Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kretingos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs gyvenantis (duomenys neskelbtini), Naujosios Įpilties k., Darbėnų sen., Kretingos r., dirbantis UAB „P.“, mėsininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje (3 nusikaltimai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. buvo kaltinamas tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ir pakirto pasitikėjimą juo:

2012 m. balandžio 20 d., 14.30 val., Darbėnų mstl., Kretingos r., gedulingų pietų metu, L. G. savo broliui P. G. pasakė, kad K. L. 2011 m. rugpjūčio mėn., slapta nuo visų mirusiosios A. G. įpėdinių, pardavė A. G. priklausantį 5 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį mišką. Ši informacija buvo paviešinta giminės tarpe;

L. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ir pakirto pasitikėjimą juo:

2012 m. birželio viduryje, sodyboje, Įpilties k., Kretingos r., J. M., T. K., E. G., B. A. ir L. A., paskleidė kompromituojančią informaciją, kad K. L. už parduotą anksčiau nurodytą 5ha mišką gautus pinigus pasisavino. Šią tikrovės neatitinkančią žinią L. G. patvirtino Darbėnų mstl., Kretingos r., policijos nuovados patalpose, policijos pareigūno L. B. akivaizdoje.

L. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ir pakirto pasitikėjimą juo:

Privataus kaltinimo skunde nenurodytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 3, Klaipėdos m., pasakė K. N., jog K. L. padegs kaimo sodybą, S.Ipilties k., Darbėnų sen., Kretingos r., kurioje gyveno A. G. ir kurioje L. G. dabar šeiminkauja kartu su kitu bendraturčiu N. G., tokiu būdu ją apšmeižė.

Kaltinamasis L. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusioji K. L. yra jo sesuo. 2012 m. balandžio 18 d. mirė jų mama A. G., gyvenusi Senosios Įpilties k., Kretingos r. 2012 m. balandžio 20 d. vyko mamos A. G. laidotuvės, o po laidotuvių gedulingi pietūs kavinėje, Darbėnų mst. Gedulinguose pietuose dalyvavo ir nukentėjusioji K. L., brolis P. G., kiti giminės ir artimieji. Mirusioji A. G. testamentu paliko turtą sūnui L. G. ir anūkui N. G., sesers M. sūnui. Ši aplinkybė kaltinamajam buvo žinoma, todėl gedulingų pietų metu jis atsiprašė kitų įpėdinių dėl palikimo, prašė nelaikyti jo raupsuotuoju. A. G. iki mirties pati nusprendė parduoti ir pardavė mišką, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo pardavimo sutartį pagal mamos A. G. įgaliojimą, patvirtintą notaro, pasirašė anūkas N. G.. L. G. priešataravo miško pardavimui, nes šį mišką jis galėjo paveldėti po mamos mirties. A. G. pati priėmė sprendimą parduoti mišką ir jį pardavė, sakė, kad kažkam yra skolinga. Pinigus už parduotą mišką pasiėmė pati A. G., ar pinigus (dalį pinigų) kam nors atidavė, jis nežino. Kaltinamajam L. G. buvo žinomos šio miško pardavimo aplinkybės, todėl jis niekam nepaskleidė melagingų žinių, kad mišką pardavė ir pinigus pasisavino K. L..

Po motinos A. G. mirties kilo nesutarimų tarp brolių ir seserų dėl palikimo. Birželio viduryje į sodybą S.Įpilties k., Kretingos r., atvažiavo nukentėjusioji K. L. ir jos sutuoktinis. K. L. provokavo brolį L. G., klausė: „kokį mišką pardaviau?, Nu „prabagotėjome“ ir kas čia tokio?“. L. G. niekam ir niekada nesakė, kad K. L. pasisavino pinigus. Po mamos laidotuvių iš sodybos dingo Dormeo čiužinys, patalynė, antklodės, prieskoniai. Dėl šių daiktų dingimo L. G. kreipėsi į apylinkės inspektorių, tačiau jis nepriėmė pareiškimo, bandė juos sutaikyti. L. G. apylinkės inspektoriaus kabinete nekaltino K. L. pardavus mišką.

