- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- e2-13293-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07968-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“
- Atsakovas
- L. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „General Financing“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. P. (toliau – atsakovas) 1 571,53 Eur negrąžinto kredito, 29,64 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandoris Nr. 1. Ieškovė suteikė atsakovui 5 031,86 Eur (17 374,00 Eur) vartojimo kreditą pagal sutartas specialiąsias kredito suteikimo sąlygas iki 2019 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, kai procesinis dokumentas fiziniam asmeniui negali būti įteiktas, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. 2019 m. balandžio 1 d. atsakovui VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro departamento pažymoje nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiųsti teismo procesiniai dokumentai. 2019 m. gegužės 6 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta, jog per siuntos saugojimo terminą, siųsti teismo procesiniai dokumentai neatsiimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, laikantis fiziniams asmenims adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1. 2014 m. rugsėjo 4 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorio Nr. 1 bendrųjų sąlygų 2.1 punkte numatyta, jog šia sutartimi bendrovė, esant vartojimo kredito suteikimo sąlygoms, įsipareigoja suteikti klientui vartojimo kreditą, o klientas įsipareigoja vartojimo kreditą grąžinti sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir nustatytais terminais mokėjimų neatliko. Ieškovės pateikta 2019 m. kovo 4 d. delspinigių skaičiavimo lentelė patvirtina aplinkybę, jog atsakovas atlikti įmokas vėlavo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo skolinius įsipareigojimus būtų įvykdęs (CPK 178 straipsnis).
Vartojimo kredito sutarties sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai (CK 6.886 straipsnio 4 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas.
Nagrinėjamu atveju 2014 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandoris Nr. 1, kurio pagrindu atsakovui iš viso suteiktas 5 031,86 Eur (17 374,00 Eur) kreditas (2014 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandoris Nr. 1 specialiųjų sąlygų II.B straipsnis „Finansavimo sąlygos“). Atsakovui tinkamai sutartinių įsipareigojimų nevykdžius, prisiimtų 2014 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryto vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorio Nr. 1 pagrindu, ieškovė įgijo teisę į 1 571,53 Eur negrąžinto kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 571,53 Eur negrąžinto kredito sumos laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 29,64 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos laikomos iš anksto šalių nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam įrodinėti nereikia. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
2014 m. rugsėjo 4 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorio Nr. 1 specialiųjų sąlygų VI straipsnyje „Mokėjimų nevykdymo pasekmės“ šalys numačiusios, jog klientas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo bendrovei mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Delspinigiai skaičiuojami kitą po mokėjimo dienos einančią dieną.
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos.
Laikantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalies, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimų, delspinigiai ieškovės buvo atitinkamai paskaičiuoti taikant 0,05 procento dydžio normą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. kovo 4 d., kada buvo parengtas ieškinys. Kadangi privalomos mokėti sumos ieškovei buvo negrąžintos, ieškovė pagrįstai už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. kovo 4 d. skaičiavo 0,05 procento dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui netinkamai vykdžius sutartines prievoles, ieškovės prašymas priteisti 29,64 Eur delspinigių yra tenkintinas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6.71 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovas prievolės nevykdė geruoju, nemokėdamas 1 601,17 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 601,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 36,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 36,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovo 3,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, juridinio asmens kodas 300515252, iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 571,53 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt tris euro centus) negrąžinto kredito, 29,64 Eur (dvidešimt devynis eurus ir šešiasdešimt keturis euro centus) delspinigių, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 601,17 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų vieno euro ir septyniolikos euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,00 Eur (trisdešimt šešis eurus ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,58 Eur (tris eurus ir penkiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.