Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-23-269/2011

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-10-21
Bylos Nr.: 1-23-269/2011
Teisminio proceso Nr.: 1-57-1-01780-2009-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Tadeušas Volkovskis
Nukentėjusysis: O. P.
Civilinis ieškovas: B. P., A. P.
Kaltinamasis: M. P.

Baudž. byla Nr. 1-23-269/2011

Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01780-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.4.; 1.1.8.12.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.3.; 1.2.4.6.5.; 1.2.5.4.; 2.1.4.4.;2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.10.1.; 2.1.4.10.2.; 2.1.4.11.1.; 2.1.4.11.2.; 2.1.4.12.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.4.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1;. 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.2.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant A. J. ir A. Čižienei,dalyvaujant prokurorei V. Bracevičienei,advokato padėjėjui T. J.,nukentėjusiajai O. P.,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams B. P. ir A. P.,nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. P. ir B. P. įgaliotai atstovei advokatei J. K.,vertėjoms L. Jasnauskienei, Z.Sakalauskienei, A.Stančinskai ir G.Tijūnėlienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. P. (M. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis; išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini)., dirbantis Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje staliumi, teistas 1987-03-10 Vilniaus rajono liaudies teismo pagal senos redakcijos LR BK 201 str., 246¹ str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m 6 mėn. Pritaikius amnestijos įstatymą bausmė buvo sumažinta ½ ir 1988-02-12 paleistas iš laisvės atėmimo atlikus laisvės atėmimo bausmę ( BK 97 str. teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5 p., 145 str. 1 d. (2 epizodai), 138 str. 2 d. 3, 9 p., 138 str. 2 d. 3, 5 p. ir 145 str. 2 d. (2 epizodai);

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. (toliau-ir kaltinamasis) 2005-12-10 nuo 20 val. iki 23 val., (duomenys neskelbtini)., savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, vaikų akivaizdoje žmonos O. P. atžvilgiu sukėlė skandalą, garsai šaukė, išdaužė baldus, langų stiklus, sulaužė langų rėmus, sudaužė kitus namų apyvokos daiktus ir tokiais savo veiksmais jo dukrai B. P., gim. 1990-10-27 ir jo sūnui A. P., gim. 1992-12-28 sukėlė psichikos sutrikimus-potrauminio streso sutrikimus, t.y. nesunkų dviejų mažamečių vaikų sveikatos sutrikdymą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5 p. (redakcija 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968).

Jis gi, 2005-12-11 apie 18 val., (duomenys neskelbtini). namuose grasino žodžiais savo žmoną O. P. nužudyti ir sunaikinti I. U. turtą, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

Jis gi, nuo 2007 metų pradžios iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, (duomenys neskelbtini). savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino žodžiais savo žmoną O. P. nužudyti, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

M. P. kaltinamas tuo, kad, jis 2009-09 26 apie 17-18 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). asmeninio konflikto metu priekaištaudamas žmonai O. P. dėl neva neištikimybės bei sudavęs jai kumščiu į pakaušį ir tuo jai sukėlęs fizinį skausmą pagrasinęs žodžiais „padvėsi, ar man padėti“, „tu ,kale, mane žinai, aš pradėsiu nuo Alberto“ ką nukentėjusioji suprato kaip M. P. ketinimą namuose vėl daužyti daiktus pradedant nuo sūnaus Alberto kambario ir baimindamasi, kad tokiu savo elgesiu M. P. vėl sukels sūnui A. P. didelį stresą bei A. P. iššauks praeinantį potrauminio streso sutrikimą, nuo kurio jis jau gydėsi nuo 2005 12 10 iki 2006 01 14 , M. P. pagrasinus „davai, kale, vis tiek padvėsi“, „tave ir vaikus nužudysiu“ prievarta ne savo noru išgėrė apie 20 vnt. „Lexotanilio tablečių“, kurias M. P. iš savanaudiškų paskatų išsitraukęs iš kišenės ir pasilenkęs prie jos bei pridėjęs prie burnos reikalavo išgerti. Tuo M. P. O. P. padarė vidutinio sunkumo apsinuodijimą medikamentais ir potrauminio streso sutrikimą, dėl ko nukentėjusioji O. P. ilgai sirgo, t.y. 2009 10 13 kreipėsi į Lavoriškių ambulatoriją, kur gydytojas A. O. ją nukreipė į VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichiatrą ir psichologą; 2010 10 14 kreipėsi į VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichiatrą A. K. bei į psichologą A. G., kurie jai paskyrė gydymą antidepresantu – sertralinu; 2009 11 13 kreipėsi į VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichiatrą A. T..

Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3, 9 p.

Jis gi pripažintinas kaltu ir teisiamas, 2009-09-26 apie 17-18 val., (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, žmonos O. P. atžvilgiu sukėlė skandalą, sudavęs jai kumščiu į pakaušį sukėlė fizinį skausmą, prievarta privertė O. P. išgerti medikamentus ir sukėlė jos vidutinio sunkumo apsinuodijimą-psichikos sutrikimą-potrauminio streso sutrikimą, t.y. nesunkų šeimos nario sveikatos sutrikdymą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p.

