Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-06-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-4863-982/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-4863-982/2016Nutarimas · 2016-06-15Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-689-327/20162016-07-27Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-10604-738/2016Nutartis · 2016-12-21Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-15
Bylos Nr.
A2.6.-4863-982/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04130-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
I. T.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4863-982/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04130-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 24 d., 10.50 val., Kaune, Varnių g. 48B, I. T. vairavo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotoja, nepranešusi apie eismo įvykį nukentėjusiam ar policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais I. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. T. pripažino padariusi jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, nuoširdžiai gailisi.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų faktą ir I. T. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1, 2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad 2016-05-24 10.50 val., buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Varnių g. 48B, stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis. Atvykus į eismo įvykio vietą, kaltininkė jau buvo išvažiavusi. (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio tyrimo eigos, iš kurio matyti, kad eismo įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. T.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą paaiškėjo, kad eismo įvykio metu automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas priekiu bei bandydamas įvažiuoti į parkavimo vietą, savo priekinę dešinės pusės dalimi atsitrenkė į stovėjusį automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykus kontaktui, automobilis Volkswagen Golf, ženkliai pajudėjo iš stovėjimo vietos. Netrukus automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja nutarė nebetęsti pradėto parkavimosi manevro, manevruodama atbulomis, ji išvažiavo, o važiuodama priekiu automobilį perstatė į kitą parkavimo vietą. Išlipusi iš automobilio vairuotoja jį apžiūrėjo bei nuėjusi link savo automobilio dešinės pusės priekinės dalies, pradėjo ją valyti. Vėliau vairuotoja nuėjo į turgaus pastatą, o sugrįžusį prie automobilio, nuvažiavo (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), fotonuotraukos, iš kurių matyti automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 7-9), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus transporto priemonę Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas bei padaryta išvada, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 10), fotonuotraukos, iš kurių matyti automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 11, 12), R. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016-05-24 apie 10.00 val., atvyko į „A. K.“ firminę parduotuvę, esančią Kaune, Varnių g. 48B. Automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje. 11.00 val. atėjusi prie automobilio pastebėjo, kad nubrauktas automobilio galinis kairys šonas ir suskilusi galinė kairės pusės lempa (b. l. 14), R. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016-05-24 apie 10.30 val., būnant prie Varnių g. 48B, pamatė, kaip automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandydamas prisiparkuoti į stovėjimo vietą, savo priekine dešine puse, kliudė šalia stovėjusį automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį kairės pusės šoną. Renault Megane vairuotoja po eismo įvykio savo automobilį perstatė į kitą vietą, išlipusi apsižiūrėjo savo automobilį, užsidėjo neįgaliojo ženklą ir išėjo į turgų. Vėliau išvažiavo (b. l. 15), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 22-24).

Nors I. T. savo rašytame paaiškinime neigė jautusi automobilių kontaktą, tačiau šį jos teiginį paneigia kiti byloje esantys įrodymai, taip pat iš dalies ir pačios I. T. paaiškinimas, neva jeigu ir kliudė automobilį, tai nepastebimai. Pažymėtina ir tai, kad kontaktas įvyko I. T. automobilio priekine dalimi, o tai patvirtina, kad ji ne tik turėjo jausti kontaktą, bet aiškiai matyti atstumą iki stovinčio automobilio ir, kad po kontakto jis akivaizdžiai sujudėjo. Jos elgesys iš karto po kontakto, t.y. delsimas važiuoti, vėliau automobilio perstatymas į kitą parkavimosi vietą, automobilio dalies, kuria buvo kliudytas stovintis kitas automobilis, apžiūra ir jos valymas, leidžia daryti neabejotiną ir kategorišką išvadą apie tai, kad ji suprato sukėlusi eismo įvykį ir apgadinusi kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, tačiau nesielgė taip, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės – nepranešė nei nukentėjusiajam, o jo nesant – policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

Taigi, iš teismo ištirtų įrodymų matyti, kad I. T. vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotoja nepranešusi apie eismo įvykį nukentėjusiam ar policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais I. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus, ir padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl ji baustina.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

I. T. turi galiojančią administracinę nuobaudą. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, turintis didelių specialiųjų poreikių ir sulaukęs 65 metų amžiaus, (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 10 p.), pripažino padariusi pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad I. T. yra senyvo amžiaus, turinti didelių specialiųjų poreikių, šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, nors transporto priemonę vairuoja daugiau nei 40 metų, transporto priemonių apgadinimai nėra dideli, todėl mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti mažinant ATPK 130 str. numatytas minimalių sankcijų, kurios yra itin griežtos ir atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, būtų neproporcingos padarytam pažeidimui, todėl nei teisingos ir protingos, ribas.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 127 str., 130 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., - 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., - 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius UrbonasPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16058228533.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).