Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Pareiškėjas reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1. Pareiškėjas, kaip advokatas, vykdamas profesinę veiklą atstovavo ginamuosius Rusijos Federacijos piliečius J. M. ir M. G., kurie yra nuteisti Sausio 13-osios byloje už nusikaltimus žmoniškumui. Tačiau, Pareiškėjas kaip advokatas, vykdantis gynėjo funkcijas Sausio 13-osios baudžiamosios bylos procese, vienareikšmiškai ir tiesiogiai, negali būti susiejamas bei sutapatintas su 1991 m. sausio 13-osios nusikaltimu, Pareiškėjo ginamais teisiamaisiais ir Lietuvos Respublikai priešiškomis pažiūromis, įsitikinimais bei Rusijos režimo ideologija ir propaganda.

2.2. Pareiškėjas pažymi, kad kaip Lietuvos Respublikos pilietis ir advokatas niekur, niekada, niekam ir jokiu būdu nei forma nėra pasisakęs apie Lietuvos okupacija 1940 m., Lietuvos teisinį statusą po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atstatymo akto paskelbimo, SSRS kariuomenės ir OMON veiksmų teisinį statusą 1991 m. sausio mėnesio įvykių metu bei baudžiamųjų įstatymų taikymo Sausio 13-osios byloje aspektais. Pareiškėjo, kaip advokato, pozicija visais istoriniais – teisiniais Sausio 13-osios bylos kontekste aspektais buvo ir yra griežtai pagrįsta išskirtinai vien tik baudžiamosios bylos medžiaga, joje sukauptais įrodymais, ginamiesiems pareikštais kaltinimais, jų turiniu ir esme, jiems inkriminuojamomis veikomis bei konkrečiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniais. Todėl, vertinant grėsmes informacinio saugumo srityje vertinti Pareiškėjo elgesio, atsietai nuo advokato profesinės veiklos ir gynėjo funkcijų, VSD neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tokiais savo veiksmais VSD daro tiesioginį poveikį proceso dalyviui – gynėjui dėl jo pozicijos ir argumentų ginant kaltinamuosius baudžiamojoje byloje, kas savo ruožtu, akivaizdžiai turi keršto, persekiojimo ir susidorojimo už profesinę advokato veiklą požymių.

2.3. Pareiškėjo, kaip gynėjo bendravimas su ginamaisiais J. M. ir M. G. negali būti draudžiamas arba ribojamas VSD požiūriu net ir tuo atveju kai advokatui tenka vykdyti savo procesines pareigas kitos valstybės, t. y. Rusijos Federacijos, teritorijoje, siekiant išsiaiškinanti, aptarti ir suprasti ginamojo poziciją. Pareiškėjas nurodo, kad VSD neturi jokios teisės, nei įgaliojimų nustatyti, diktuoti ir tokiu būdu formuoti advokato, t. y. gynėjo, bendravimo su ginamaisiais būdo, formos, vietos ir laiko arba kaip ir kurioje žiniasklaidoje viešinti ginamųjų pozicijas dėl savo ginamųjų argumentų baudžiamojoje byloje, kadangi tokių reikalavimų ar apribojimų advokato elgesiui bei jo profesinei veiklai nenustato ir nenumato nei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos respublikos advokatūros įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai teisės aktai.

2.4. VSD priskirdamas Pareiškėją asmenų, kurie „gali kelti grėsmę valstybės saugumui“ kategorijai, pažymėjo, kad „jis bendradarbiauja su Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida“. Tuo tarpu Pareiškėjo, t. y. advokato bendravimas su žiniasklaidos atstovais pasireiškė tik interviu susijusiu išskirtinai su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu teismo procese ir gynybos pozicijos pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme profesiniais paaiškinimais. Nei viename interviu Pareiškėjas, kaip advokatas, nedėstė ir nereiškė savo asmeninių įsitikinimų ir pilietinio požiūrio. Visuose, kaip advokato – gynėjo, pasisakymuose susijusiuose su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu Pareiškėjas, vykdydamas savo gynėjo funkciją, kaip advokatas atstovavo ginamuosius J. M. ir M. G. ir jų pozicijas, ir todėl VSD pateiktoje išvadoje Pareiškėjas yra nepagristai ir neleistinai tapatinamas bei siejamas su neigiamai vertinamą užsienio, t. y. Rusijos Federacijos, žiniasklaida, bei jos pateikiama informacija.