Jis gi, 2009-09-30, apie 2.15 val., (duomenys neskelbtini)., savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, jau tapusios pilnamete dukros B. P., gim. 1990-10-27 ir nepilnamečio sūnaus A. P., gim. 1992-12-28 akivaizdoje, jų motiną ir savo žmoną O. P. be aiškios priežasties, ištraukęs iš lovos, pagarsinęs O. P. nužudyti ir sudeginti jų ir I. U. namą, sukėlė skandalą, garsai šaukė, išdaužė baldus, langų ir durų stiklus, sudaužė kitų namų apyvokos daiktus ir tokiais savo veiksmais jau tapusiai pilnamete jo dukrai B. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečiui sūnui A. P., gim. (duomenys neskelbtini) sukėlė psichikos sutrikimus-potrauminio streso sutrikimus, t.y. nesunkų dviejų šeimos narių sveikatos sutrikdymą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3, 5 p.

Jis, 2009-09-30 2.15 val., (duomenys neskelbtini)., savo namuose, be aiškios priežasties ištraukęs iš lovos ir žodžiais pagarsinęs O. P. nužudyti, garsiai šaukdamas, gadindamas namo apyvokos daiktus, daužydamas langų ir durų stiklą, grasindamas nužudyti O. P., B. P., A. P. ir V. B. bei sudeginti namus ir padaryti bet kokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką ir tokiais veiksmais terorizavo žmones, t.y. O. P., B. P., A. P. ir V. B., tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.

Jis, 2009-10-07 apie 10 val., atvykęs į I. U. namų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini)., su trim ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, žodžiais grasindamas O. P. nužudyti ir sudeginti I. U. namus tokiais veiksmais terorizavo žmones, t.y. O. P. ir I. U., tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.

K. M. P. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino, ir parodė, kad:

1 epizodas. 2005 metais jis nenorėjo žmonos leisti į Angliją, bet ji išvažiuodama paliko mažus vaikus, o sugrįžus labai pasikeitė jos elgesys. Grįžus žmona nuėjo į darbą. 2005-12-10 apie 20.30 val. paskambino vakare ir pasakė, kad namo nakvoti negrįš, nakvos mieste. Žmonai jis pasakė „ne, tu atvažiuosi“ o ji pasakė, „ne“. Į veidrodį jis sudavė puodeliu, puodelis sudaužė veidrodį. Tada jis paėmė televizorių ir išnešė, netyčia išdužo lango stiklas. Vaikai buvo išėję iš namų ir buvo kieme prie ūkinio pastato. Jis pasakė jiems eiti pas močiutę. Gal vaikai nenuėjo iki močiutės ir matė, kai jis daužė langus. Jie nieko neturėjo matyti. Po šių įvykių žmona norėjo išsiskirti, bet skyrybos neįvyko. Nesutinka su tuo, kad nuo jo veiksmų vaikai patyrė stresą. Mano, kad vaikai streso patyrė kai žmona išvažiavo į Angliją.

2 epizodas. Jis paaiškino, kad 2005-12-11 pas žmonos tėvus nebuvo. Ten gyvena žmonos tėvai. Jokių žodžių nesakė, tėvai jį apkalba.

3 epizodas. Jis parodė, kad žmona jį apkalba, nes niekada jai negrasino. Jis dirbo, todėl gerti negalėjo, nes vairavo automobilį.

4 epizodas. Jis parodė, kad 2009 09 26 d. ryte jis su žmona ir vaikais norėjo kasti bulves, bet to nedarė. Jis buvo virtuvėje. Po pietų apie 16-17 val. iš mokyklos grįžo dukra Beata, įbėgo namo ir pasakė, kad mama apsinuodijo tabletėmis.. Jis pažiūrėjo, kad žmona guli lovoje, pagalvojo, kad jai tikrai negera ir dukrai liepė kviesti greitąją medicininę pagalbą. Už 15 minučių atvažiavo greitosios medicininės pagalbos darbuotojai. Jis padėjo žmonai atsikelti iš lovos ir įlipti į šios pagalbos automobilį. Vėliau atvažiavo uošvė ir išvežė Albertą. Žmona jį taip pat apkalba, nes jokių tablečių žmonai nedavė ir ją nenuodijo.

5 epizodas. Jis parodė, kad 2009-09-30 grįžo namo po darbo ir pamatė, kad V. B. iš jo kambario išneša jo daiktus. Jis paklausė, ką pastarasis daro, tačiau jis atsakė, kad ne jo reikalas. Tada jis išėjo pas savo tėvus ir grįžo po poros valandų. Duris atidarė V. B., kuris buvo tik su kelnaitėmis ir pasakė jam, kad čia ne jo vieta ir išstūmė jį iš kambario. Jis nuo tuo nukrito. Savo žmonos iš lovos netraukė. Žmona ir vaikai jį apkalba. Nors policijos pareigūnai jį išvežė į blaivykla, tačiau jis nebuvo girtas, buvo išgėręs tik butelį alaus.

6 epizodas. Jis parodė, kad 2009-09-30 niekam negrasino, tik norėjo įlipti į namą pro langą. Buvo blaivus.