2012 m. birželio viduryje, L. G. paskambino buvęs kaimynas K. N.. Jie susitarė susitikti ir tą pačią dieną susitiko prie L. G. namo laiptinės, Bandužių g., Klaipėdos m. K. N. pasakė, kad kaime, sodyboje, lankosi T., J. ir patarė L. G. ten nevažiuoti, sakydamas: „nelįsk ten, dar paleis raudoną gaidį“. L. G. šiuos žodžius suprato, kad gali kas nors padegti sodybą. Po šio pokalbio L. G. buvo nuvažiavęs į sodybą, kalbėjosi su K. L. ir skambino K. N.. Pokalbio metu buvo įjungęs telefono garsiakalbį, tačiau K. N. pasakė nenorintis kištis į svetimus reikalus ir pokalbį nutraukė.

Nukentėjusioji K. L. parodė, kad kaltinamasis L. G. yra jos brolis. Kai mirė jų mama A. G., L. G. padengė visas laidojimo išlaidas. Per šermenis jis atsistojo ir pasakė: „atsiprašau jūsų, laikote mane raupsuotuoju“. K. L. manymu, L. G. jautėsi visų atstumtas. 2012 m. birželio mėnesį važiuojant pas notarą kitas brolis P. G. pasakė, kad K. L. pardavė mamos mišką. K. L. nežinojo, kad miškas yra parduotas, sakė, jog miško ji nepardavė. P. G. paaiškino, kad šią žinią jam pasakė L. G. per mamos A. G. laidotuves.

Vėliau E. G. papasakojo, kad jai būnant pas kaimynus A., L. G. pasakė L. G., kad ji – K. L. už parduotą mišką gavo 10 000 Lt ir iškėlė sūnui vestuves. Dėl šio L. G. šmeižto prasidėjo kalbos giminės tarpe. Po mamos mirties K. L. išsivežė jos čiužinį, buvo susitarusi šį čiužinį parduoti. K. L. paskambino apylinkės įgaliotinis ir nurodė atvažiuoti išsiaiškinti su L. G. dėl čiužinio. Ji su L. G. susitiko įgaliotinio L. B. kabinete. L. G. ją kaltino paėmus čiužinį, o K. L. atsakė, kad jis pats „sutvarkė“ miškus. L. G. pradėjo trankyti stalą ir pasakė žodžius: „tu pardavei mišką“. Šią informaciją, kad K. L. pardavė mamos A. G. mišką, L. G. paskleidė kitiems asmenims: T. K., E. G., J. M. ir A. žinią, kad K. L. pardavė mišką, pinigus pasisavino ir iškėlė sūnui vestuves. Nors visi matė dokumentus, tačiau vis vien tiki L. G. kalbomis.

Sodyboje, S.Įpilties k., svečiuojantis J. M., T. K., K. L. ir L. G., L. G. pasakė K. L.: „eina kalbos, kad jūs žadate uždegti“. K. L. pasakė, kad tai nesąmonės, kas taip kalba. L. G. atsakė, kad tai jam pasakė K. N.. K. L. paskambino K. N. ir įjungė telefono garsiakalbį. K. N. tvirtino taip nesakęs, jis L. G. sakęs: „kažkas gali paleisti raudoną gaidį“, L. G. pats galėjo pamanyti, jog kalbama apie K. L..

Liudytojas L. B. parodė, kad jis yra Darbėnų seniūnijos, Kretingos r., apylinkės inspektorius. L. G. ir N. G. atvyko į jo kabinetą, Darbėnų seniūnijoje, ir skundėsi, kad K. L. ir kiti giminės juos terorizuoja dėl palikimo, dėl turto. Jie pareiškimo nerašė. L. B. paskambino K. L.. Ji atvyko ir visi kalbėjo L. B. tarnybiniame kabinete. K. L. ir L. G. ginčijosi dėl čiužinio. K. L. tvirtino, kad K. G. be kitų įpėdinių sutikimo pardavė mišką. L. B. ją teko raminti. L. B. akivaizdoje niekas K. L. nežemino, jos reputacija pareigūno akyse nepablogėjo. L. B. mano, kad vyko eilinis ginčas dėl turto. Pokalbis vyko ir dėl miško. Liudytojas atsimena, kad K. L. kaltino L. G., jog šis savavališkai pardavė mišką „už mamos akių“, be brolių ir seserų sutikimo, apgavo mamą. L. G. sakė, kad mišką pardavė mamos sutikimu, nes mamai reikėjo pinigų. L. G. pokalbio metu nesakė, kad K. L. pardavė mišką. K. L. prisipažino paėmusi čiužinį, pažadėjo atvežti.

