Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui J. B. (J. B.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nežmoniškoms gyvenimo sąlygoms pagrįsti prie skundo pridėjo gyvenamųjų patalpų brėžinius, raštu pateiktus liudytojų parodymus, atsakymus iš valstybės įstaigų bei kitus įrodymus.

Skunde aiškina, jog nuo 2015-06-09 iki 2015-11-10 buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 316, kurios plotos 7,18 m², su trimis asmenys, o kartais dviem asmenimis. Atėmus baldų užimamą plotą, vienam asmeniui teko tik po 1,04 m² laisvo ploto. Dėl tokio ploto kameroje Nr. 316 negalėjo laisvai judėti, jautėsi suvaržytas. Visada jautė įtampą tarp asmenų, nebuvo vietos laisvai pavalgyti. Tvirtina, kad dėl to patyrė diskomfortą, nepatogumus, buvo pažeistas jo orumas, patyrė dvasinius skausmus, dėl tvyrančios įtampos kameroje, patyrė psichikos sutrikimus.

Pasivaikščiojimas Lukiškių TI-K suteikiamas kasdien po 1 arba 1,5 valandos. Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika, pasak pareiškėjo, prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui.

Skunde paaiškina, jog kameroje Nr. 316 veisiasi tarakonai, vorai, parazitai ir pelėsis, dėl to rašė prašymą administracijai, kad pastaruosius išnaikintų. Gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad kamera yra tvarkinga ir jokio pelėsio ten net negali būti. Tuomet kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir VVSC) su prašymu patikrinti, ar nėra pažeidimų. Iš VVSC buvo atvykusi specialistė, kuri nustatė, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 316 yra pelėsis, pripažino, jog pažeista HN 76:2010 56 punkto reikalavimas. Kalėjimo administracijai buvo nurodyta iki 2015-07-21 pašalinti visus pažeidimus, tačiau Lukiškių TI-K iki šiol pažeidimų nepašalino.

Lukiškių TI-K dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę ir ne ilgiau, kaip 15 min. Laiko ir dažnumo naudotis dušu neužtenka, nes pareiškėjas sportuoja, todėl maudytis reikėtų kiekvieną dieną, bet galimybių tam nėra.

Pareiškėjas aiškina, jog Lukiškių TI-K yra didelė problema dėl gydymo. Kaskart atėjus pas gydytoją, jam konstatuojamos naujas ligos. Vietiniai specialistai pradeda žmonės gydyti tik tada, kai parašomas skundas ar žmogus badauja, negalima pasikonsultuoti su specialistu, kuris aptarnauja pacientus laisvėje. Nurodo, jog prašė gydytojų atlikti kraujo tyrimus nuo hepatito A, B, C, kadangi buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie sirgo hepatitu A, B, C. Gydytojai atsakė, kad tokie tyrimai kalėjime nedaromi.

Kalėjime esantis sanitarinis mazgas nėra uždaras, tik atitvertas 1,5 metro aukščio sienele. Kameroje nėra uždaro tualeto, dėl ko jaučia nepatogumus, taip pažeidžiamas orumas, privatumas.

Nakties metu kameroje visada dega šviesa, dėl to pareiškėjas neišsimiega, jaučiasi pavargęs. Išjungus šviesą savarankiškai, gautų už tai nuobaudą. Kalėjimas negali padaryti atskirų jungiklių, kad, esant reikalui, pareigūnas galėtų išjungti ir įjungti. Kalėjime ribojama naudojimasis elektra, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ji išjungiama. Nakties metu, esant poreikiui, atsigerti arbatos galimybės nėra, kadangi nėra elektros.

Pareiškėjas skundžiasi, kad suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai, kurie vyksta per stiklą. Pasimatymas trunka tik 2 valandas. Dėl visada vėluojančios administracijos, pasimatymas sutrumpėja iki pusantros valandos.

Atkreipia teismo dėmesį, kad, būdamas Lukiškių TI-K, surinko liudininkų parodymus apie įstaigos išmatavimus, taip pat įrodymus bei atsakymus iš įvairių institucijų.

Paaiškina, kad šiuo metu mokosi Balstogės universiteto Ekonomikos fakulteto Vilniaus filiale II kurse ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultete. Prailgintas naudojimosi kompiuteriu laikas iki 6 valandų, bet dėl visada vėluojančiuos administracijos darbuotojų, kompiuteriu gali naudotis apie 4-5 valandas. Šio laiko jam neužtenka.

Siekdamas surinkti įrodymus dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų, pareiškėjas kreipėsi į valstybės administravimo subjektus su prašymais pateikti informaciją, tačiau aiškina, jog susidūrė su problemomis. Aiškina, kad laisvės atėmimo vietos pareigūnai atsisakė priimti prašymus, juos registruoti. Grasino, kad gaus nuobaudą, jeigu dar kartą skųsis dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų.

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad jo sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala, todėl reikalauja priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujama Lukiškių TI-K 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Atsakovės įgaliota institucija atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI–K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimaliai tardymo izoliatoriuje leistina laikyti 625 asmenis. Neneigė, jog ši norma viršijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Nurodo, kad Lukiškių TI–K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI–K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublik?s suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Pažymi, kad dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau siekiama, kad tokiomis sąlygomis asmenys būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose.

Paaiškina, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijas.

Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai, pasak atsakovės atstovo, atitinka higienos normų reikalavimus.