7 epizodas. Jis parodė, kad 2009-10-07 pas Urbonienę su 3 asmenimis nebuvo ir niekam negrasino. Urbonienei niekas negrasino ir ją neterorizavo (t. 4, b.l. 68-69, 72-78, 84-87, 100-101, t. 5, b.l. 86-89).

Nukentėjusioji O. P. parodė, kad 1989 metais ji ištekėjo už M. P. ir gyveno pas vyro tėvus (duomenys neskelbtini) k. Santuokoje su M. P. turi du vaikus: dukrą B. P. ir sūnų A. P.. Jos santykiai su vyru santuokos metu visada buvo sudėtingi. Kai vyras būdavo neblaivus jis ją ir vaikus varydavo iš namų, tiek jos, tiek vaikų atžvilgiu vartodavo necenzūrinius žodžius, kibdavo prie jos ir prie vaikų be ypatingos priežasties.

2005-12-10 vakare jai grįžus į namus iš darbo M. P. ėmė namuose viską daužyti. Vyras M. P. išdaužė viską kas buvo namuose: baldus, langus, buitinę techniką bei įvairius daiktus. Televizorių daužė kirviu. Daužydamas daiktus sakė, kad ją užmuš. Vyras tai padarė motyvuodamas tuo, kad ji Anglijoje neva dirbo prostitute. Vaikai per visą tą laiką verkė. Kai atvažiavo policija vyras pabėgo pro langą. Policijai rašė pareiškimą ir gavo atsakymą, kad jis nubaustas 100 Lt bauda. Po šių įvykių vaikams reikėjo vaistų, nes jie buvo labai išsigandę, jie gydėsi pas psichiatrą. Po šio įvykio ji su vaikais išvažiavo gyventi į Vilniaus r., Dvarykščių kaimą pas savo tėvus. Gyvena ten puse metų, vaikai pakeitė mokyklą. Visą tą laiką vaikai vartojo vaistus.

2005-12-11 kitą dieną po įvykio M. P. atvažiavo pas jos motiną I. U. į (duomenys neskelbtini) ir pradėjo jiems grasinti, kad sudegins mamos namą. Ji buvo padavusi pareiškimą skyryboms, tai vyras grasina, kad ją užmuš, jeigu neatsiims pareiškimo. Tų grasinimų ji labai bijojo, nes jis ką grasindavo tą ir įvykdydavo. Jo grasinimus girdėjo ir vaikai. 2007 m. ji grįžo su vaikai gyventi namo. Jie nebuvo išsiskyrę, kol vyras buvo užsikuodavęs buvo viskas gerai. Po to kai pradėjo gerti jis jai ir vaikams vėl pradėjo grasinti, kad užmuš. Grasinimai buvo realus, jie labai bijojo.

2009-09-26 vyras grįžęs į namus sukėlė konfliktą ir sudavė jai kumščiu. Smūgio vaikai nematė, nes jų šalia nebuvo. Po to vyras iš kišenės ištraukė tabletes ir liepė jai sugerti grasindamas, kad jei negers pradės daužyti viską nuo sūnaus Alberto kambario. Mano, kad tai buvo „Lexotonilo“ tabletes, nes matė šių tablečių tuščią pakuotę. Vyras prikišo jai tabletes prie burnos ir liepė gerti. Buvo gal 20 tablečių. Kai ji jas išgėrė, tai nuo tablečių pasidarė blogo. Dukra iškvietė greitąją. Neatsimena kai išėjo iš namų ir kaip išvežė į ligoninę. Kitą dieną buvo nuvežta į psichiatrijos .ligoninę, kur tai pat pasakojo apie įvykį. Taip pat ji lankėsi ir VŠĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje pas psichiatrą bei psichologą, kur pasakojo apie tos dienos įvykius. Psichiatras jai išrašė „raminamųjų vaistų „Asetra“. Vaistus vartojo apie 4 mėnesius. Mano, kad vyras ją norėjo sunaikinti, nes turėjo moterį.

Kai ji grįžo iš ligoninės ir bijodama namuose nakvoti su vaikais ji paprašė dukters vaikino V. B. atvažiuoti nakvoti pas juos ir jis apie 20 val. atvažiavo. Apie 22-23 val. jie nuėjome miegoti. Visi pabudo nuo trenksmo koja į duris. Ji tuojau atsikėlė, uždegė šviesą. M. P. tuojau atbėgo prie jos, griebė už pižamos, traukė iš lovos, sakė, jog dabar visus nužudys. Po to gindamas ją pribėgo V. B. ir M. P. atstūmė nuo jos. Vaikai iš baimės verkė. Po to Miroslavas nuėjo į virtuvę ir ėmė viską ten daužyti. Į stiklines duris, vedančias iš virtuvės į sūnaus kambarį metė geležinį kibirą bei išdaužė durų stiklą. Dažydamas langų stiklus, daiktus šaukė „visus nužudysiu“. Išdaužė dukters kambario dvejų langų stiklus, sūnaus kambario dvejus langų stiklus bei miegamojo dvejų langų stiklus bei vieną svetainės lango stiklą. Daužydamas langų stiklus šaukė, kad visus nužudys. Jis buvo gerokai išgėręs ir labai agresyvus. Jie paskambino į policiją. Policijos pareigūnai atvažiavo ir išvežė M. P. į blaivyklą. Po šio įvykio vaikai vėl pradėjo nemiegoti naktimis, vėl gėrė vaistus apie 3 mėnesius. Grasinimai vyro tuo metu buvo realus.

2009-10-07 M. P. grasino jos motinai, kad ją reikia nužudyti. Jos tuo metu nebuvo. Teisme ji papasakojo tiesą. Policijos pareigūnams parodė kitaip dėl įvykio su tabletėmis, nes bijojo, kad jai nepatikės, o gal tada buvo šoke (t. 2, b.l. 1-3, 5-30, t. 3, b.l. 147-148, t. 5, b.l. 9, 11-15).

Savo parodymus nukentėjusioji O. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos su M. P. metu ( 2 t. 31-75, 76-78 b.l.).

Nukentėjusysis A. P. (A. P.) parodė, kad 2005 metų gruodžio mėn. dienos tiksliai neprisimena, jo tėvas M. P. namuose viską išdaužė. Tėvas išdaužė langų stiklus, televizorius, baldus. Tėvas namuose garsiai šaukė ant mamos, o po to ant visų. Dėl ko tėvas buvo supykęs jis neprisimena. Jis tėvo veiksmų labai išsigando. Jis buvo labai sutrikęs. Naktimis blogai miegodavo. Dienomis ir naktimis jam buvo baisu, nes bijojo tėvo. Jis bijojo grįžti namo dėl tėvo. Tėvas namuose dažnai būna piktas. Tėvas būna piktas net ir blaivus. Tarp tėvų konfliktai būna dažnai. 2005 m. gruodžio mėn. jis su seserimi B. P. ir mama važiavo į Vilniaus rajono centrinę polikliniką pas gydytojus. Jį apžiūrėjusi gydytoja jam išrašė vaistų. Kokių dabar neprisimena. Vaistus jis gėrė mėnesį. Pagėrus vaistų jam pagerėjo. 2005 metais jis mokėsi Lavoriškių pagrindinėje mokykloje pagal palengvintą programą.

I. U. yra jo močiutė. Tėvas jai taip pat grasino, kad nužudys motiną ir prie jo. Močiutė pasakojo, kad tėvas ir jai grasino.

2007-2009 metais tėvas motinai grasino.

2009 metų rugsėjo pabaigoje, dienos neprisimena, jo tėvas M. P. namuose vėl siautėjo. Tėvas vėl išdaužė namų langų stiklus, trankė langus. Tėvas buvo supykęs ant mamos, rėkė, kad ją nužudys. 2009-09-26 jis buvo namuose, girdėjo, kad tėvas šaukė ant motinos. Jam tėvas neleido užeiti pas mamą į kambarį. Kai grįžo sesuo iškvietė greitąją, nes mamai buvo blogai. Jis to labai išsigando. Dėl tėvo veiksmų jis negalėdavo užmigti, blogai išsimiegodavo, dažnai galvodavau apie tėvo negerą elgesį, jam buvo sunku susikaupti mokykloje ir sunkiau mokytis. Jis bijojo susitikti su tėvu. Tėvas dažnai mamai grasindavo, kad užmuš jeigu ji norės išsiskirti su tėvu. Jis mano, kad geriau būtų jei tėvai išskirtų, nes namuose būtų ramiau ir ji geriau miegotų. Daugiausiai tėvas šaukdavo ant mamos. Dėl ko tėvas šaukdavo ant mamos jis nežino, bet mano, kad tėvas nenorėjo gyventi su mama. Kadangi tėvas 2009 m. rugsėjo pabaigoje jį labai išgąsdino, mama su seserimi 2009 m. spalio viduryje jį vėl nuvedė pas gydytoją. Gydytoja jam vėl išrašė vaistų. Mėnesį jis gėriau kažkokį vaistą. Nuo vieno jam išrašyto vaisto jį pykino, todėl jo jis negėrė. 2009 m. spalio pabaigoje jis vėl buvo pas gydytoją. Jį apžiūrėjusi gydytoja nurodė toliau gerti vaistus. Dabar vaistų jis nebegeria ir geriau jaučiuosi. Dėl tėvo jam sukelto streso jis prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Dėl jam padarytų sveikatos sutrikdymų tiek 2005 metais, tiek 2009 metais jis prašė jam priteisti 8000 litų moralinę žalą ir 500 Lt turtinę žalą (t. 2, b.l. 95, 98-99, 100-103, t. 5, b.l. 25-29).

Nukentėjusioji B. P. parodė, kad jos tėvai jau 3 metai nelabai sutaria. Tėvas nuolat konfliktuoja, žemina motiną bei ją su broliu A. P..

2005-12-10 apie 21 tėvas, būdamas neblaivus pradėjo daužyti daiktus , namų langus, baldus, indus. Ji su broliu išbėgo į lauką laukti motinos. Tėvas rėkė, kad motina dirbo Anglijoje prostitute. Po šio įvykio ji su broliu ir mama išėjo gyventi pas senelius. Po šio įvykio jie labai išsigando, važiavo pas gydytojus į Vilniaus rajono polikliniką. Jiems gydytojai buvo išrašę vaistų. Jie gėrė apie mėnesį. Po įvykio buvo labai išsigandusi, bijojo nakvoti namuose.

2005-12-11 tėvas atvažiavo pas močiutę ir grasino, kad nužudys motiną. Ji viską girdėjo. Tėvas taip pat grasindavo sudeginti senelių namus ir ją su broliu bei mama bei senelius jeigu negrįšime pas jį.

Nuo 2007 iki 2009 m. tėvas daug kartų grasino žudyti. Tokių grasinimų buvo ne vienas ir dėl to ne kartą buvo iškviesti Vilniaus rajono Rukainių policijos nuovados pareigūnai. Dėl to buvo rašomi pareiškimai. Tuo metu mama buvo padavusi pareiškimą skyryboms. Teisme skyrybų byloje tėvas prisižadėjo, kad daugiau kvailysčių nedarys ir, kad viskas bus gerai, todėl mama nusprendė su ja ir broliu grįžti į namus. Iš pradžių viskas buvo gerai. Po to tėvas vėl ėmė konfliktuoti, žeminti motiną ir tarp tėvų vėl pasidarė nelabai geri santykiai. Kai tėvas būna girtas jis būna labai agresyvus. Tada tėvas konfliktuoja, be priežasties kimba prie motinos, ją įžeidinėja, užgaulioja. Kai tėvas būna blaivus jis nebūna toks agresyvus, tačiau dažnai būna piktas ir kimba prie motinos.

Dėl 2009 09 26 įvykio paaiškino, kad ryte ji su Vilniaus kolegijos verslo vadybos fakulteto I kurso studentais išvyko į ekskursiją Šalčininkų r. Į namus ji grįžo apie 18 val. Grįžusi namo mamą rado gulinčią su tėvu vienoje lovoje miegamajame. Suprato, kad mamai kažkas negerai ji tėvo paklausė kas jai yra. Tėvas buvo išgėręs, bet labai girtas nebuvo. Tėvas iš pradžių pasakė jog mama nori miego. Bijodama tėvo ji išbėgo į lauką ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Maždaug už 20 minučių atvažiavo greitosios medicininės pagalbos darbuotojai. Tėvas pasakė jog jos mama prisigėrė tablečių nenurodydamas nei kiek, nei kokių. Tai išgirdusi ji tuojau nubėgo prie mamos. Mamą apžiūrėjusi medikė liepė skubiai ją aprengti ir važiuoti. Mamą nuvežė į Lazdynų ligoninę, ten praleido naktį.

2009-09-30 d. tėvas namuose vėl siautėjo.Po to kai mama grįžo iš ligoninės tėvas naktį atsikėlęs pradėjo mamą tempti į lauką. Jos vaikinas V. B., kuris nakvojo jų namuose, neleido mamos ištempti. Tėvas pasiutęs vėl išdaužė namų langus, durų langus, virtuvės baldus. Ji kvietė policijos pareigūnus. Tėvas motiną kaltino neištikimybe. Mama jokio meilužio neturi. Mama jį ir brolį nuvežė į Vilniaus rajono centrinę polikliniką pas psichiatrą. Jį ir brolį apžiūrėjusi gydytoja paskyrė gydymą Lexotaniliu ir sertralinu. Kokia jai buvo nustatyta diagnozė ji nežino. Vaistus ji vartojo apie mėnesį. Dėl tėvo agresyvaus elgesio ji labai išsigando. Jai buvo sunku susikaupti, ji bijojo grįžti namo, ji negalėjo mokytis, jai sutriko miegas, jautė duriančius skausmus širdies plote. Dėl tėvo sukelto streso ji su broliu ir mama vėl kreipėsi į Lavoriškių ambulatoriją ir į Vilniaus rajono centrinę polikliniką. Ją apžiūrėjęs psichiatras ir psichologas paskyrė gydymą. Dėl jai padarytų sveikatos sutrikdymų tiek 2005 metais, tiek 2009 metais ji prašė jai priteisti 5000 litų moralinę žalą ir 500 Lt turtinę žalą (t. 2, b.l. 79-92, t. 5, b.l. 26, 29-31).

Liudytojas A. O. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Lavoriškių ambulatorijos vedėju nuo 1987 metų. M. P. jis pažįsta. Jis, kaip pacientas, keletą kartų yra lankęsis Lavoriškių ambulatorijoje dėl nežymių sveikatos sutrikimų. Dėl psichikos problemų nesikreipė. O. P. jis taip pat pažįsta kaip pacientę. Ji lankėsi VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Lavoriškių ambulatorijoje taip pat dėl nežymių sveikatos problemų. Dėl psichinių sutrikimų ji lankėsi tik 2009-10-13.