2.5. Vadovaujantis bei remiantis proceso šalių lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai valstybinis kaltintojas viešai komentuoja kaltinimo poziciją ir, tendencingai vertindamas įrodymus, dar nesibaigus teismo procesui klaidina žiniasklaidos atstovus ir visuomenę, iš anksto kryptingai formuodamas apkaltinamąją nuomonę, advokatas, gindamas savo ginamųjų interesus, taip pat turi neatimamą teisę ir net pareigą viešai išdėstyti bei pateikti savo ginamųjų teisinę gynybinę poziciją, bet kurioje žiniasklaidoje, kurios veikla nėra uždrausta Europos Sąjungoje arba Lietuvoje.

2.6. Sprendime nėra nurodytas terminas, kuriuo galioja Pareiškėjo „grėsmės valstybės saugumui“ statusas. Lietuvos piliečio teisės ir laisvės negali būti varžomos kitaip nei nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, nesant šiuo klausimu įsiteisėjusio teismo sprendimo. Esant tokiai situacijai, Sprendimas ir išvados grubiai pažeidė ir pažeidžia Pareiškėjo civilines ir pilietines teisės, ir teisę įsigyti šaunamąjį ginklą savigynai, priskyrus Pareiškėją asmenims keliantiems grėsmę valstybės saugumui ir dėl to remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu neturintiems teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijos ginklų.

2.7. Pažymi, kad „grėsmės valstybės saugumui“ statusas negali būti stigmatizuojančio pobūdžio, neterminuotas arba nesąlygotas tam tikromis aplinkybėmis. „Grėsmės valstybės saugumui“ statusas yra teisinė kategorija turinti poveikį piliečio socialinėms teisėms, todėl privalo būti nustatyti teisiniai kriterijai ir terminai. Civilinių ir pilietinių teisių apribojimas pagal savo turinį ir esmę yra tapatus administracinei nuobaudai arba kriminalinei bausmei. Tačiau tiek administracine nuobauda, tiek kriminalinė bausmė yra terminuotomis, t. y. turi pabaigą.

2.8. Nesutinka su Sprendimu priskirti Pareiškėją prie asmenų, galinčių kelti arba keliančių grėsmę valstybės saugumui. Nurodo, kad Sprendime aprašytos ir pažymoje Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) pateiktos aplinkybes yra tiesiogiai ir akivaizdžiai kildinamos būtent iš Pareiškėjo, kaip advokato veiklos, ginant kaltinamuosius J. M. ir M. G. Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir neleistinai sutapatinant advokatą su jo ginamaisiais, o Rusijos Federacijos žiniasklaidos pateikiamas interpretacijas nepagrįstai ir neleistinai priskiriant Pareiškėjo asmeninei pilietinei pozicijai bei įsitikinimams. Tokiu būdu VSD grubiai pažeidė Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis”, o juo labiau – nei vienas advokatas negali būti persekiojamas už profesinę veiklą, vykdant gynėjo funkcijas baudžiamajame procese.

3.1. GŠKĮ 17 straipsnio l dalies 11 punkte nustatyta, kad šio straipsnio l dalyje įvardintų ginklų negali įsigyti ir turėti leidimo prašantis fizinis asmuo apie kurį VSD turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuos duomenis VSD perduoda policijos įstaigai. Analogiškas pagrindas numatytas ir GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Policijos įstaiga, remdamasi patikrinimo rezultatais (įvertinusi iš VSD gautus duomenis), priima sprendimą išduoti leidimą ar jo neišduoti ir (ar) panaikinti išduotą leidimą GŠKĮ numatytais pagrindais. Nagrinėjamuoju atveju būtent tai ir buvo padaryta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 22-IL-10-02663-e. Vadinasi VSD yra informacijos teikėjas policijos įstaigai, priimančia galutinius sprendimus, ir VSD pateikiama informacija yra dalis policijos įstaigos atliekamo patikrinimo medžiagos.

3.2. VSD 2022 m. kovo 29 d. raštas Nr. 19-327KF negali būti savarankiškas ginčo administraciniame teisme objektas, todėl atitinkamai visi Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, dėl, jo nuomone, nepagrįsto VSD 2022 m. kovo 29 d. rašto Nr. 19-327KF, šioje byloje nevertintini, kadangi šios bylos ginčo nagrinėjimo dalykas yra Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

3.3. VSD, kaip viešojo administravimo subjektas, laikydamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų, gavęs Pareiškėjo 2022 m. balandžio 11 d. prašymą Nr. 22(S.1.1.)411 „Dėl įtraukimo į asmenų keliančių grėsmę valstybės saugumui sąrašą“, jį išnagrinėjo ir pateikė Sprendimą, kuriame nurodyta VSD kompetencija ir įgaliojimai GŠKĮ reglamentuojamoje srityje, įvardytas konkretus raštas, kuriuo pateikta informacija policijos įstaigai, atsakant į jos užklausimą, pacituotas neįslaptintas 2022 m. kovo 29 d. rašto Nr. 19-327KF turinys, bei paaiškintos priežastys, dėl kurių raštas Pareiškėjui negali būti pateiktas visa apimtimi, taip pat pateikta papildoma, su Pareiškėjo keliamais klausimais susijusi informacija.