Liudytoja L. J. parodė, kad nukentėjusioji K. L. yra jos teta. Po močiutės mirties, 2012 m. vasarą, visi įpėdiniai važiavo pas notarą įforminti testamento. Lauke prie notaro kontoros dėdė P. G. pasakė, kad K. L. pardavė paskutinį mišką. Jis teigė šią informaciją sužinojęs iš L. G..

2012 m. liepos mėnesį K. L. pasakė L. J., kad važiuoja į mišką uogauti. Po valandos L. J. skambino K. L., tačiau ši atmetė skambutį. Telefonas neišsijungė ir L. J. girdėjo pokalbį. Klausydamasi pokalbio, L. J. girdėjo trenksmą į stalą ir L. G. sakant: „tu pardavei mišką“. L. J. 2012 m. gegužės mėnesį matė dokumentus, patvirtinančius, kad mišką pardavė N. G., tačiau L. G. ėmus tvirtinti, kad mišką pardavė K. L., kilo nepasitikėjimas teta. Kaltinamasis L. G. liudytojai L. J. asmeniškai nesakė, kad K. L. pardavė mišką. Šią žinią jai pasakė P. G.. Per A. G. laidotuves apie miško pardavimą ir pinigų pasisavinimą niekas nekalbėjo.

Liudytojas P. G. parodė, kad kaltinamasis P. G. yra jo brolis, o nukentėjusioji K. L. – sesuo. Po mamos A. G. laidotuvių vyko gedulingi pietūs. Laidotuvėse dalyvavo ir kaltinamasis L. G.. P. G. paklausus apie mamos testamentą, L. G. pasakė, kad testamentą parodys, kai grįš į kaimą. Tą dieną apie parduotas žemes P. G. ir L. G. visai nekalbėjo. L. G. sakė, kad testamentu mama turtą paliko L. G. ir N. G., todėl visi juos puola. Po laidotuvių nieko ypatingo neįvyko, visi išsiskirstė. L. G. taip ir neparodė mamos testamento. Tikrindamas nuosavybės dokumentus valstybės registre, P. G. sužinojo, kad 5 ha miškas parduotas iki mamos mirties. Iš pradžių L. G. paneigė, kad miškas yra parduotas. Vėliau suvaidino, kad nieko nežino apie pardavimą ir pasakė, kad pardavime tikriausiai dalyvavo pati mama ir N. G., bei seserys J. ir K.. P. G. apie šį pokalbį pranešė K. L., sakydamas: „ko ieškai, jei, sako, esi prisidėjusi prie to pardavimo“.

Liudytojas N. G. parodė, kad kaltinamasis L. G. yra jo motinos J. M. brolis, o nukentėjusioji – motinos sesuo. L. G. liudytojui N. G. niekada nesakė, kad K. L. pardavė A. G. mišką. A. G. pati nusprendė parduoti mišką ir jį pardavė. Liudytojas N. G. turėjo įgaliojimą atstovauti močiutę A. G., todėl pasirašė pirkimo pardavimo dokumentus. Miškus ji pardavė tam, kad gautų pinigų tvartų remontui. Per močiutės laidotuvių gedulingus pietus kaltinamasis L. G. apie miškų pardavimą nekalbėjo. A. G. testamentu savo turtą paliko N. G. ir L. G.. Apie testamentą žinojo K. L..