Pasivaikščiojimas organizuojamas vienu metu visiems vienoje kameroje esantiems suimtiesiems kasdien po vieną valandą gryname ore. Pabrėžia, jog pasivaikščiojimas yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

Paaiškina, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109 patvirtintą įstaigoje laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę, nuo 22 iki 6 val. (prieš poilsio ir švenčių dienas-nuo 23 iki 7 val.) nustatytas nepertraukiamo miego laikas, kurio metu naudotis jokiais elektros prietaisais nuteistiesiems (suimtiesiems) neleidžiama.

Pasak atsakovės įgaliotos institucijos, ilgalaikiai ir trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai organizuojami vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso 85, 86, 94 str. nustatyta tvarka. Pasimatymai suteikiami tik iš anksto užsiregistravusiems ir atvykusiems laiku asmenims, norintiems pasimatyti su nuteistuoju, kurie ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti su administracija.

Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros tarnyba teikia pirminę (ambulatorinę) sveikatos priežiūrą. Atsakovės atstovas pateikia pareiškėjo skundus ir atsakymus į juos, bei su nagrinėjimu susijusią medžiagą.

Atkreipė dėmesį, kad skundžiamuoju laikotarpiu Lukiškių TI–K tam tikrais periodais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, tam tikru metu pareiškėjo nebuvo įstaigoje.

Pasak atsakovės įgalioto atstovo, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, trūksta konkretumo. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita.

Lukiškių TI–K teigimu, sprendžiant skundo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad atsakovės įgaliotos institucijos pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad ginčo atveju nėra visų įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies. Byla dėl dalies reikalavimų nutrauktina.

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad reiškia reikalavimą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2016-06-09 iki 2015-11-10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-03-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3493-281/2016 išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2015-02-25 iki 2015-06-09. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, patirtą 2016-06-09, nutrauktina.

Nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, sprendimuose ne kartą nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normas.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas neginčija Lukiškių TI–K pateiktų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus (t. I, b. l. 105–106). Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas ne visada siekė 3,60 m², t. y. neatitiko Įsakymo 1.3.1 p. nurodytos minimalios vertės. Pateiktų duomenų analizė liudija, kad nuo 2015-06-09 iki 2015-11-10 teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis iš viso jis buvo laikomas 67 dienas, kai vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, negu nustatyta Įsakymo 1.3.1 p.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iš netinkamų laikymo sąlygų, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iš esmės yra pagrįstas.

Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose yra tarakonų, vorų, parazitų, pelėsių, dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI–K gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos reikalavimus.

Pareiškėjas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC) 2015-07-10 raštą Nr. 13-15(2.1)-2-8402 (t. I, b. l. 32–33), kuriame konstatuota, kad, 2015-06-23 atlikus patikrinimą Lukiškių TI-K, kameroje Nr. 316 nustatyti pelėsiai ant sienų ir lubų, tai neatitiko Higienos normos 56 p. reikalavimų. VVSC 2015-07-23 rašte Nr. 13-15(2.1)-2-8904 (t. I, b. l. 36–37) nurodė, kad, 2015-07-08 atlikus patikrinimą Lukiškių TI-K, nenustatė teisės aktų pažeidimų. VVSC 2015-07-31 rašte Nr. 13-15(2.1)-2-9215 (t. I, b. l. 39) konstatuota, kad, 2015-07-22 atlikus patikrinimą Lukiškių TI-K, prie kameros Nr. 332 esančios dušinėje esanti pertvara iš medžio drožlių yra pažeista (galimai grybelio), o tai neatitiko Higienos normos 39.4 p. reikalavimo. VVSC 2015-10-19 rašte Nr. 13-15(2.1)-2-12820 (t. I, b. l. 45–47) konstatuota, kad, 2015-10-02 atlikus patikrinimą Lukiškių TI-K, kameroje Nr. 209 nebuvo nustatyti pažeidimai. VVSC 2015-09-25 rašte Nr. 13-15(2.1)-2-11702 (t. I, b. l. 48–49) konstatuota, kad 2015-09-16 atlikus patikrinimą Lukiškių TI-K, kameroje Nr. 366 nustatytas Higienos normos 28 p. reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjo reikalavimai dėl Higienos normos pažeidimų yra iš dalies pagrįsti.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angl. outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo teiginiai, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, atmestini.

Kaip paaiškino Lukiškių TI-K, visose kamerose, kur buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, atitverta nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, tačiau ne atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, o tose pačiose patalpose, kur gyvena nuteistieji/suimtieji. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Higienos normos 21 p. nustatytų reikalavimų, taip pažeisdama pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

Dauguma aplinkybių, kuriomis J. B. grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumą pažeidimo konstatavimui. Pažymėtina, kad kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (pasivaikščiojimo kiemeliai yra purvini, Lukiškių TI-K veikianti parduotuvė kainas pakėlė dvigubai ar trigubai, ilgalaikių pasimatymų nebuvimas), iš kurių pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą, yra grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtą turtinę žalą bei neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo ir netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo.

Ištyrus bylos rašytinę medžiagą, remiantis sprendime išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kameros neatitiko Įsakymo ir Higienos normos nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas, iš esmės yra pagrįsti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, pripažįsta, kad jis pakankamai ilgą laiką buvo kalinamas patalpose, kurių plotas buvo mažesnis nei nustatytas minimalus, taip pat buvo kalinamas ir Higienos normos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI–K, priteistina kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tačiau, teismo vertinimu, jo prašoma priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti suma yra akivaizdžiai per didelė, neadekvati patirtiems išgyvenimams. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 1 000 Eur kompensacija bus pakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1, 5p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Byla dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, patirtą 2016-06-09, nutraukti.

Pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti J. B. (J. B.) naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.