O. P. atvykusi pas jį 2009-10-13 nurodė, kad 2009-09-26 vyras ją apnuodijo vaistais, galimai Lexotonilu. Kaip ją apnuodijo jis jos neklausinėjo. Jis neprisimena ar pati O. P. ar Lavoriškių kaimo žmonės kalbėjo, kad O. P. neprisimena kaip buvo nuvežta į ligoninę, kad buvo sunkios būklės ir kad buvo išgelbėta. Duomenų, kad O. P. vartotų alkoholį jis neturi. Kai pas jį 2009-10-13 d. atvyko O. P. ji nurodė, kad jai sutrikęs miegas, apetitas, yra nerimas, kad ją kartais pykina, kad ji blogai miega.

Pasakė, kad 2009 09 26 ją apnuodijo vyras. Jos širdies tonai buvo ritmiški, regėjimas ir klausa normali. Ji buvo sąmoninga, mąstymas logiškas. Diagnozę jis diagnozavo remdamasis pacientės skundais. Jis ją nukreipė į VŠĮ Vilniaus rajono centrinę polikliniką. Jis klausė ar ji nevartojo kokių nors raminančių vaistų. Ligonė atsakė jog jokių vaistų ji nevartojo. 2009 10 13 d. pas jį į ambulatoriją kreipėsi O. P. su vaiku A. P. ir pasakojo, kad dėl vyro M. P. chuliganiškų veiksmų vaikas patyrė stresą. Paklausus ar jis buvo mušamas nurodė, kad mušamas nebuvo. Vaikui sutriko miegas, atsirado nerimas, net baimė. Apžiūros metu vaiko mąstymas buvo logiškas, reakcija adekvati, širdies tonai ritmiški. Jis diagnozavo reakciją į stresą, nerimą. Vaikas buvo nukreiptas į VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vaikų psichologą. Vaistų jis neišrašė. B. P. 2009-10-13 taip pat kreipėsi į jį dėl tėvo elgesio, kuris jai sukėlė stresą, nerimą, pablogėjo miegas, atsirado skausmų širdies plote. B. P. apžiūros metu mąstymas buvo logiškas, tonai ritmiški. Jis diagnozavo stresinę reakciją ir B. P. nukreipė pas psichiatrą bei kardiologą į VŠĮ Vilniaus rajono centrinę polikliniką (t. 2, b.l. 105-107, t. 5, b.l. 40, 45-46).

Liudytojas A. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje Psichikos sveikatos centre gydytoju-psichiatru nuo 2000 metų. 2009-10-13 Lavoriškių ambulatorijos siuntimu pas jį į VŠĮ Vilniaus rajono poliklinikos Psichikos sveikatos centrą kreipėsi O. P. ir nurodė, kad 2009-09-26 buvo konfliktas šeimoje. Pacientė skundėsi nerimu, jautrumu, kad mažiai valgo, nemiega ir kad jos bloga nuotaika. Pacientė nurodė, kad nuotaikos sutrikimas yra buvęs ir prieš kelis metus, bet ji nesigydė. Taip pat pacientė nurodė, kad ruošia dokumentus skyryboms bei kad ji dirba Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės valytoja. Pacientei buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, jai paskirta psichologo konsultacija, paskirtas gydymas antidepresantu sertralinu. Koks ten vyko konfliktas tarp jos ir vyro bei kada pacientė nepasakojo. Kiek pacientė jam papasakojo tiek jis ir parašė medicininėje kortelėje. Po apžiūros jis pacientę nusiuntė psichologo konsultacijai. Psichologui pacientė pasakojo, kad vyras ją bandė nužudyti prievarta prigirdydamas vaistų. Pacientė buvo prislėgtos nuotaikos. Teigė, kad jai sutriko miegas, kad ji jaučia nuolatinę baimę. Psichologas konstatavo, kad pacientės mąstymas sulėtintas, nuoseklus, dėmesio koncentracija nepastovi, nusilpsta. Nuotaika prislėgta, depresiška, jaučia įtampą. Psichologas taip pat konstatavo depresiją. 2009 10 14 d. pas jį lankėsi ir O. P. duktė B. P., kuri skundėsi konfliktais šeimoje, tėvo siautėjimu, teigė, kad tėvas norėjo nužudyti motiną, kad neleido iškviesti greitosios medicinos pagalbos, nes kaltina motiną neištikimybe. Teigė, kad tėvas 2009 09 30 išdaužė langų stiklus, baldus. Teigė, kad naktį ji sapnuoja jog tėvas nori ją nužudyti. B. P. buvo konstatuotas adaptacijos sutrikimas vyraujant nerimo ir depresinei reakcijai. Jis B. P. siuntė psichologo konsultacijai (t. 2, b.l. 108-112, t. 5, b.l. 41, 46-47).