Po laidotuvių L. G. pasigedo patalynės ir čiužinio. Dėl to L. G. ir N. G. nuvyko į Darbėnų k., pas apylinkės inspektorių. Inspektorius siūlė taikytis, todėl jie pareiškimo neparašė. Atvyko ir K. L., jie kalbėjosi apie dingusius daiktus. Apie žemes ir testamentą nekalbėjo. Liudytojas neatsimena, ar L. G. kalbėjo apie miško pardavimą, mano, kad nekalbėjo. K. L. sakė: „žemių nebėra, tai kur rišite gyvulius“. Būnant apylinkės inspektoriaus kabinete, K. L. niekas neskambino. L. G. nesakė K. L.: „tu pardavei žemes“. L. G. žinojo, kad mama pardavė mišką, pats nuvežė N. G. pas notarą.

N. G. iš kaimynų L. A. ir B. A. girdėjo, kad K. L. jiems sakiusi, kad neva L. G. tvirtina, jog ji padegs sodybą.

Liudytoja T. K. parodė, kad per gedulingus pietus po mamos laidotuvių jos brolis L. G. asmeniškai liudytojai T. K. nieko nesakė apie tai, jog K. L. pardavė motinos mišką ir iškėlė sūnui vestuves. T. K. jau prieš du metus žinojo, kad miškas parduotas, kad jį pardavė brolis L. G.. 2012 m. gegužės ar birželio mėn., kaime, tarp J. M., K. L. N. G., L. G. ir A. G. kilo ginčas dėl žemių. Visi priekaištavo L. G. dėl parduotų žemių, nes yra daug vaikų, o L. G. vienas viskuo pasinaudojo. Jis tada nieko neatsakė. Apie tai, kad K. L. pardavė miškus T. K. pasakė N. G.. Jis tai pasakė kokius tris kartus.

Vasarą L. G. atvažiavo į kaimo sodybą. Sodyboje buvo visi giminės: J. M., K. L., N. G., L. G.. L. G. pasakė K. L., kad ji norinti padegti namus. K. L. klausė, iš kur ta kalba, kas nori uždegti namus. L. G. papasakojo, kad susitiko K. N. ir šis pasakė kalbėjęs su K. L., ji sakiusi, kad nori uždegti namus. K. L. pradėjo ieškoti teisybės, skambino K. N.. Jis telefonu paneigė taip kalbėjęs.

Liudytoja E. G. parodė, kad yra kaltinamojo L. G. ir nukentėjusiosios K. L. sesuo. Po mamos A. G. laidotuvių, gedulingų pietų metu, L. G. artimiesiems pasakė, kad iš jo dar raupsuotąjį. Jis pažadėjo vėliau supažindinti su mamos testamentu. E. G. negirdėjo per laidotuves ar gedulingų pietų metu šmeižiant K. L.. 2008 m. E. G. sužinojo, kad parduotas mamos miškas. L. G. prisipažino, kad mišką pardavė ir pasakė: „K. irgi gavo 10 000 Lt“. 2010 m. kitus miškus pardavė. Paklaustas L. G. pasakė: „pardaviau, K. gavo 30 000 Lt“. E. G. žinojo, kad K. L. pinigų negavo. Ji 2010 m. nuėjo į nekilnojamojo turto kadastro įmonę ir sužinojo, kad mamos trys miškai parduoti. Apie tai pasakė giminėms, bet jie nekreipė dėmesio. Apie L. G. kalbas 2010 metais pasakė K. L.. Po mamos laidotuvių, būnant pas kaimynus A., L. G. pasakė, kad J. M. ir K. L. paskutinį mišką pardavė.

Liudytoja L. A. parodė, kad su kaltinamuoju L. G. ir nukentėjusiąja K. L. buvo kaimynai. Apie mirusiosios A. G. miškų pardavimą nieko nėra girdėjusi. 2012 m. vasarą liudytojos L. A. namuose E. G. susistumdė su L. G.. Abu buvo girti, aiškinosi dėl turto. L. G. pasakė, kad savo dalį gavo ir K. L., bei pakėlė sūnui vestuves. L. A. supratusi, kad jie barasi dėl miško. Liudytojai L. A. L. G. niekada nesakė, kad K. L. pardavė mišką.