3.4. Sprendimas nėra ir negali būti laikomas Pareiškėjo įvardijamu sprendimu jį „įtraukti ir įrašyti į asmenų galinčių kelti ar keliančių grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui“ sąrašą, šiuo pagrindu konstatuoti Pareiškėjo „asmeninės reputacijos priekaištingumą“ ir atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad Sprendime turėjo būti nurodytas Pareiškėjo įvardijamas terminas dėl „grėsmės valstybės saugumui“ statuso galiojimo.

3.5. Sprendimas atitinka VAĮ bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, keliamus reikalavimus, parengtas laikantis minėtuose teisės aktuose numatytų procedūrų bei terminų, Sprendimo turinio apimtis atitinka Pareiškėjo 2022 m. balandžio 11 d. prašymo Nr. 22(S.1.1.)411 turinį, todėl nėra pagrindo Sprendimo naikinti kaip neteisėto.

5. Atsakovas skundžiamame Sprendime Pareiškėjui nurodė, kad:

5.1. VSD yra žvalgybos institucija, kurios kompetencija ir veiklos teisiniai pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme, tačiau VSD atitinkamas funkcijas (pareigas) numato ir kiti teisės aktai. GŠKĮ numatyta, kad patikrinimus, siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ar leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus, netaikomi šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai, atlieka policijos įstaigos, gavusios prašymą (GŠKĮ 12 straipsnio 3 dalis). GŠKĮ 17 straipsnio, numatančio teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus, l dalies 11 punkte nustatyta, kad šio straipsnio l dalyje įvardintų ginklų negali įsigyti ir turėti leidimo prašantis fizinis asmuo, apie kurį VSD turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuos duomenis VSD perduoda policijos įstaigai, kuri remdamasi patikrinimo rezultatais (įvertinusi gautus duomenis), priima sprendimą išduoti leidimą ar jo neišduoti GŠKĮ numatytais pagrindais.

5.2. VSD 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. 19-327KF atsakydamas į užklausimą, Policijos departamentui pagal kompetenciją pateikė informaciją nurodydamas, kad: ,,R. B. bendradarbiauja su Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida. Duodamas interviu šioms žiniasklaidos priemonėms R. B. bando teisiškai pagrįsti Rusijos prieš Lietuvą naudojamus istorijos naratyvus, susijusius su Lietuvos okupacija 1940 m., Lietuvos teisiniu statusu po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atstatymo akto paskelbimo, SSRS kariuomenės ir OMON veiksmų teisiniu statusu 1991 m. sausio mėnesio įvykių metu bei baudžiamųjų įstatymų taikymo Sausio 13-osios byloje aspektais. <...> Įvertinus informaciją, nustatyta, kad R. B. veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui." Pateiktą informaciją patvirtina ir VSD turima įslaptinta informacija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, įslaptintos informacijos gavėjas gali būti tik paslapčių subjektas ar jo padalinys, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, tiekėjas, darbuotojas, kuriems skirta kito paslapčių subjekto parengta informacija, todėl VSD negali pateikti Pareiškėjui prašomos informacijos visa apimtimi.

5.3. Paaiškino, kad VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) – vadovaudamiesi Žvalgybos įstatymo 26 straipsniu, kasmet visuomenei teikia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Nuo 2014 metų visuomenei teikiamuose grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose, be kita ko, pateikiami grėsmių vertinimai informacinio saugumo srityje, o 2019 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime konstatuota, kad Kremliaus valdantysis elitas prieš užsienio valstybes, tarp jų ir Lietuvą, nukreiptą Rusijos informacinę politiką išnaudoja kaip įtakos formavimo instrumentą. Šiam instrumentui plėtoti išnaudojami ir Lietuvos Respublikos pilietybę turintys asmenys, bendraujantys su Rusijos žiniasklaida (apie tai pasisakoma ir 2022 metų bendro VSD ir AOTD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo 54- 58 puslapiuose).