Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. V., a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2013 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, vykusio posėdžio metu, būdama apklausiama liudytoja administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-9059-536/2013 ir įspėta už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., davė melagingus parodymus.

D. V. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo Joninių vakaras, buvo tamsu, ir ji galėjo nepastebėti visų aplinkybių. Važiuojant ji sėdėjo gale ir teismui pasakojo apie įvykį taip, kaip jai atrodė. Ji yra I. šeimos draugė. Padėti išvengti R. I. atsakomybės ar šį apkalbėti ji tikslo neturėjo. Ji pripažįsta, kad teismui nustačius priešingai, ji gaunasi, kad sakė netiesą, tačiau tai padarė netyčia, pasakodama aplinkybes taip, kaip jai atrodė, be to įvykio metu buvo tamsu.

Teisme apklausta liudytoja O. I. parodė, kad ji ir D. V. teisme nemelavo, sakė tą, ką matė, kaip viskas buvo.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-17 nutarimo matyti, kad R. I. pripažintas kaltu dėl to, jog 2013 m. birželio 23 d., apie 23.30 val., Žirmūnų gatvėje, ties pastatu Nr. 93, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Vovo 850“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 132 punkto reikalavimus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino priešinga kryptimi važiavusį automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. N.; iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nesilaikydamas KET 232 punkto reikalavimų; D. V. parodymai teismo įvertinti kaip melagingi, siekis padėti išvengti atsakomybės R. I. (b. l. 1-3).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2013-12-31 nutarimo matyti, kad atmestas R. I. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-17 nutarimo, kuris paliktas nepakeistas.

Iš 2013-07-31 teismo posėdžio protokolo matyti, kad D. V. apklausiama parodė, kad 2013-06-23 apie 23.30 val. ji su savo draugu, drauge, pažeidėju ir jo žmona važiavo iš pliažo, kilo į kalną ir į juos įvažiavo automobilis. Iš minėto automobilio išlipo 3 vaikinai, nieko nesakė apie policijos iškvietimą, kalbėjo apie pinigus, paskui visi sėdo ir išvažiavo (b. l. 12-13).

Iš liudytojo priesaikos matyti, kad D. V. teisme buvo įspėta ir pasirašė dėl atsakomybės už žinomai melagingą parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad D. V. teismo posėdžio metu davė žinomai melagingus parodymus ir yra kalta dėl to. Tokią išvadą teismas daro kruopščiai ištyręs byloje nustatytas versijas, susijusias su įrodinėtinomis aplinkybėmis, įvertinęs tiek D. V. teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnis numato atsakomybę asmeniui, kuris administracinio teisės pažeidimo byloje davė melagingus parodymus. Melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, sąmoningai iškraipoma objektyvi tiesa, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai negali būti pripažinti melagingais, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo juos duodamas sąžiningai klydo. Toks pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus parodymus, suvokia atsakomybę ir tai yra patvirtinęs savo parašu. Kaltininkas suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, kad tokia informacija bus užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei bus panaudota byloje. Šios aplinkybės yra svarbios, aiškinantis kaltinamosios tyčios turinį.

Kaip matyti iš protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-9059-536/2013 D. V. teisme buvo įspėta ir pasirašė dėl atsakomybės už žinomai melagingą parodymų davimą, po ko davė parodymus apie tai, kad jai važiuojant su pažeidėju į juos įvažiavo automobilis, iš kurio išlipo 3 vaikinai, nieko nesakė apie policijos iškvietimą, kalbėjo apie pinigus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje ištyrus ir įvertinus visus faktinius duomenis tokie D. V. parodymai motyvuotai buvo paneigti. Toks apylinkės teismo nutarimas išnagrinėjus byla Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka liko nepakeistas ir yra įsiteisėjęs. Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog liudytojos D. V. nurodytos aplinkybės, kad į juos įvažiavo automobilis, iš kurio išlipę 3 vaikinai kalbėjo apie pinigus - neatitinka tikrovės. Tokie parodymai objektyviais požymiais yra akivaizdžiai melagingi.

Vertinant tai šioje byloje teismas kruopščiai analizavo D. V. kaltės turinį, jos elgesio motyvus ir tikslą nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Teismas pripažįsta, kad įvykio laikas tamsiu paros metu liudytojai sėdint automobilio gale galėjo įtakoti jos matyto įvykio aplinkybių vertinimą dėl automobilių kontakto net ir įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-9059-536/2013 neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiosios I. N. automobilis, kuris buvo kiek įmanomai pasitraukęs arčiau dešiniojo kelkraščio, buvo kliudytas R. I. vairuojamo automobilio. Kita vertus, teismas įvertina tai, kad išnagrinėtoje byloje neginčijamai nustatyta, kad su nukentėjusiąja I, N. automobiliu važiavo tik vienas keleivis, t. y. teisme apklaustas liudytojas R. B.. Šią aplinkybę patvirtino vienintelė byloje nešališka liudytoja J. B.. Tokiu būdu neginčijamai galima daryti išvadą, kad D. V. teigdama apie tris iš nukentėjusiosios automobilio išlipusius asmenis, dargi vaikinus, kurie neva kalbėjo apie pinigus, sąmoningai siekė patvirtinti tikrovės neatitinkančius teiginius ir faktus, apie kuriuos kalbėdama negalėjo sąžiningai klysti, nes tokių aplinkybių apskritai nebuvo. Teismas įvertina ir tai, kad D. V. yra R. I. šeimos draugė, minėta vakarą buvo kartu ir važiavo su R. I. vairuojamu automobiliu, sąmoningai teigė teismui tikrovėje neegzistuojančius faktus, kurie reikšmingi ir akivaizdžiai galėtų būti pagrindu sprendžiant dėl R. I. atsakomybės. Toks, ne vien tik subjektyvus įvykio aplinkybių dėl automobilių kontakto aiškinimas, bet ir sąmoningas teigimas išgalvotų faktų įrodo D. V. kaltę kaip tiesioginę tyčia turint sąmoningą tikslą R. I. naudai. Tokius parodymus, kurie duoti negalint liudytojai sąžiningai suklysti, veikiant tiesiogine tyčia – teismas pripažįsta melagingais, o D. V. kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį.

Teismas atmeta liudytoja apklaustos O. I. parodymus apie tai, kad D. V. nemelavo teisme, nes ši liudytoja turi interesą pati išvengti gresiančios atsakomybės administracinio teisės pažeidimo byloje, kuri jai iškelta už jos melagingų parodymų davimą. Šią liudytoją teismas apklausė neįspėjęs dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą šio proceso metu.

D. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes. D. V. padarė teisės pažeidimą, kuriuo pasikėsinta į nustatytą valdymo tvarką, nenustatyta jos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pažeidėja nevedusi, tačiau augina mažametį vaiką, šiuo metu nedirba ir teigė pragyvenanti iš gaunamos bedarbio pašalpos. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad įstatyme numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant D. V. sankcijoje numatytą minimalią piniginę baudą, ją pakeičiant nemokamais viešaisiais darbais įvertinus pažeidėjos sunkią materialinę padėtį – nedirba, santaupų neturi, viena augina mažametį vaiką, kuriam išlaikymo iš tėvo teigė negaunanti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

D. V. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., skirti 1000 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 4 d. 1000 Lt baudą pakeisti 50 (penkiasdešimties) valandų nemokamais viešaisiais darbais, darbus atliekant per 4 (keturis) mėnesius nuo pasiuntimo juos atlikti dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.