad pareiškėjos tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina V. B. ir pareiškėjos brolis A. B. užgesinus gaisrą rasti mirę gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10, 16-17). Iš 2018 m. spalio 16 d. Testamentų registro išrašų matyti, kad Testamentų registre nėra registruotų pareiškėjos tėvų sudarytų testamentų, jų palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (b. l. 75-76). Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, jog į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir kiti suinteresuoti asmenys – G. G. bei Ž. B. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) paveldėti po tėvų mirties likusį palikimą. Suinteresuotas asmuo pareiškėjos sesuo G. G. su pareiškėjos pareiškimu sutiko, o pareiškėjos brolis Ž. B., žinodamas apie bylos nagrinėjimą, atsiliepimo teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų neišreiškė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įpėdiniui, atlikus minėtus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, pareiškėjos, jos atstovo parodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvai apie 30 metų gyveno jiems priklausančiame gyvenamajame name bei rūpinosi juo. Po sutuoktinio mirties pareiškėjos mama toliau liko gyventi jai ir pareiškėjos tėvui priklausančiame gyvenamajame name, naudojosi tais pačiais daiktais ir rūpinosi visu likusiu turtu kaip savo, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Pareiškėjos motina V. B. praėjus trims savaitėms po sutuoktinio mirties kartu su pareiškėjos broliu (duomenys neskelbtini) žuvo jų gyvenamajame name kilusiame gaisre. Po mamos mirties pareiškėja iš sudegusio namo pasiėmė likusius mamos asmeninius daiktus, tėvų vestuvinius žiedus, kartu su seserimi užrakino po gaisro likusius nesudegusius ūkinius pastatus, domisi turto būkle ir jo likimu, kreipėsi į teismą išreikšdama valią priimti palikimą, kad galėtų iki galo turtą sutvarkyti, disponuoti po gaisro likusiu tėvų turtu ir pasirūpinti tėvų atminimo įamžinimu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kas taip pat įrodo, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu pradėjo valdyti po jos motinos mirties likusį turtą kaip savo.

Suinteresuoti asmenys G. G. ir Ž. B., kurie yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, palikimo priėmę nėra. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjos motina V. B. faktiškai pradėdama valdyti turtą yra priėmusi mirusio savo sutuoktinio J. B. palikimą, o pareiškėja V. B., faktiškai pradėdama valdyti turtą, yra priėmusi mirusios savo motinos V. B. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos V. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu tinkamai priimti palikimą ir įregistruoti viešajame registre.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė