- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-08-16
- Bylos Nr.
- eA6.-92-367/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00016-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Pažeidėjas
- I. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškime nurodė, jog I. M. yra (duomenys neskelbtini), vykdanti žemės ūkio individualią veiklą. Mokėtoja yra skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso (duomenys neskelbtini) duomenimis mokestinė nepriemoka yra 101 909,61Eur. Mokėtojos mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo (duomenys neskelbtini) pateikus pridėtinės vertės mokesčio patikslintas deklaracijas už (duomenys neskelbtini) laikotarpį ir pateikus deklaraciją už (duomenys neskelbtini) laikotarpį. Gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo (duomenys neskelbtini). Mokėtojos pateiktais duomenimis per tris mėnesius (2024 m. vasario – balandžio mėn.) pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 33,9 tūkst. eurų, pateiktų bankų sąskaitų išrašų duomenimis, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 19 d. gauta įplaukų 141 357,66 Eur (vidutiniškai apie 53,7 tūkst. per mėnesį), įplaukų į biudžetą tuo pačiu laikotarpiu gauta 0,99 proc. nuo pajamų gautų į bankų sąskaitas, analizuojamu laikotarpiu mokėtoja į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų pajamų. Mokėtoja atsiskaitymus su kitais kreditoriais vykdė, nesilaikydama Civiliniame kodekse numatytų atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl tokių I. M. veiksmų buvo pažeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos (pareiškėjos) interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Sumokėtos lėšos turėjo būti panaudotos mokestinei nepriemokai padengti.
Proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.
I. M. yra (duomenys neskelbtini), vykdanti žemės ūkio individualią veiklą. Mokėtojos mokestinė nepriemoka (101 909,61 Eur) susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo (duomenys neskelbtini) pateikus pridėtinės vertės mokesčio patikslintas deklaracijas už (duomenys neskelbtini) laikotarpį ir pateikus deklaraciją už (duomenys neskelbtini) laikotarpį. Gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo (duomenys neskelbtini). Mokėtojos pateiktais duomenimis per per tris mėnesius (2024 m. vasario – balandžio mėn.) pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 33,9 tūkst. eurų, pateiktų bankų sąskaitų išrašų duomenimis, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 19 d. gauta įplaukų 141 357,66 Eur (vidutiniškai apie 53,7 tūkst. per mėnesį), įplaukų į biudžetą tuo pačiu laikotarpiu gauta 0,99 proc. nuo pajamų gautų į bankų sąskaitas, analizuojamu laikotarpiu mokėtoja į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų pajamų. Mokėtoja atsiskaitymus su kitais kreditoriais vykdė, nesilaikydama Civiliniame kodekse numatytų atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta fiziniams ar juridiniams asmenims, patiriantiems laikinų finansinių sunkumų – neturintiems pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su asmens nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad jis ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už žemesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Be to, įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. išplėtė CK 6.930¹ straipsnio normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
Šiuo atveju, I. M. traukiama administracinėn atsakomybėn, kadangi būdama skolinga valstybės biudžetui ir žinodama apie pradelstus įsipareigojimus, atlikinėjo atsiskaitymus su kitais kreditoriais (UAB (duomenys neskelbtini), K. M., MB (duomenys neskelbtini), O. Š., G. T., A. L., UAB (duomenys neskelbtini), A. B., MB (duomenys neskelbtini), M. B., A. A., V. V., UAB (duomenys neskelbtini), A. V., R. V., UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), K. P., E. J.) bei vykdė pirkimus laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 29 d. iki 2024 m. kovo 29 d., tokiais veiksmais nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos (pareiškėjos) teises.
Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).
Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad gyventojas vykdantis žemės ūkio individualią veiklą yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalies subjektas (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-86-493/2023).
I. M. gaudama dideles įplaukas (2024 m. sausio 9 d. gauta 9 360 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 15 d. gauta 17 106,88 Eur, 2024 m. sausio 30 d. gauta 22 799,62 Eur iš AB (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 9 d. gauta 13 672,52 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 15 d. gauta 21 572,65 Eur, 2024 m. vasario 29 d. gauta 18 123,21 Eur, 2024 m. kovo 5 d. gauta 30 000 Eur, 2024 m. kovo 28 d. gauta 15 159,13 Eur iš AB (duomenys neskelbtini)), turėjo didelę galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau ji to nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytą, I. M. nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių. Be to, pati I. M. teismo posėdyje nepasirodė, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai.
Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, jog I. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir jai už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirtnas baudos vidurkis – 2 200 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
I. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
I. M. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės nusižengimo bylos numerį eA6.-92-367/2024, įmokos kodą 1001.
Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtos baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.
Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo ar išsiuntimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.