Liudytoja L. V.-Maigienė parodė, kad nuo 2007 m. liepos mėn. jis dirba vaikų ir paauglių psichiatre. Su A. P. ji yra bendravusi 2 kartus. Pirmą kartą A. P. su mama pas ją lankėsi 2009 10 14 ir skundėsi suprastėjusiu miegu, pažeminta nuotaika, padidėjusiu nerimo lygiu. Tai atsitiko dėl baimės susitikti su tėvu po įvykusio konflikto namuose kai tėvas smurtavo prieš mamą, grasino ją nužudyti. Ar tai buvo pasakyta jo akivaizdoje ar jis tai sužinojo ji negali atsakyti. Mama pasakojo, kad ne pirmas jos išėjimas su vaikais iš namų. Mama pasakojo, kad vyras vėl ėmė gerti, prieš ją smurtauti, išdaužė namuose langų stiklus, baldus. A. P. kalbėjo mažai. Jis buvo išsitempęs, pažemintos nuotaikos, balsas drebėjo, buvo toks verksmingas. Vaikas sakė jog bijo susitikti su tėvu. Jis rankomis trypė kelius, nežiūrėjo į akis kas jai rodė reakciją kalbant apie tėvą ir apie dabartinę situaciją. Ji jam diagnozavo potrauminio streso sutrikimą ir paskyrė gydymą antidepresantu (t. 2, b.l. 113-116, t. 5, b.l. 42, 47-48).

Liudytoja Goda E. B. parodė, kad ji Psichikos sveikatos centro gydytoja vaikų ir paauglių psichiatre dirba nuo 2001 m. lapkričio mėn. B. P. pas ją kaip gydytoją lankėsi 2005-12-14. B. P. atvyko su mama O. P. ir skundėsi, kad mergaitė po motinos konflikto su tėvu kada tėvas prieš 3 dienas namuose išdaužė baldus, langus, televizorių ir puolė moterį bei mama su vaikais pabėgo, jautėsi negerai. Mergaitė bijodavo dienos ir nakties metu. Naktimis ji sapnuodavo tėvą, prabusdavo iš miego. Mergaitė atrodė pablyškusi, grąžė, trynė rankas, kalbėjo tyliai nuleidusi akis. Jai buvo paskirtas gydymas „Lexotanilu“ ir sertralino tabletėmis. Tą pačią dieną, t.y. 2005 12 14 pas ją su mama lankėsi ir A. P.. Po to paties konflikto A. P. mamos pasakojimu blogai miegojo. Dienos metu jam būdavo baisu kai prisimindavo tėvo siautėjimą. Vaikas bijojo grįžti namo. Artėjant prie namų bėgdavo tolyn nuo namų. Berniukas buvo nedrąsus, grąžė rankas, rankomis trynė kelius, kalbant drebėjo balsas. A. P. buvo paskirtas gydymas „Lexotanilu“ bei sertralinu. A. P. ir B. P. ji diagnozavo potrauminio streso sutrikimus (t. 2, b.l. 117-120, t. 5, b.l. 43, 48).

Liudytoja M. P. parodė, kad nuo 1984 metų ji dirba Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios pagalbos skyriuje bendruomenės slaugytoja. Į jos pareigas įeina važiuoti pagal iškvietimus pas pacientus. 2009 m. rugsėjo mėnesį pabaigoje ji buvo iškviesta važiuoti į Vilniaus r., Mickūnų sen., Uosininkų 3 k. dėl galimo moters apsinuodijimo tabletėmis. Atvykusi O. P. rado sėdinčią kambaryje lovoje. Moteris kalbėjo, tačiau buvo labai vangi, psichika buvo neaiški. Jai liko neaišku, ar pati nuodijosi ar ne. Pati paciente neaiškino. O. P. pati įlipo į automobilį. Vyras ją palydėjo iki automobilio. Ar vyras buvo blaivus negali pasakyti. Situacija reikalavo, kad kuo greičiau važiuoti į ligoninę. Apie konfliktą namuose niekas nepasakojo. Neatsimena, ar O. P. sakė kiek tablečių išgėrė. Smurto požymių nepastebėjo (t. 2, b.l. 125-128, t. 5, b.l. 44, 48-49).

Liudytojas M. R. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Nemenčinės PN tyrėju nuo 2005 metų. Kaltinamasis jam pažįstamas kai aptarnaujamos teritorijos gyventojas. 2005-12-10 Vilniaus rajono PK Mickūnų PN buvo gautas O. P. pareiškimas dėl to, kad 2005-12 10 M. P. būdamas neblaivus namuose sukėlė skandalą. O. P. teigė, kad vyras namuose šaukė, kad laužė baldus, išmušė visus langus, sulaužė langų rėmus, sudaužė 2 televizorius ir kitus namų apyvokos daiktus, kad suplėšė vaikų drabužius, sulaužė vaikų daiktus dėl ko vaikai labai išsigando. O. P. pareiškime nurodė jog tam, kad ji išvengtų susidorojimo prieš vaikus ji pusiau apsirengusi su vaikais pabėgo iš namų. Tikrinant šį pareiškimą apklausta O. P. nurodė, kad be pareiškime išdėstytų faktų jos vyras nurodytą dieną keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau fizinės prievartos prieš ją ir vaikus nenaudojo, kad vyras smurtavo nepilnamečių vaikų akivaizdoje dėl ko vaikai labai išsigando. Apklaustas M. P. paaiškino, kad 2005-12-10 vakare jis supyko su žmona. Konflikto metu jis išdaužė namų langų stiklus bei kai kuriuos namų apyvokos daiktus. Konflikto metu jis buvo blaivus. Fizinės prievartos nei prieš žmoną, nei prieš vaikus jis ne naudojo, necenzūriniais žodžiais nesikeikė. Konfliktas įvyko dėl pavydo. M. P. jam sakė jog jis mano jog žmona turi meilužį. Iš nagrinėjus O. P. pareiškimą M. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 181 str. protokolas bei medžiaga buvo išsiųsta nagrinėjimui į Vilniaus rajono apylinkės teismą. 2009-09-30 pagal O. P. pareiškimą dėl vyro siautėjimo namuose jis M. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 183 str. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo). Pagal 2009-09-30 O. P. pareiškimą buvo išvykę Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK patrulių būrio patruliai V. Ž. ir D. O.. 2009 m. dar buvo O. P. pareiškimas dėl to, kad M. P. jai ir dukrai grasino susidorojimu skambindamas telefonu. Dėl to jis buvo priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, bet Vilniaus rajono apylinkės prokurorė A. Pupeikienė panaikino jo nutarimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 str. 1 d. (t. 2, b.l. 171-174, t. 5, b.l. 58, 64-65).

