Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2016-08-11 · Civilinė byla Nr. 2-1074-452/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-11
Bylos Nr.
2-1074-452/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00258-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Svirplienė
Ieškovas
Panevėžio miesto savivaldybės
Atsakovas
L. V., A. V., D. V., S. A.
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
Civilinė byla Nr. 2-1074-452/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00258-2016-7
Procesinio dokumento kategorija 2.5.16.11.2; 3.2.6.1.(S)PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 11d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė,sekretoriaujant Jurgitai Rudokienei,

dalyvaujant ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės atstovėms K. G., J. M., atsakovei L. V. ir jos atstovei advokatei Z. A., atsakovui A. V., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovei I. J., išvadą byloje teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. M.,

nedalyvaujant atsakovėms D. V., S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. V., L. V., D. V., S. A., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), švadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš nuomojamųjų gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų ir skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2015 m. lapkričio 3 d. Savivaldybės būsto (bendrabučiuose) nuomos sutartį, sudarytą su L. V. dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos, iškeldinti L. V., D. V., A. V. ir S. A. iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti solidariai iš L. V., A. V. ir D. V. skolą už patalpų nuomą – 72,99 Eur ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad Panevėžio miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 2 kambarių gyvenamoji patalpa - butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2015-11-03 Savivaldybės būsto (bendrabučiuose) nuomos sutartį (toliau – Sutartis) išnuomotas L. V.. Sutartis sudaryta remiantis 2015-10-27 įsakymu Nr. AF-215 bei sudaryta 2012-10-10 savivaldybės gyvenamųjų patalpų bendrabučiuose nuomos sutarties Nr. 22-1121 pagrindu. Kaip nuomininko šeimos nariai į sutartį yra įrašyti, kartu su nuomininke L. V. gyvenantys nuomojamoje patalpoje sūnus A. V., dukra D. V. ir anūkė S. A.. Sutarties 6.1.numatyta, kad gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Sutarties 6.2. punkte yra nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagal 2015-10-15 gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) pažymą Nr. (2015-11-PS)-1750, adresu (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo L. V., D. V., A. V. ir S. A.. Pagal 2015-11-03 Savivaldybės būsto (bendrabučiuose) nuomos sutarties Nr. 22-1504, 5.3 punktą, nuomininkė L. V., o tame tarpe ir visi į sutartį įrašyti bei savo gyvenamąją vietą deklaravę šeimos nariai įsipareigojo nuomos mokestį sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio trisdešimtos kalendorinės dienos. Pasirašydama sutartį L. V. (o tuo tarpu ir asmenys, įrašyti į sutartį kaip šeimos nariai), įsipareigojo laikytis Sutarties 5.3, 5.4 ir 5.5 punktuose numatytų prievolių, tačiau atsakovai numatytų prievolių nevykdo, tuo pažeidžia Sutarties sąlygas. Ieškinio pareiškimo metu atsakovai buvo skolingi 72,98 Eur už buto nuomą, o paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2015 m. lapkričio mėnesį – 17,84 Eur. Nuomininkai be nuomos mokesčio nemoka mokesčių ir už geriamąjį vandenį, nuotekų tvarkymą, suvartotą elektros energiją, gamtines dujas, atliekų išvežimą, mokesčių bendrijai ir tokiais savo veiksmais pažeidžia Sutarties 5.5 punktą. Bylos nagrinėjimo atsakovė L. V. skolą ieškovei sumokėjo 2016 m. liepos 15 d. ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl ieškovės atstovė nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dalyje dėl 72,99 Eur skolos už patalpų nuomą priteisimo. Nuomininkas A. V. savo veiksmais trukdo gyventi šalia esantiems kaimynams, o tokios teisinės priemonės, kaip raginimai, policijos kvietimas sudrausminti ir administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymas bei skirtos nuobaudos nebuvo tinkamos kovojant su triukšmaujančiu ir kitiems kaimynams ramiai gyventi neduodančiu nuomininku. Netinkamą atsakovo nuomininko elgesį įrodo rašytiniai įrodymai. Civilinio kodekso 6.611 straipsnyje numatyta, kad jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo ar kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi reikalavimu gali būti iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ši nuostata yra įtvirtinta ir Sutarties 7.3. punkte. Atsakovė D. V. su nepilnamete dukra S. A. nurodytame bute negyvena ilgą laiką, yra išvykusi į Didžiąją Britaniją, todėl ji neteko teisės į gyvenamąjį būstą, jokio prašymo nėra pateikusi. (duomenys neskelbtini) gyventojai skundžiasi netinkamu atsakovų nuomininkų elgesiu. Atstovė nurodė, kad atsakovė L. V. nesistengia pagerinti savo materialinės padėties, neieško darbo, neteikia prašymų dėl kompensacijos. Atsakovas A. V. buvo socialinės pašalpos gavėjas, buvo išsiėmęs individualios veiklos pažymą iki 2016-05-08 dienos ir gavo pajamas, o šiuo metu atsakovas negauna jokių pašalpų, nėra registruotas Darbo biržoje ir nesistengia susitvarkyti savo statuso. Atsižvelgiant į tai, atsakovai turi būti iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Šis būstas nėra socialinis būstas, su atsakove buvo sudaryta gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis, kuri sudaryta kitu pagrindu nei su socialinio būsto nuomininkais. Nurodė, kad skolą ieškovei atsakovė sumokėjo 2016 m. liepos 15 d., o duomenis apie skolos sumokėjimą pateikė teismo posėdžio metu. Pagrindinis reikalavimas – nutraukti sutartį su atsakovais A. V., L. V., kurie sudaro neįmanomas sąlygas kaimynams kartu gyventi, o pagrindas – skolos ieškovei ir kitiems paslaugų teikėjams: bendrijai, kuriai pasirašytas vekselis, kuris iki šiol nėra apmokėtas.

