Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui E. P., advokatei Laura Smalinskaitei, atsakovės atstovei G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ ieškinį dėl viešojo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl atsakovės paskelbto konkurso dėl žemės sklypo nuomos tikslinei statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir utilizavimo veiklai sąlygų teisėtumo. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atliekų rūšiavimo centras“ pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės konkurso sąlygas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-792 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos konkurso tikslinei statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir utilizavimo veiklai neteisėtomis; 2) nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės konkursą pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-792 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos konkurso tikslinei statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir utilizavimo veiklai; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas (T. I, b.l.105-109).Ieškovė nurodė, jog 2017-03-18 dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau –Administracija) savo interneto svetainėje www.vilnius.lt paskelbė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos tikslinei statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir utilizavimo veiklai, Vilniuje, konkursą. Ieškovė kreipėsi į Administraciją dėl konkurso sąlygos paaiškinimo, klausdama dėl galimybės dalyvauti konkurse kaip jungtinės ūkio subjektų grupė. Savivaldybės administracijos Atliekų tvarkymo ir įgyvendinimo skyrius pateikė 2017-04-07 atsakymą, kuriuo nurodė, kad jungtinės ūkio subjektų grupės dalyvavimas Konkurse nenumatytas.Ieškovė įrodinėja, kad draudimas dalyvauti jungtinei ūkio subjektų grupei yra diskriminacinio pobūdžio, pažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, todėl tokia konkurso sąlyga turėtų būti pripažinta neteisėta, nes dirbtinai riboja konkurenciją. Savivaldybės tarybos ir administracijos draudimas leisti Konkurse dalyvauti jungtinei dalyvių grupei yra visiškai nemotyvuotas – nei Sąlygose, nei 2017-04-07 pateiktame atsakyme į UAB „Aronesta“ užklausą nenurodyta jokių tokią poziciją pagrindžiančių argumentų. Tuo tarpu nurodytas draudimas dirbtinai riboja Konkurso dalyvių konkurenciją, kadangi nepagrįstai užkerta kelią jungtinės veiklos (ar subrangos) pagrindais veikiantiems potencialiems dalyviams kooperuojantis pateikti Savivaldybės administracijai galimai ekonomiškai naudingiausią konkursinį pasiūlymą, o tai visiškai neatitinka viešo konkurso esmės ir paskirties.Atsakovė, atstovaudama abu atsakovus, atsiliepime (T.I, b.l.57-61) į patikslintą ieškinį nurodė, kad:Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau ieškovė galimai atsižvelgė į Administracijos 2017-05-26 atsiliepime išdėstytą pastabą apie tai, kad ieškovė ginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1-792 patvirtintas Konkurso sąlygas, tačiau atsakove savo ieškinyje nurodo kitą juridinį asmenį – biudžetinę įstaigą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri yra Konkurso vykdytoja, bet ne sąlygas patvirtinusi institucija, nors įtraukė ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą (toliau – Taryba). Bet Taryba nėra juridinis asmuo, todėl ji negali būti atsakove šioje byloje;Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 15 straipsnio 8 dalis numato, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, reglamentuojantis Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomą, kuriuo vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Konkurso sąlygas numato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti nuomojamas ne tik ne aukciono būdu, bet ir ne konkurso tvarka. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad tiek Turto įstatymas, tiek Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja savivaldybes savo turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti siekiant maksimaliai apsaugoti viešąjį interesą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė paskelbti Konkursą pagal patvirtintas sąlygas, kad teisę nuomotis sklypą konkrečiai veiklai įgytų visapusiškai patikimas nuomininkas, pasiūlęs didžiausią nuomos mokestį;jokie teisės aktai neriboja Savivaldybės teisės atsirinkti patikimą savo turto nuomininką ir neįpareigoja savivaldybių savo turtą nuomoti grupei nuomininkų, taip pat nėra teisminės praktikos, kurioje būtų konstatuota, jog nekilnojamojo turto nuomos konkurso sąlygose draudžiama nuomoti turtą vienam nuomininkui, įsitikinus pageidaujamu jo patikimumu ir profesionalumu. Dar daugiau pasakytina, kad Savivaldybė, nusprendusi savo turtą išnuomoti patikimam nuomininkui, suteikė galimybę visiems, potencialiems nuomininkams, atitinkantiems Savivaldybės nustatytus patikimumo ir profesionalumo reikalavimus, varžytis tarpusavyje siūlant didžiausią Žemės sklypo nuomos kainą. Tokiu būdu Savivaldybė siekė užtikrinti Konkurso dalyvių sąžiningą konkurenciją suteikdama jiems galimybę varžytis;įvertinant tai, kad jungtinėje veikloje, susijusioje su ūkine komercine veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nenumatymas galimybės šiame Konkurse dalyvauti jungtinei ūkio subjektų grupei neabejotinai užtikrina didesnę Vilniaus miesto savivaldybės interesų apsaugą tuo atveju, jeigu jungtinės veiklos sutartis pasibaigtų nesibaigus Žemės sklypo nuomos sutarties terminui. Veikdama išimtinai visuomenės interesų naudai ir vadovaudamasi įstatyme numatytais efektyvaus bei racionalaus savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, Vilniaus miesto savivaldybė negali sau leisti pasirašyti dešimties metų trukmės bendradarbiavimo sutarties su partneriu, kurio galimybių įgyvendinti sutartines prievoles nesėkmės atveju Vilniaus miesto savivaldybė negali bent preliminariai įvertinti dar prieš pasirašydama sutartį. Konkurso dalyvis, teikdamas paraišką kaip jungtinės veiklos pagrindu veikiantis ūkio subjektas, neturi pareigos savivaldybei pateikti visų partnerių finansinį pajėgumą patvirtinančius dokumentus, todėl visiškai tikėtina tampa situacija, kad vienas ar keli iš jungtinės veiklos partnerių finansine prasme bus visiškai nepajėgūs ir nesėkmės, lėmusios jungtinės veiklos pabaigą, atveju, būtų nepajėgūs pagal bendras prievoles atsakyti solidariai, o tai neabejotinai būtų atitinkami Vilniaus miesto savivaldybės nuostoliai.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas E. P. paaiškino, kad konkurso sąlygomis atsakovė siekia sudaryti galimybes dalyvauti teršėjams, t.y. tiems, kurių veiklos procese atsiranda atliekos. Konkurse dalyvavo vienas dalyvis, nes kitas konkurentas buvo pašalintas dar dokumentų priėmimo procese. Taip pat ieškovės atstovas įrodinėja, kad nurodomas perdirbti atliekų kiekis yra nepagrįstai didelis, todėl mažesnės įmonės negali tiesiog dalyvauti konkurse, nes neturi gamybinių pajėgumų. Ieškovę atstovaujanti advokatė pripažino, kad ieškovės ieškinys pareikštas su trūkumais, todėl iš dalies pripažino atsakovės atstovės argumentus, nurodytus atsiliepime. Atsakovės atstovė paaiškino, kad konkurso sąlygas parengė atsižvelgusi į blogą patirtį, įgytą per buvusį nuomininką, t.y. UAB „Biovovus“, kuris nesilaikė nuomos sutarties sąlygos dėl įvairaus pobūdžio atliekų perdirbimo. Paaiškino, kad konkurse nurodytas perdirbti atliekų kiekis yra paimtas iš UAB „Biovovus“ deklaruotų duomenų Vilniaus RAAD, kuris nėra nustatęs jų neteisingumo. Dar kartą pažymėjo, kad Vilniaus mieste yra pagamina labai daug atliekų, todėl bet koks rizikos buvimas, kai apsijungusios mažos įmonės nebegebėtų darniai veikti, gali sukelti viešųjų interesų pažeidimą, pavojų visuomenės sveikatai. Paaiškino, kad kitą Konkurso dalyvį eliminavo, nes jis neatitiko sąlygos: neturėti skolinių įsipareigojimų, susijusių su mokesčiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 46 734 kv. m, dėl kurio nuomos viešo konkurso būdu kyla ginčas, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 1-792 paskelbti konkursą, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 1-1584 