Liudytojas B. A. parodė, kad niekada nėra girdėjęs L. G. kalbant apie tai, kad K. L. pardavė mamos mišką, pasisavino pinigus ir iškėlė sūnui vestuves. Pirmą kartą išgirdo apie K. L. šmeižtą, kai K. L. paprašė liudyti teisme.

Liudytoja J. M. parodė, kad ji yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios sesuo. Brolis L. G. šmeižia K. L., nes, kas beatsitiktų, kalti L.. Po mamos mirties, 2012 m. birželio mėn., visi važiavo pas notarą. P. G. sako K. L.: „tu juk esi pardavusi miškus, L. G. kalba“. Vėliau buvo giminės susitikimas. Atėjo kaimynė L. A. ir pasakė: „ar žinai, kad K. pardavė miškus ir pakėlė sūnui vestuves“.

Kitas atvejis buvo, kai L. G. pasakė K. L., kad ši grasina padegti namus, kad apie tai jis kalbėjo su kaimynu K. N..

Liudytojas K. N. parodė, kad tais pačiais metais, kai mirė A. G., buvo sutikęs L. G., klausė, kaip jo reikalai. L. G. atsakė, kad seserys pyksta. Tada K. N. pasakė: „neduok Dieve, kad koks raudonas gaidys nebūtų paleistas“. Šiais žodžiais K. N. išreiškė savo susirūpinimą, kad nebūtų padegta L. G. sodyba. Konkretaus asmens, galinčio padegti sodybą, jis neįvardino. K. N. tvirtina, kad tai yra jo žodžiai, L. G. nesakė, kad K. L. padegs namą. Vėliau jam paskambino K. L. ir paklausė: „ką čia šneki, kad noriu padegti namą“. K. N. jai paaiškino, kad apie K. L. nieko nekalbėjo.

Liudytoja A. G. parodė, kad ji buvusi kaltinamojo L. G. sutuoktinė. A. G. dalyvavo kaltinamojo L. G. mamos laidotuvėse ir gedulinguose pietuose. L. G. nekalbjo apie miško pardavimą ir nekaltino K. L. pinigų pasisavinimu. L. G. santykiai su K. L. buvo geri iki motinos mirties, vėliau pašlijo dėl testamentu palikto turto. Liudytojai A. G. kaltinamasis nėra sakęs, kad nukentėjusioji K. L. pardavė mišką.

2012 m. birželio mėn., kaime, sodyboje, K. L. ir L. G. susibarė. K. L. kaltino L. G., jog šis pasakęs, kad K. L. paleis raudoną gaidį. L. G. sakė, kad tai girdėjo iš K. N..

Dokumentai: A. G. mirties liudijimas ir jos testamentas patvirtina, kad A. G. mirė 2012 m. balandžio 18 d., būdama 93 metų amžiaus. 2007 m. birželio 22 d. testamentu A. G. jai priklausantį žemė sklypą ir jame esančius pastatus , bei 11 ha žemę lygiomis dalimis paliko sūnui L. G. ir anūkui N. G. (b.l. 5, 23)

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 6 ha žemės sklypas, Benaičių k., Darbėnų sen., Kretingos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2012 m. spalio 10 d. priklauso ½ dalimis savininkams L. G. ir N. G., paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu (b.l. 79-80).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo L. G. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Tuo tarpu nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais.

K. L. kaltina L. G. tuo, kad jis 2012 m. balandžio 20 d., gedulingų pietų metu, L. G. savo broliui P. G. pasakė, kad K. L. 2011 m. rugpjūčio mėn., slapta nuo visų mirusiosios A. G. įpėdinių, pardavė A. G. priklausantį 5 ha mišką. Nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje L. G. tokių žodžių, ar kitų, kaltinime nurodytą prasme turinčių teiginių, nesakė. Apklaustas liudytojas P. G. parodė, kad per mamos laidotuves ir po jų vykusius pietus su broliu L. G. apie mišką ar kitą mamos žemę nesikalbėjo. Vėliau, tikrindamas nuosavybės dokumentus valstybės registre, P. G. sužinojo, kad 5 ha miškas parduotas dar iki mamos mirties. Paprašytas paaiškinti, L. G. suvaidino, kad nieko nežino apie pardavimą ir pasakė, kad pardavime tikriausiai dalyvavo pati mama ir N. G., bei seserys J. ir K.. P. G. apie šį pokalbį pranešė K. L..