Atsiliepimas

Atsakovė L. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ji pareiškė, kad nesutinka su ieškovės pateiktais reikalavimais ir paaiškino, kad namo pirmininkė I. J. pateikė melagingus duomenis apie jos dukrą D. V., anūkę S. A. bei sūnų A. V.. Nurodė, kad yra 2012-10-10 yra sudariusi su ieškove nuomos Sutartį. Butą, kuriame gyvena nuo 1990 metų lapkričio – gruodžio mėnesio privatizavo, tačiau nespėjo iki galo sutvarkyti visų dokumentų. Šiame bute gyvena ji, sūnus A. V., dukra D. V. su anūke S. A.. D. V. su savo dukra bute nebegyvena apie du metus, nes išvykusios. Ji pati turi sveikatos problemų, gauna tik 81,60 Eur, dalį pinigų turi skirti vaistams ir negali atsiskaityti su visais paslaugų tiekėjais. Skolą iki teismo posėdžio sumokėjo. Sūnus A. V. kiek galėdamas prisideda prie mokamų mokesčių, tačiau šiuo metu jis yra bedarbis. 2016 m. balandžio 6, 7, 15 dienomis buvo iškviesta policija, tačiau jokio triukšmo nenustatė. Ji pati nėra nei bausta administracine tvarka, nei svarstyta dėl netinkamo elgesio. Visi nusiskundimai buvo dėl sūnaus A. V., tačiau šiais metais ir 2015 metų pabaigoje jokių nusiskundimų jo atžvilgiu nebegauta. Prašė ieškinį atmesti, nes iškeldinus, neturės kur gyventi.

Atsakovas A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas A. V. nesutiko su ieškovės pateiktais reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad paskutinį kartą triukšmavo tik 2015 metų pabaigoje, šiais metais policija triukšmo nenustatė. Iki tol bute triukšmaudavo, išgerdavo, kai motinos nebūdavo namuose. Daug kartų baustas už triukšmą, baudomis, kurių sumokėjimui neturi pinigų ir todėl neturi galimybės sumokėti mokesčių. Bendrijos turto negadina, tačiau virtuvėje esančią sieną, jis bandė pataisyti, o ne griauti, nes buvo apgriuvusi, kadangi buvo aptrupėjusi, nenorėjo, kad būtų kam nors padaryta žala. Buvo įsidarbinęs, tačiau dėl patirtos traumos nebegalėjo toliau dirbti. Šiuo metu ieško darbo. Atsakovės D. V. ir S. A. bute negyvena, tik deklaruotos.