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių naujų žemės sklypų nuomos tvarkos aprašų tvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 4.2 punktu (T.I, b.l. 9), kuriame numatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba priima sprendimą išnuomoti naują žemės sklypą ne aukciono būdu, kuriame nurodo žemės sklypo adresą, plotą, kadastro duomenis, žemės nuomos terminą, nuomininką (jo pavadinimą arba vardą ir pavardę). Aprašo 2 punkte nurodyta, kad jis parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 8 dalis, kurioje numatyta, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.Taigi Aprašą patvirtino kompetentingas asmuo – Taryba, o Aprašo 4.2 punktas aiškiai nustato, kad žemės sklypas, kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise, gali būti nuomojamas be konkurso. Minėta nuostata yra galiojanti. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybei suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl būdo, kuriuo žemė būtų nuomojama, ir teisės akto nuostata leidžia veikti savo nuožiūra. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad ieškovei nenurodžius imperatyvių teisės normų, kurių pagrindu yra parengtas Aprašas, pažeidimo, dėl to būtų galima spręsti dėl Konkurso sąlygų jiems atitikties, ieškovės ieškinys dalyje, kurioje prašoma pripažinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-01-17 sprendimu Nr. 1-792 patvirtintas konkurso dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos tikslinei statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir utilizavimo veiklai neteisėtomis, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Ieškovė rėmėsi ir argumentu, kurį išdėstė bylos nagrinėjimo metu, kad atsakovė riboja verslo laisvę, sudarydama išskirtines sąlygas dalyvauti Konkurse atskiriems juridiniams asmenims. Tokį reikalavimą teismas galėtų spręsti, jei ieškovė būtų dalyvavusi Konkurse. Tokiu atveju teismui kiltų pareiga ištirti, kiek atsakovė rengdama konkursą nenukrypo nuo savo patvirtintų sąlygų.Nagrinėjamoje byloje Konkurso bendrosiose sąlygose nurodyta, kad dalyvis privalo atitikti visus Konkurso sąlygų 14 punkte nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Dėl šios sąlygos kilus abejonių, UAB „Aronesta“, t.y. ne ieškovė, 2017 m. balandžio 7 d. kreipėsi el. laišku į atsakovę prašydama paaiškinti, kaip ūkio subjektų grupė galėtų atitikti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (T.I, b.l. 39). Atsakovės darbuotojas V. J. paaiškino, kad Konkurse jungtinei ūkio subjektų grupei dalyvavimas nenumatytas (T. I, b.l. 40). Gavus atsakymą, ieškovė 2017 m. balandžio 19 d. pateikė pretenziją dėl viešojo konkurso sąlygų, įrodinėdama, jog jos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad pretenzijoje buvo motyvuojama UAB „Aronesta“ (T. I , b.l. 42-45) ribojama teise dalyvauti Konkurse. Apibendrinus pateiktus įrodymus galima spręsti, kad ieškovė valios dalyvauti konkurse tinkamai neišreiškė, o tik pateikė pretenziją dėl kito asmens, įrodinėdama tuo savo teisių pažeidimą. Toks procesinis veiksmas nėra suderinamas su CPK 5 straipsniu, numatančiu asmeniui teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių pažeidimo. Nors ieškovė rėmėsi argumentais, kad atsakovės organizuojamas Konkursas yra darantis žalą ne tik ieškovui, bet ir kitiems ūkio subjektams, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu ji galėtų atstovauti kitus juridinius asmenis. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad atsakovės nustatyti atliekų kiekiai yra nepagrįsti, todėl ieškovės teiginys, jog nustatyti kvalifikaciniai yra ribojantys ūkio laivę, atmetamas (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, atsakovės noras turėti patikimą nuomininką yra objektyviai pateisinamas, todėl ieškovės argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip Konkurso organizatorius, veikė netinkamai, atmetamas (CPK 185 straipsnis).Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 17 dalis numato, jog savivaldybės privalo įgyvendinti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus, įskaitant reikalavimą įrengti didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų ir kt.) surinkimo aikšteles ir organizuoti didelių gabaritų atliekų surinkimą kitais būdais. Teismas atkreipia dėmesį, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, privalo derinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, inter alia ūkinės veiklos laisvę, sąžiningą konkurenciją, žmonių sveikatą, viešąją tvarką, aplinkos apsaugą. Todėl ūkinės veiklos, susijusios su galimais neigiamais padariniais žmonių sveikatai, viešajai tvarkai, aplinkai bei kitomis teisės saugomomis ir ginamomis vertybėms, nustatant ribojimus, yra konstituciškai pateisinamas. Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų. Atsakovių atstovė, kad nurodė, kad Konkurso sąlygas rengė atsižvelgdama į blogą patirtį, kai buvęs nuomininkas nepateisino lūkesčių ir pasitikėjimo tvarkant atliekas. Taigi savivaldybėms įstatymu yra suteikta teisė atliekų tvarkymą organizuoti pagal savo nusistatytas taisykles, kurios užtikrintų Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus. Ieškovė neįrodė, kad konkurso sąlygos pažeistų šio įstatymo nuostatas ar Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvą 2008/98/EB (dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas), todėl jos ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Ieškovė įrodinėja, kad jos teisių pažeidimą patvirtina kasacinio teismo praktika viešųjų pirkimų bylose. Atsakovė skelbė ne viešąjį pirkimą, o viešąjį žemės nuomos konkursą, todėl nagrinėjant ši ginčą nei viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir kt.), nei šiuos teisės aktus aiškinanti teismų praktika nėra aktuali, todėl teismo nevertinama kaip argumentas, nurodytas patikslintame ieškinyje. Teismas sutinka su atsakovių atstovės argumentu, kad viešojo nuomos konkurso atveju turto nuomotojas (savivaldybė) neperka iš biudžeto lėšų jokių prekių ir/ar paslaugų, nepatiria išlaidų, o gauna į savo biudžetą pajamas iš nuomos teisinių santykių. Viešuosius pirkimus ir konkuravimo sąlygas reglamentuojančios teisės normos bei šiais klausimais suformuota teismų praktika nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma todėl, kad jokių ūkio subjektų ir jokia ūkinė komercinė veikla ginčijamomis Konkurso sąlygomis nėra ribojama.Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

Dėl atsakovių tinkamumo

Atsakoves atstovaujanti Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ieškovė ne tik netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, bet ir neteisingai nurodė atsakoves.Teismas sutinka su šiuo argumentu, nes juridinio asmens sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 1 straipsnyje numatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra renkama Savivaldybės atstovaujamoji institucija, Vilniaus miesto teritorijoje įgyvendinanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę. Taryba, įgyvendindama savarankiškas savivaldybės funkcijas, turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę, yra atsakinga už jų vykdymą ir jas vykdo pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams (Reglamento 2 straipsnio 2 dalis). Taigi savivaldybės Taryba savo teises ir pareigas įgyvendina per juridinį asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę. Taip pat teismas sutinka, kad pagal taip, kaip suformuluotas patikslintas ieškinys, kuris, beje, buvo pateiktas, gavus atsiliepimą, į kurį ieškovė atsižvelgusi pateikė ir dubliką, ir patikslintą ieškinį, taip atsisakydama bylos pasirengimo paruošiamaisiais dokumentais būdo, Administracija nėra tinkamas atsakovė. Ieškovė, kaip jau nurodyta, nedalyvavo konkurse, todėl jos prašymas nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomą konkursą gali būti vertinamas kaip laikinoji apsaugos priemonė. Tai reiškia, kad ieškinys netenkinamas ir kaip pareikštas netinkamoms atsakovėms (CPK 45 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovės reikalavimas atmestas.Atsakovės neprašė priteisti už teisinę pagalbą, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurai sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.