K. L. kaltina L. G. ir tuo, kad jis 2012 m. birželio viduryje, sodyboje, Įpilties k., Kretingos r., J. M., T. K., E. G., B. A. ir L. A., paskleidė kompromituojančią informaciją, kad K. L. už parduotą anksčiau nurodytą 5ha mišką gautus pinigus pasisavino. Šią tikrovės neatitinkančią žinią L. G. patvirtino Darbėnų mstl., Kretingos r., policijos nuovados patalpose, policijos pareigūno L. B. akivaizdoje. Apklaustos liudytojos J. M., T. K., E. G. patvirtino dar iki motinos mirties žinojusi apie miško pardavimą. Jos yra įsitikinusios, kad kaltinamasis L. G. apgavo motiną, įkalbėjo parduoti žemę. Kitą turtą mama A. G. paliko L. G., nors jų buvo šeši vaikai. Dėl to jų santykiai su L. G. pablogėjo. L. G. visiems tvirtina, kad K. L. taip pat gavo savo dalį. Liudytojas policijos pareigūnas L. B. parodė, kad jo kabinete susitikęs kaltinamasis L. G. ir nukentėjusioji K. L. dėl čiužinio. K. L. tvirtino, kad K. G. be kitų įpėdinių sutikimo pardavė mišką. L. B. akivaizdoje niekas K. L. nežemino, jos reputacija pareigūno akyse nepablogėjo. L. B. patvirtino, kad K. L. kaltino L. G., kad jis savavališkai pardavė mišką „už mamos akių“, be brolių ir seserų sutikimo, apgavo mamą. Liudytojas N. G. parodė, kad kaltinamasis L. G. nekaltino K. L. miško pardavimu ir pinigų pasisavinimu. Nors liudytoja L. J. teigė tuo pačiu metu skambinusi K. L. ir girdėjusi L. G. sakant: „tu pardavei mišką“, tačiau šie liudytojos parodymai teismo vertinami kritiškai, neatitinkantys bylos baigtimi nesuinteresuoto asmens L. B. parodymų, kitų faktinių bylos aplinkybių.

K. L. kaltina L. G. ir tuo, kad jis privataus kaltinimo skunde nenurodytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 3, Klaipėdos m., pasakė K. N., jog K. L. padegs kaimo sodybą, S.Ipilties k., Darbėnų sen., Kretingos r., kurioje gyveno A. G. ir kurioje L. G. dabar šeimininkauja kartu su kitu bendraturčiu N. G., tokiu būdu ją apšmeižė. Nustatyta, kad L. G. nesakė K. N., kad K. L. padegs sodybą, nesakė ir kitų, turinčių privataus kaltinimo skunde nurodytų teiginių prasmę, žodžių. Liudytojas K. N. parodė, kad jis, baimindamasis dėl kaltinamojo ir jo seserų turtinių ginčų, pasakė L. G.: „žiūrėk, kad nepaleistų raudono gaidžio“. Šiais savo žodžiais jis išreiškė tik savo susirūpinimą, neįvardino jokio konkretaus asmens, galinčio tai padaryti. Faktą, kad minėtus žodžius pasakė L. N., o ne L. G. patvirtina ir pati nukentėjusioji K. L., bei liudytojai T. K., J. M. ir N. G., teismo posėdžio metu parodę, kad L. G. sakė nukentėjusiąjai, jog L. N. jį įspėjęs, kad ši gali padegti sodybą.

Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant.