Atsakovė D. V. ir S. A. įstatyminė atstovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Elektroniniu paštu pateikė pranešimą, kad dalyvauti teismo posėdyje negalės, nes gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje. Adresu (duomenys neskelbtini) nebegyvena apie dvejus metus. Apie konfliktus tarp jos brolio A. V. ir namo pirmininkės jai gerai žinoma, mano, kad namo pirmininkė jos broliui kviečia policiją be priežasties.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu ir sutinka, kad atsakovai būtų iškeldinti iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad atsakovė L. V. bendrijai skolinga 392,33 eurus už komunalines paslaugas ir pasirašiusi vekselį dėl skolos grąžinimo, be to, nuo 2015 m. spalio mėnesio bute nesilankė, jame negyvena, nes kažkur nelegaliai dirba. Nuomininkės duktė D. V. su dukra S. A. niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini) bute. Nuomininkės L. V. sūnus A. V. yra gavęs pakankamai įspėjimų ir administracinių nuobaudų, nedaro jokių teigiamų išvadų, neduoda kaimynams ramiai ilsėtis, su kompanija niokoja bendro naudojimo patalpas, griauna sienas. A. V. išgėręs neprognozuojamas, agresyvus, provokuoja kaimynus, kaimynai bijo tiek atsakovo A. V., tiek atsakovės L. V.. Šie atsakovai tyčia šiukšlina, kenkia. Apie porą metų nusiskundimų dėl atsakovės L. V. elgesio ar keliamo triukšmo neturi, pastaruoju metu ir A. V. liovėsi triukšmauti, nes yra nuteistas.

Išvadą byloje teikianti institucija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateiktoje išvadoje nurodė, kad skyriaus specialistas buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į butą patekti nepavyko, durys buvo užrakintos, jų niekas neatidarė. Atsakovams buvo paliktas pranešimas, tačiau iki šiol su specialistu niekas nesusisiekė, į skyrių neatvyko, tikėtina, kad nurodytu adresu niekas negyvena. Teismo posėdyje institucijos atstovė palaikė institucijos pateiktą išvadą bei paaiškino, kad nepilnametė gyvena su savo mama Škotijoje, ikimokyklinių įstaigų Panevėžio mieste nelanko ir Panevėžio mieste negyvena. Vaiko interesais turėtų pasirūpinti jos įstatyminė atstovė D. V., o institucija neturi galimybės susisiekti su atsakove bei aptarti dėl nepilnametės gyvenamosios vietos. Atsakovė D. V. skyriui nėra žinoma ir neturėjo jokių duomenų apie šią šeimą. Jei būtų priimtas teismo sprendimas, iškeldinti iš nuomojamųjų gyvenamųjų patalpų, skyrius mano, kad atsakovė D. V. sugebėtų pasirūpinti savo nepilnamete dukra ir jos interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos priteisimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp Panevėžio miesto savivaldybės ir atsakovės L. V. 2015-11-03 buvo sudaryta Savivaldybės būsto (bendrabučiuose) nuomos sutartis, pagal kurią atsakovei ir jos šeimos nariams buvo suteiktas Panevėžio miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie atsakovei paskaičiuotas skolas už buto nuomą, komunalinius patarnavimus. Atsakovai iš esmės neginčijo susidariusios nuomos mokesčio skolos dydžio ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė L. V. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius reikalaujamos priteisti skolos sumokėjimą (191 b.l.).

