- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-17
- Bylos Nr.
- TS-61-1033/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Nuteistasis
- R. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 59-116, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (10 epizodų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas.
Bausmės atlikimo pradžia – 2016 m. balandžio 19 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. birželio 16 d., ½ bausmės dalį bus atlikęs – 2017 m. lapkričio 16 d., neatliktos bausmės dalis 2017 m. birželio 29 d. – 2 metai 11 mėnesių 17 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2017 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 59-116 (toliau – Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo. Komisija Nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, sutinka su intensyvia priežiūra, nustatyta, kad esamos sąlygos tinkamos taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistasis anksčiau teistas 9 kartus, amžius pirmojo teistumo metu 24 metai, nusikaltimams būdingas modelis – sukčiavimas, pasisavinant kito asmens turtą, kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta ir labai gailisi, tiek savo padarytus nusikaltimus, tiek nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, supranta poreikį turėti ir laikytis įstatymų, motyvuotas ir galintis keisti savo elgesį, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nuteistajam lygtinis paleidimas buvo taikomas 3 kartus, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis noriai dalyvauja visose individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose veiklose ir vykdo visas intensyviame nuteistojo rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos plane numatytas veikas, kartais savanoriškai parodo iniciatyvą atlikdamas gerbūvio darbus. Priežiūrą ir ją vykdančius pareigūnus vertina palankiai, laikosi nustatytų apribojimų ir taisyklių. Palaiko taikius ir pagarbius santykius su pataisos įstaigos darbuotojais, uoliai atlieka socialinių darbuotojų skirtas užduotis, su kitais nuteistaisiais santykiai normalūs, nepastebėtas konfliktuojant, agresyvus elgesys nebūdingas, į viską reaguoja ramiai. Jis nepažeidinėja nuteistųjų, perkeltų į Pusiaukelės namų poskyrį, vidaus tvarkos taisyklių ir Pusiaukelės namų poskyrio nuteistųjų dienotvarkės, skatintas du kartus už stropų ir sąžiningą darbą, gerą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Turi aukštąjį išsilavinimą bei civilinės pramoninės statybos inžinieriaus specialybę, žmoną ir du mažamečius vaikus, pirmenybę teikia savo šeimai. Nuo 2017 m. kovo mėnesio nuteistajam trumpalaikiai pasimatymai pakeisti į 2 parų trumpalaikes išvykas namo, nuo balandžio mėnesio 19 d. – nuteistasis kiekvieną savaitgalį vyksta 2 paroms trumpalaikei išvykai į namus, grįžta laiku, pažeidimų nenustatyta. Pataisos įstaigoje dirba nuo 2016 m. liepos 21 d., savanoriškai dengia teismo priteistus ieškinius, vykdomųjų raštų nuteistojo atžvilgiu nėra, jis sugeba valdyti savo lėšas. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 22 balai (iš jų - 20 statiniai, 2 dinaminiai), turi gyvenamąją vietą bei darbą, palaiko glaudžius socialinius ryšius, teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, savanoriškai dengia teismo paskirtus ieškinius, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog po to, kai jam buvo išreikštas pasitikėjimas – suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir nuteistasis buvo perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmę į Pusiaukelės namus, jis padarė režimo reikalavimų pažeidimą – nesilaikė nustatyto maršruto ir viešosios tvarkos taisyklių, ir šiuo metu turi galiojančią nuobaudą, į mąstymą ir elgesį – siekė materialinės gerovės, neįvertindamas galimų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje, kas yra pagrindinis nuteistojo nusikalstamo elgesio veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Komisija priėmė išvadą netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam, pateikiant rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustatant pakartotinio svarstymo datą – 2017 m. lapkričio mėnesį.
