Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11466-841/2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį, apeliantas R. Ž. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį sumažinant laikino išlaikymo sumą iki 150 Eur, jį priteisiant nuo 2019-09-24 t. y. teismo nutarties priėmimo dienos, vietoje 2019-08-28. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Gaunamos pajamos yra rankas sudaro apie 750 Eur, iš jų apie 200 Eur - būsto nuomai ir išlaikymui, taip pat kas mėnesį dengiami du kreditai - 200 Eur, todėl nevertinant kitų apelianto objektyvių poreikių - mitybai, aprangai, savęs išlaikymui, paskyrus 240 Eur, yra objektyviai neįvykdomas reikalavimas, dėl ko neišsprendus bylos iš esmės laikytina, kad laikino išlaikymo suma, atitinkanti tiek vaiko poreikius, tiek nepažeidžiant apelianto esminių interesų sumoje - 150 Eur, būtų teisinga ir pakankama suma.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priteisto laikino 240 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, dydžio pagrįstumo, atsakovui teigiant, kad teismo priteistas laikinas išlaikymas neatitinka jo turtinės padėties galimybių.

7. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

8. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

9. Vienintelis argumentas, kuriuo remiantis atsakovas teigia, jog teikti 240 Eur dydžio kas mėnesį mokamą laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai negalėtų – tai nedidelis darbo užmokesčio dydis - 750 Eur. Iš jo apeliantas skiria apie 200 Eur būsto nuomai ir jo išlaikymui, pat kas mėnesį dengia du kreditus, mokėdamas 200 Eur, todėl nevertinant kitų apelianto objektyvių poreikių - mitybai, aprangai, savęs išlaikymui, priteistas 240 Eur laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai yra objektyviai neįvykdomas reikalavimas. Apeliantas mano, jog 150 Eur laikino išlaikymo suma būtų teisinga ir pakankamai nepilnametei dukrai iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikia teismui pažymą apie darbo užmokestį. Teismo vertinimu, ši atsakovo nurodyta aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sumažinti nepilnamečiui vaikui priteistą laikiną materialinį išlaikymą.

10. Pagal bylos medžiagą, nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra 17 metų. Taigi akivaizdu, jog tokio amžiaus vaikui tenkančios išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra gan didelės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių bei preliminarius tokio amžiaus vaiko poreikius, priteista 240 Eur dydžio suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų nepilnamečio vaiko minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas yra darbingas žmogus (nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų, nenustatytas nedarbingumo lygis), todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovas turi būti aktyvus siekdamas susirasti geriau mokamą darbą, tikslu išlaikyti nepilnametę dukrą bei save. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, būdamas tėvu, turi savo vaiko atžvilgiu ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo pagrindu.

12. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir ar bent dalį tokių poreikių atsakovas tenkina savanoriškai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.

13. Šiuo atveju, šalių nepilnamečio vaiko interesas yra gauti, nors ir laikiną, tačiau pastovų, jo būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą yra aukštesnė vertybė nei atsakovo siekis, kad jam nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasielgė teisingai ir teisėtai.

14. Atsakovas taip pat teigia, kad išlaikymo priteisimo momentas turi būti nustatytas teismo sprendimu, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.), todėl pasak atsakovo laikino išlaikymo vaikui priteisimo momentas gali būti tik nutarties taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones priėmimo diena.

15. Atsakant į šiuos atsakovo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo, taip pat, kaip ir priteisiant išlaikymą, jų taikymas galimas nuo kreipimosi į teismą dienos. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas yra nurodęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Iš ieškovės ieškinio rezoliucinės dalies matyti, kad ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (22 b. l.), todėl apeliacinio teismo nuomone, teismas nustatydamas priteisto laikino išlaikymo datą, taip, kaip prašė ieškovė, atsižvelgė tiek į materialinės teisės normas, tiek į kasacinio teismo praktikos išaiškinimus tokios pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovo argumentą, jog laikino išlaikymo vaikui priteisimo momentas gali būti tik nutarties taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones priėmimo diena, nes tokia nutartis vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.), kaip nesusijusį su nagrinėjamu klausimu. Nežiūrint į tai, kad nutartis dėl laikino išlaikymo yra vykdoma skubiai (kas reiškia, jog nuo ieškinio pateikimo teismui dienos bus skaičiuojama kaip jau esantis atsakovo išlaikymo įsiskolinimas), tai nesudaro pagrindo priteisti laikiną išlaikymą tik nuo nutarties priėmimo dienos, nes teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir pateikia ieškinį teismui.

16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį nepakeistą.