Atsakovei sumokėjus reikalaujamą ieškinio sumą, teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų, todėl atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl 72,99 Eur skolos priteisimo nutrauktina (CPK 140 str.1d.). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

Nustatyta, kad atsakovė L. V. šeima bute adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno nuo 1990 metų. Su ja 2012 m. spalio 10 d. buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų bendrabučiuose nuomos sutartis Nr. 22-1121, vėliau - 2015 m. lapkričio 3 d. sutartis Nr. 22-1504. Pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje. L. V. šeimos nariais sutartyje nurodyti A. V., D. V., S. A.. Pagal 2015-11-03 nuomos sutarties 2 p. nuomininkė L. V. įsipareigojo naudotis patalpa pagal paskirtį, mokėti buto nuomos mokestį. Sutarties pagrindu apgyvendinti šeimos nariai įgijo lygias teises ir pareigas į gyvenamąją patalpą, o pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininke atsako pagal prievoles, kylančias išgyvenamosios patalpos nuomos sutarties.

Ieškovė pateikė teismui reikalavimą dėl nuomos sutarties su atsakovais nutraukimo ir jų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Toks reikalavimas grindžiamas Sutarties 7.3 punkto pažeidimu, t.y. prašoma nutraukti nuomos sutartį tuo pagrindu, kad atsakovai ilgą laiką nemoka nuomos mokesčio, yra įsiskolinę trečiajam asmeniui bei netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kaimynams. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu vertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad buvo susidariusios skolos dėl nuomos mokesčio bei atsakovai nesumokėjo mokesčių už nuomojamam būstui teikiamas komunalines paslaugas, skolos trečiajam asmeniui. Atsakovų skola AB „Panevėžio energija” iki 2016-02-25 sudarė 843,90Eur, skola priteista perduota antstoliui išieškoti (66 b.l.). Atsakovų skola UAB „Aukštaitijos vandenys“ iki 2016-02-25 sudarė 125,27 Eur, dalis skolos priteista, išieškojimą vykdo antstolis, vartotoja L. V. paskutinį kartą šiai bendrovei už teikiamas paslaugas mokėjo 2016-01-30 (b. l. 64). Skola AB „Panevėžio specialus autotransportas“ iki 2016-02-26 sudarė 3,84 Eur, paskutinį kartą L. V. mokėjimą atliko 2016-01-30 sumokėdama 3,82 Eur (b.l. 67). Atsakovų skola Trečiajam asmeniui 453,15 Eur, atsakovė L. V. 2015-09-30 pasirašiusi paprastąjį vekselį Nr. 9, pagal kurį įsipareigojo atsiskaityti iki 2016-10-01.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės L. V. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-07-31 gaunamos pajamos yra socialinė išmoka po 81,60 Eur per mėnesį. Atsakovo A. V. gaunamas pajamas laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-07-01 sudarė socialinė išmoka 102,00 Eur sumai bei draudžiamos pajamos, gaunamos vykdant individualią veiklą nuo 50 iki 100 Eur. Atsakovė D. V. nuo 2015-04-01 iki 2016-04-11 gavo pastovias draudžiamas pajamas kaip darbo užmokestį vidutiniškai po 400 Eur per mėnesį. Atsakovai Darbo biržoje, kaip darbo ieškantys asmenys neregistruoti, dėl kompensacijų į Panevėžio miesto savivaldybę nesikreipė. Teismo posėdžio metu atsakovė L. V. pateikė teismui nuomos mokesčio sumokėjimą, patvirtinančius dokumentus, ko pasėkoje ieškovė nuo pateikto reikalavimo atsisakė, prašydama civilinę bylą dėl skolos priteisimo nutraukti, teismas šį ieškovės prašymą patenkino. Be to, iš pateiktų teismui dokumentų ir atsakovų bei trečiojo asmens bei liudytojų parodymų nustatyta, kad mokesčius už paslaugas sumoka atsakovė L. V., kuri yra pasirašiusi ir paprastąjį vekselį, kuriuo yra įsipareigojusi sumokėti trečiajam asmeniui skolą.