Šalies argumentai
R. B. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nurodė, kad Komisija pripažino, jog jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, lankė ir lanko įvairius psichologinius kursus bei aktyviai dalyvauja Švento rašto skaitymuose ir lankosi bažnyčioje, būdamas pataisos namuose turėjo ir dabar turi darbą, savanoriškai dengia teismo priteistus ieškinius, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 22 balai (iš kurių 20 balų – nekintantys), turi šeimą – žmoną ir du nepilnamečius vaikus, kuriems padeda kiek tik gali. Lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra atveju jo namuose yra tinkamos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą. Bausmės atlikimo metu jis skatintas 2 kartus ir vieną kartą gavo papeikimą. Jis sutinka su paskirtu papeikimu, kurį gavo per savo žioplumą, nes išvyko darbovietės vadovo pavedimu, nepranešęs maršruto. Savo pažeidimą pripažįsta, tačiau padarė jį ne savavališkai ir nesavanaudiškai, todėl mano, kad vien dėl šio pažeidimo yra neteisinga neleisti jam grįžti į šeimą. Jis yra daug kartų klydęs gyvenime, tačiau šiai dienai stovi tvirtai ant kojų tiek psichologiškai, tiek dvasiškai. Jis suprato savo kaltes, klaidas ir jų pasekmes, yra sau nusistatęs ir susidėliojęs tikrąsias vertybes ir prioritetus, kurių svarbiausias – šeima. Nesutinka su Komisijos nuomone, kad gautas papeikimas parodo, kad jis ir toliau darys nusikaltimus ar kaip nors kitaip nusižengs įstatymui. Prašo teismo, vadovautis teisingumo ir gailestingumo principais, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir suteikti jam galimybę grįžti į šeimą ir visuomenę, leisti doru ir stropiu darbu įrodyti, kad pasikeitė. Lygtinai atleistas nuo bausmės, jis bus kur kas naudingesnis tiek šeimai, tiek visuomenei, galės save realizuoti darbinėje veikloje, greičiau padengti civilinius ieškinius ir savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą nukentėjusiesiems. Prašo įvertinti visas jį apibūdinančias aplinkybes, socialines ir psichologines išvadas. Jis neprašo atleisti nuo bausmės, o prašo jį išleisti lygtinai iš pataisos įstaigos ir suteikti galimybę doru ir sąžiningu darbu bei elgesiu įrodyti, kad yra vertas šeimos ir sveikos visuomenės, kad tapo kitu žmogumi. Nori grįžti į šeimą, padėti vaikams augti dorais piliečiais ir savo pavyzdingu elgesiu bei stropiu darbu, atpirkti kaltes ir nuodėmes.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų gali nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas. Taip pat įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo Nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nebuvo tinkamai išanalizuotos visos aplinkybės turinčios įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. B. anksčiau teistas 9 kartus už nusikaltimus, kuriems būdingas nusikaltimo modelis – sukčiavimas, pasisavinant kito asmens turtą ir šiuo metu atlieka subendrintą bausmę. Lygtinis paleidimas jam buvo taikytas 3 kartus, visus kartus lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, paskutinį kartą lygtinis paleidimas jam taikytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartimi, po kurio jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau buvo teisiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. ir 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiais už nusikaltimus, kurie buvo padaryti iki 2015 metų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis išreiškia neigiamą požiūrį į alkoholį ir narkotikų vartojimą ir jo nusikalstamas elgesys nėra susijęs su psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Nuteistasis geba kritiškai vertinti ir analizuoti savo jausmus, mintis bei elgesį, emocinė būsena stabili ir pozityvi, išlikę ir toliau puoselėjami stiprūs socialiniai ryšiai – palaiko glaudžius ir šiltus santykius su šeima, kuri jam yra prioritetas. Savo nusikalstamą elgesį ir jo pasekmes vertina kritiškai, tiek savo padarytus nusikaltimus, tiek nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Paskutiniu metu sprendimus priima atsakingai – įvertina situaciją, galimus pasirinkimus bei numato jų pasekmes. Supranta poreikį laikytis įstatymų, yra motyvuotas ir gali keisti savo elgesį, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Priežiūrą ir ją vykdančius pareigūnus vertina teigiamai. Bausmės atlikimo laikotarpiu laikosi nustatytų apribojimų ir taisyklių, palaiko pagarbius santykius su pataisos įstaigos darbuotojais, nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais. Jis savanoriškai ir uoliai dalyvauja visose individualios socialinės reabilitacijos veiklose bei vykdo visas intensyviame nuteistojo rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos plane. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba, skatintas du kartus. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 22 balai, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai, o tik 2 balus dinaminiai (kintantys) veiksniai. Pažymima, kad materialinės gerovės siekimas, neįvertinant galimų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje yra pagrindinis nuteistojo nusikalstamo elgesio veiksnys, tačiau nuteistojo komunikabilumas ir geri tarpasmeniniai įgūdžiai, kritiškas savo nusikalstamo elgesio vertinimas, gebėjimas prognozuoti ir numatyti savo elgesio pasekmes, tinkami problemų sprendimo įgūdžiai ir realistiški ateities planai yra apsauginiai veiksniai. Komisijos nurodyti motyvai – nuteistasis turi šiuo metu galiojančią nuobaudą už nustatyto maršruto nesilaikymą ir viešosios tvarkos taisyklių pažeidimą, jo mąstymą ir elgesį, kad siekė materialinės gerovės, neįvertindamas galimų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje, kas yra pagrindinis nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys. Šį Komisijos argumentą teismas vertina kaip formalų ir nepagrįstą. Nuteistajam skirtas papeikimas už nustatyto maršruto nesilaikymą ir viešosios tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į nuteistojo darbo pobūdį – nuo 2017 m. balandžio 10 d. jis dirba UAB „Autosistema“ vairuotoju – tiekėju, jam suteikta teisė vykti be sargybos bei įvertinus objektyvias buvusio pažeidimo aplinkybes, darytina išvada, kad šį pažeidimą jis padarė ne siekdamas naudos sau, ar norėdamas pažeisti nustatytą tvarką, o vykdydamas savo darbo vadovo nurodymus (vežė darbuotojus į statybos objektą). UAB „Autosistema“ direktorius R. L. charakterizuoja R. B. teigiamai ir patvirtina, kad darbo metu jis vykdo tik įmonės administracijos pavestus darbus ir neužsiima pašaliniais reikalais. Pažymėtina, kad nuteistojo pagrindinis nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys – materialinės gerovės siekimas, neįvertinant galimų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje, turi daug apsauginių veiksnių: pastovi gyvenamoji vieta, stiprūs ir šilti socialiniai ryšiai su šeima, aukštasis išsilavinimas ir darbas, darbo įgūdžiai ir patirtis, pasitikėjimas savimi ir atsparumas stresui, pakankami emocijų kontrolės įgūdžiai, prosociali aplinka, geri tarpasmeniniai įgūdžiai, kritiškas savo nusikalstamo elgesio vertinimas, gebėjimas prognozuoti ir numatyti savo elgesio pasekmes, tinkami problemų sprendimo įgūdžiai, realistiški ateities planai, apribojimų ir taisyklių laikymasis, motyvacija keisti savo elgesį ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu.
Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nuteistojo R. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra matoma ir, priešingai nei teigia Komisija Nutarime, sudaranti pakankamą pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Žemas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kartu su kitomis lygtinio paleidimo sąlygomis, yra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, o galimybė sumažinti šią riziką keliais balais neturėtų tapti išskirtinai lemiamu veiksniu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, o turėtų būti vertinama visumoje su kitomis aplinkybėmis. Įstatymas nereikalauja, kad nusikalstamo elgesio rizika būtų lygi nuliui (Vilniaus apygardos teismo 2017-07-19 nutartis Nr. 1S-265-654/2017). Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo R. B. skundas tenkintinas ir jam taikytinas lygtinis paleidimas.
Nuteistasis R. B. sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Komisija, R. B. skundo tenkinimo atveju, taip pat siūlo nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui nustatyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę. Teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, jog nuteistojo gyvenamojoje vietoje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, R. B. nustatytina intensyvi priežiūra, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, nuteistajam R. B. nustatytina Komisijos siūloma pareiga – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020 m. birželio 16 d., taip pat jam nustatytini papildomi įpareigojimai – dirbti arba registruotis darbo biržoje ir dengti civilinius ieškinius. Teismo nuomone, šie įpareigojimai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, skatins ateityje daugiau nenusikalsti.
Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės. Nuteistajam pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas būtų svarstomas jo grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį pataisos namuose klausimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Tenkinti R. B. skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nustatyti nuteistajam R. B. intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Vadovaujantis BK 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktais, pasibaigus intensyvios priežiūros terminui nustatyti R. B. įpareigojimus iki 2020 m. birželio 16 d.:
neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,dirbti arba registruotis darbo biržoje,dengti civilinius ieškinius.
Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.