Teismo nuomone, kaltinamasis L. G., 2012 m. balandžio 20 d., gedulingų pietų, jokios informacijos, ar žinių, apšmeižiančių nukentėjusiąją K. L. nepaskleidė. Kaltinime nurodytas asmuo – P. G., kuriam, neva šmeižianti nukentėjusiąją informacija ir buvo perduota, nepatvirtino girdėjęs kaltinime nurodytus žodžius. 2012 m. birželio mėn., Darbėnų seniūnijos apylinkės inspektoriaus kabinete, konfliktinės situacijos tarp nukentėjusiosios K. L. ir kaltinamojo L. G. metu L. G., pasakęs, kad K. L. gavo savo dalį, nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie jos elgesį. Liudytojai L. B. ir N. G. patvirtino, kad susitikimo metu nukentėjusioji K. L. buvo nusiteikusi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu, priekaištavo L. G. dėl miško pardavimo. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai po motinos mirties ir paveldėto turto dalybų buvo įtempti ir konfliktiški. Kaltinamasis L. G. ir liudytojas N. G. parodė, kad mama A. G. pati nusprendė dėl miško pardavimo ir jį pardavė, o kur padėjo gautus pinigus jie nežinantys. Nukentėjusioji K. L. patvirtino mananti, kad pinigus, gautus už parduotą miką, pasiėmė kaltinamasis L. G.. Kaip jau minėta, nuomonė – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija. Vertinant tarp kaltinamojo L. G. ir nukentėjusiosios K. L. susiklosčiusią konfliktinę situaciją, kaltinamojo L. G. pasakytus žodžius, kad K. L. gavo savo dalį, pačios nukentėjusios elgesį, darytina išvada, kad šiais žodžiais nebuvo išdėstyta informacija, kuri pažemino K. L. garbę ir orumą, sukėlė jai neigiamų pasekmių. Šis kaltinamojo pasakytas teiginys turi aiškiai apibrėžtus vertinamojo teiginio požymius, todėl jo teisingumas negali būti įrodinėjamas.

Be to, teisme apklausti liudytojai T. K., J. M., N. G., E. G. ir P. G. paaiškino, kad apie miško pardavimą jie žinojo, matė pardavimo dokumentus, juose K. L. pavardė nebuvo įrašyta, todėl jie nemanantys, kad ji dalyvavo miško pardavime. Priešingai T. K., J. M., P. G. ir E. G. manymu, mamą įkalbėjo parduoti mišką kaltinamasis L. G., jis pasiėmė ir už parduotą mišką gautus pinigus.

Nustatyta, kad kaltinamasis L. G. nesakė liudytojui K. N. apie tai, jog nukentėjusioji K. L. ketina padegti sodybą. Priešingai, liudytojas K. N. patvirtino pats išreiškęs L. G. nuogąstavimą, jog sodyba gali būti padegta, bet neįvardijęs jokio konkretaus asmens, ketinančio tai padaryti.

Motyvuojamoji dalis

Visi nukentėjusiosios K. L. privataus kaltinimo skunde nurodyti kaltinimai yra pagrįsti tik gandais ir apkalbomis, kurių tikslaus šaltinio neįmanoma, nustatyti.

Baudžiamajame procese, priešingai nei ginant asmens garbę ir orumą civilinio proceso tvarka, galioja Baudžiamojo proceso kodekso 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (nekaltumo prezumpcija). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje faktą, kad kaltinamasis paskleidė apie kitą žmogų (nukentėjusįjį) tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažemintiną asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, turi įrodyti kaltinimo šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-204/2008). Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, nukentėjusiosios K. L. civilinis ieškinys dėl 20000 neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliekamas nenagrinėtas.

Kaltinamojo L. G. patirtos 2000 Lt jo atstovavimo baudžiamajame procese, pradėtame tik pagal nukentėjusiosios K. L. privataus kaltinimo skundą, išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš K. L., iniciavusios baudžiamąjį procesą (b.l 86).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendė:

L. G., išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 20 d. nusikaltimas), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

L. G., išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio mėn. nusikaltimas), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

L. G., išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (pareiškimas, kad K. L. padegs sodybą), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

K. L. civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš K. L. L. G. 2000 Lt, L. G. atstovavimo baudžiamajame procese išlaidoms atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 33-1-01609-11, kurioje 2012-02-22 Klaipėdos apylinkės prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei bylą su šio ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių asmens duomenimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.