Pretenzijų ir skundų dėl Sutarties 5.2. punkto pažeidimo atsakovei L. V., D. V. ir S. A. nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neturėjo. Ieškovas nurodė, kad šis ieškinio pagrindas paremtas trečiojo asmens prašymu bei gyventojų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini) skundų pagrindu iš esmės atsakovo A. V. atžvilgiu. Liudytojos R. S. ir R. S. parodė, kad atsakovėms L. V., D. V. ir S. A. jokių pretenzijų dėl triukšmo ar netinkamo elgesio neturi. Visi nusiskundimai ir policija kviečiama iš esmės dėl atsakovo A. V. keliamo triukšmo, ramybės trikdymo naktimis, netinkamo elgesio, patalpų gadinimo.

Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, gyvenamųjų patalpų nuoma, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos ir asmenų teisė išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus, – viena iš valstybės savo piliečiams teikiamų paramos formų. Vertinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, atkreipiant dėmesį į EŽTT iškeldinimo bylose suformuluotas nuostatas, kad būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybę gerbimą apribojimo forma; bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turėtų turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme; neužtenka taikomą ribojimą vien tik pagrįsti įstatymo norma. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, § 50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009). Lietuvos kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinybei priimti griežčiausią priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas laiko įrodytu, kad atsakovė L. V. pagal galimybes moka mokesčius, yra susitarusi dėl skolos trečiajam asmeniui grąžinimo, bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuolat, kitos gyvenamosios patalpos neturi. Objektyvių įrodymų, išskyrus bendrijos pirmininkės paaiškinimus, kad L. V. bute negyvena, girtauja, kelia triukšmą, trikdo kitų kaimynų ramybę, byloje nenustatyta. Tokiu būdu nuomos sutarties su ja nutraukimas dėl nedidelės nuomos mokesčio skolos, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo padengta ir ieškovė tokio reikalavimo atsisakė, ir iškeldinimas būtų neproporcinga atsakovės teisės į būstą apribojimo priemonė, kuri prieštarautų protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Tuo pagrindu ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 2015 m. lapkričio 3 d. Savivaldybės būsto (bendrabučiuose) nuomos sutarties, sudarytos su L. V. dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos nutraukimo ir jos iškeldinimo, nesuteikiant jai kitų gyvenamųjų patalpų yra atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl skolų, mokesčių už paslaugas nemokėjimo galėtų būti vertinamos ateityje, kaip pagrindas sudarytos Sutarties pakeitimui, iškeldinant nuomininką į mažesnio ploto butą (CK 6.228 str. 3 d.), ieškovė, reikšdama reikalavimą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti iš patalpų nuomininką, kuris negali vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal Sutarties sąlygas, turėtų byloje pateikti įrodymus, kad neturi galimybės pakeisti sutartį, t. y., perkelti nuomininką, nemokantį mokesčių.

Sutartyje ir įstatyme nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (sutarties 6.2 punktas, CK 6.589 str.). Civilinėje byloje surinkti duomenys, ieškovo, atsakovų, trečiojo asmens, liudytojų parodymai bei institucijos teikiančios išvadą byloje atstovo parodymai patvirtina, kad atsakovė D. V. ir S. A. bute adresu (duomenys neskelbtini) mieste nebegyvena. Atsakovė D. V. elektroniniame laiške nurodė, kad ji su dukra yra išvykusi gyventi į Škotiją ir (duomenys neskelbtini) bute nebegyvena apie dvejus metus (177 b.l.). Institucija, teikianti išvadą byloje, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė teismui išvadą, kurią patvirtino teismo posėdžio metu jos atstovė, kad nepilnametė S. A. kartu su motina yra išvykusi iš Panevėžio ir jos iškeldinimas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) nepakenks nepilnametės interesams, kadangi motina turi pareigą pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Iš byloje 2016 m. balandžio 5 d. pateikto tarnybinio pranešimo matyti, kad institucijos, teikiančios išvadą byloje atsakingas darbuotojas buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nieko namuose nerado, o į paliktus pranešimus atsakovės nereagavo.

