Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei S. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2018 m. vasario 22 apie 12.25 val. sugyventinės M. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, miegamojo kambaryje nukentėjusiajai sėdint ant stalo vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai į kairę ausį nuo ko ji nukrito ant grindų bei susitrenkė pakaušį, po to parvertė ant lovos ir užgriuvęs viena ranka spaudė nukentėjusiajai kaklą, kol jai pradėjo trūkti oro, tuo sukeldamas M. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio žando sumušimu, pakaušio sumušimu, odos nubrozdinimu kairės ausies landoje, išsivysčiusia kairės ausies otalgija (ausies skausmai), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės Z. M. 2018-02-23 specialisto išvadoje Nr. G633/2018(02) nurodyta, kad M. B. konstatuota kairio žando sumušimas, pakaušio sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2018 m. vasario 22 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja, ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu (b. l. 39).

Iš 2018-04-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, padaryta garso įrašo dokumentinė išklotinė (b. l. 65-67)

Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės Z. M. specialisto išvadoje Nr. pG1055/2018(02) nurodyta, kad M. B. konstatuota kairio žando sumušimas, pakaušio sumušimas, odos nubrozdinimas ausies landoje (med. dokumentuose yra prieštaravimai, vienur rašoma dešinėje ausyje, kitur kairėje ausyje), išsivysčiusi kairės ausies otalgija (ausies skausmai). Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. vasario 22 d. Pakaušio srities sumušimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 44-45).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Kaltinamojo V. J. parodymus, kad jokio smurto nukentėjusiosios M. B. atžvilgiu jis nenaudojo, nukentėjusioji apkaltinusi jį neištikimybe liepė išeiti, o jis nenorėjo skirtis, todėl bandė su ja diskutuoti, bandė apsikabinti ją, o ši jį stūmė, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Priešingai nei teigia kaltinamasis, jo kaltė įvykdžius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta nukentėjusiosios M. B. ir liudytojų P. G. bei B. V. N. parodymais, pirmiau minėtomis specialistų išvadomis, kita rašytine bylos medžiaga – pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, apžiūros protokolu, taip pat tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 19-22), bendrojo pagalbos centro duomenimis (1 t., b. l. 64). Visi šie įrodymai, yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, atitinkantys bylos duomenis. Pažymėtina, kad tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą. Nagrinėjamus atveju teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ji nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jos parodymai atitinka pirmiau minėtų byloje surinktų įrodymų visumą, kuri patvirtina, kad 2018 m. vasario 22 apie 12.25 val. sugyventinės M. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu panaudodamas M. B. atžvilgiu fizinį smurtą, kaltinamasis V. J. miegamojo kambaryje, nukentėjusiajai sėdint ant stalo, vieną kartą ranka sudavė jai į kairę ausį, nuo ko ši nukrito ant grindų ir susitrenkė pakaušį. Po to V. J. parvertė nukentėjusiąją ant lovos ir užgriuvęs viena ranka spaudė jai kaklą, kol šiai pradėjo trūkti oro, tuo sukeldamas M. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad kaltinamasis V. J. fizinį skausmą sukėlė ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos narei – kartu gyvenusiai sugyventinei M. B., jo atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis V. J. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. J., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, ši nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant V. J. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 113-125), psichikos ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 130, 131), užsiimantis individualia veikla, šeiminė padėtis – išsituokęs.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, sprendžia, kad kaltinamajam V. J. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 48 str. 2 d.).

Bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam nustatytinas įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose (BK 48 str. 6 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. J. padarė smurtinį nusikaltimą, jis padarytas prieš artimą šeimos narį, tokiais savo veiksmais V. J. ne tik sukėlė nukentėjusiajai skausmą, bet ir padarė neturtinę žalą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 9 punktas, 71 straipsnis, 72² straipsnis, 73 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji-civilinė ieškovė M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 193-194).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad V. J. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė M. B. savo reikalavimą dėl 2000 eurų dydžio neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo jai padarytų klausos sutrikimų ji patyrė daug nepatogumų: negalėjo normaliai bendrauti su žmonėmis bei su savo sūnumis, nuolat skaudėjo galvą, dėl ko buvo priversta naudoti stiprius, skausmą malšinančius vaistus; po šio įvykio jaučiausi nesaugi dėl savęs ir savo vaikų.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 25Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios-civilinės ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai M. B. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo V. J. veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairio žando sumušimu, pakaušio sumušimu, odos nubrozdinimu ausies landoje, išsivysčiusia ausies otalgija (ausies skausmais) (1 t., b. l. 44-45), dėl ko pastarajai neabejotinai teko iškęsti ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų dėl neigiamų nukentėjusiosios sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, jo padarytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)m.), duomenų apie netektą darbingumą nenustatyta, pasak jo, užsiima individualia veikla, t. y. pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padarytų nusikaltimų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas nukentėjusiosios-civilinės M. B. patirtą neturtinę žalą vertina 500 eurų, kuri iš kaltinamojo V. J. priteistina nukentėjusiosios-civilinės ieškovės naudai. Likusioje dalyje ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina.

Kompaktinis diskas (CD), esantis byloje (1 t., b. l. 75), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemones :

- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti programose ir jas visiškai baigti;

- 10 (dešimties) MGL, t.y. 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą (jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajai-civilinei ieškovei M. B. iš V. J. priteisti 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kompaktinį diską (CD), esantį byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti V. J., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.