Atsakovė D. V. nereiškė atsikirtimų į ieškinį ir neįrodinėjo, kad ji į butą, kuriame negyvena dvejus metus yra investavusi, ar kad jos išvykimas gyventi į kitą šalį yra laikinas. Civilinėje byloje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovė D. V. būtų pateikusios prašymą dėl gyvenamosios patalpos rezervavimo jai išvykus ir mokėjo mokesčius už teikiamas paslaugas, kaip tai numato sutarties 6.3, 6.4 punktai. Teismas laiko įrodytu, kad atsakovė D. V. kartu su nepilnamete dukra S. A. išvyko ir gyvena kitur ilgiau kaip pusė metų, todėl ji neteko teisės į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), ir laikoma, kad nuomos sutartis su ja nutraukta nuo jos išvykimo dienos (sutarties 6.1, 7.2 punktai, CK 6.609 str.3d.).

Nustatyta, kad atsakovas A. V. savo veiksmais trukdė gyventi daugiabučio namo kaimynams, nuomojamame bute kėlė triukšmą, nederamai elgėsi su kaimynais bei savo netinkamu elgesiu sudarė neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi, gadino bendro naudojimo patalpas. Šias aplinkybes patvirtino byloje pateikti rašytiniai įrodymai, apklaustos liudytojos. Byloje pateikti neginčytini rašytiniai įrodymai - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus raštai patvirtino, kad dėl atsakovo A. V. policija laikotarpyje nuo 2015-02-07 iki 2015-11-16 buvo kviesta 7 kartus, surašyti 11 administracinių teisės pažeidimų protokolų (27 b.l.). Iš trečiojo asmens prašymų ir skundų teiktų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriui nustatyta, kad atsakovas A. V., nesat motinos, triukšmavo, netinkamai elgėsi, trikdė kaimynų ramybę (b.l. 17, 18-19, 24, 25, 28). Tiek liudytojos, tiek bendrijos pirmininkė teisme patvirtino, kad atsakovo elgesys pasikeitė, teismui priėmus ieškinį dėl jo iškeldinimo. Iš LITEKo duomenų nustatyta, kad 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu A. V. yra pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu, atidedant bausmės vykdymą, todėl labiau tikėtina, kad jo elgesio pasikeitimas, sietinas ne su siekiu tinkamai vykdyti nuomos sutarties sąlygas, bet siekiant nepažeisti lygtinio bausmės atidėjimo vykdymo sąlygų. Atsakovas nepageidavo, kad ieškovė iškeldindama iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), suteiktų jam kitą gyvenamą patalpą. Teismas akcentuoja, kad A. V. yra pilnametis, darbingas ir yra pajėgus susirasti apmokamą darbą ir užsitikrinti sau reikalingą gyvenamąjį būstą.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja kad atsakovas A. V. pažeidė Sutarties 5.2, 5.3 punktus ir tokiu būdu neteko teisės gyventi (duomenys neskelbtini) bute. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nustatytų ir ištirtų visetą įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl A. V. iškeldinimo yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Atsakovas iškeldintas iš buto su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.588 str.,6d., 6.589str.,6.610 str., 6.611 str.) .

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu 40 proc. pareikšto ieškinio. Ieškovas, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovui, atsisakius ieškinio reikalavimo, pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, turi būti grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d). Byloje mokėtinas 102 Eur (41+41+20) žyminis mokestis. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio, o teismo sprendimu ieškovės reikalavimai tenkinami iš dalies (40 %), iš atsakovų valstybei priteistina 25 % už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 25,50 Eur bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,52 Eur. Valstybė patyrė 16,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 104,22 Eur. Atsakovė L. V. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos sprendimu yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš ieškovės priteisiama 60 proc. nurodytų bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 93 str. 2 d., 98, 99 str.).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti Panevėžio miesto savivaldybės atsisakymą ieškinio atsakovams L. V., D. V., A. V. dalyje dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteko teisės į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini).

Iškeldinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,00 Eur(septyniolika eurų) žyminį mokestį ir 4,34Eur (keturis eurus 34 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,5 Eur (aštuonis eurus 50ct) žyminį mokestį ir 2,17Eur (du eurus 17ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111104115, 62,53 Eur (šešiasdešimt du eurus 53 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 9,78 Eur (devynis eurus 78 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Virginija Svirplienė