Liudytoja S. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo 2009-09-01 ji dirba VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja. Ji O. P. nematė, tik susipažino su ligos istorija. 2009 09 26 d. 19.50 val. pacientė O. P. greitosios medicinos pagalbos tarnybos buvo pristatyta į VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių. Iš O. P. gydymo stacionare ligos istorijos pirminės apžiūros lapo matyti jog O. P. 2009-09-26 apie 17-18 val. išgėrė apie 20 tablečių „Lexotanilo“ suicido tikslu po konflikto su vyru. Duktė grįžo namo ir rado O. P. gulinčią, kvietė greitąją medicininę pagalbą, vežė į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių. Įtarimo, kad pacientė buvo neblaivi neužfiksuota (t. 2, b.l. 132-135, t. 5, b.l. 59, 65 ).

Liudytoja Vita D. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad ji dirba psichiatrijos ligoninėje vaikų skyriuje gydytoja. 2009-09-27 iš Lazdynų greitosios pagalbos ligoninės buvo pristatyta po apsinuodijimo O. P.. Jis su ja bendravo. Kartu buvo jos dukra. Dukra papasakojo, kad tėvas mamai sukišo į burną tabletes. O. P. skundėsi kad vyras labai pavydus, ją įtarinėja jog ji turi meilužį, todėl kelia skandalus, grasina nužudyti, padegti namus, bet ne dėl jos psichikos būklės. Psichiškai ji atrodė visai normali. O. P. nesutiko gultis. Jis sakė, kad važiuos gyventi pas savo tėvus. Duktė sakė, kad ji iš kažkur sugrįžo ir rado motiną gulinčią lovoje, o šalia gulėjo tėvas, kad ji iškvietė greitąją medicininę pagalbą (t. 2, b.l. 145-146, t. 5, b.l. 60, 65-66).

Liudytojas V. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2009-09-26 ryte jam paskambino B. P. ir paprašė nuvežti į miestą. Vėliau jis sužinojo, kad dėl šito B. P. skambučio iš jos mamos mobiliojo ryšio telefono M. P. žmonai sukėlė skandalą manydamas jog jai skambino meilužis. 2010 m. ar spalio ar rugsėjo mėn. jis nakvojo pas B. P., nes ji to paprašė. Sakė, kad tėvas labai piktas ir ji jo bijo. Jie buvo užsistatę duris, tačiau M. P. atidarė duris ir nuėjo į kambarį, kur miegojo O. P., tempė ją iš lovos. Jis atsikėlė ir atsistojo tarp jų. Po to M. P. žiūrėdamas į juos abu šaukė ‚nužudysiu“. Šį grasinimą jis suprato kaip M. P. realų grasinimą nužudyti juos abu. M. P. buvo labai piktas ir girtas. Tokio agresyvaus jo jam dar neteko matyti. Rankose M. P. nieko neturėjo. A. P. ir B. P. tokio M. P. elgesio labai išsigando. Po to M. P. nuėjo į virtuvę ir ėmė daužyti durų stiklus, baldus, indus. Tada jis šaukė, kad „visus nužudysiu, sudeginsiu namus“. Visi labai išsigando. M. P. grasinimus nužudyti, sudeginti namus visi suprato kaip realų grasinimą, nes M. P. elgesys buvo nenormalus. Jis buvo labai piktas ir agresyvus. Jis bandė M. P. apraminti, bet jis apsiramino tik tada kai B. P. telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Nors dėl M. P. veiksmų buvo sutrikdyta jo, O. P., B. P., A. P. rimtis bei jo manymu M. P. grasinimai „visus nužudysiu“, „sudeginsiu namus“ buvo realūs (t. 2, b.l. 147-153, t. 5, b.l. 61, 66-67).

Liudytoja I. U. parodė, kad duktė O. P. su M. P. nuo santuokos pradžios gyveno gerai. Kai sūnui A. P. sukako vieneri metai jų šeimoje prasidėjo negeri dalykai. M. P. pradėjo gerti, nepareidavo namo. Dėl nesutarimų šeimoje O. P. su vaikais atvažiuodavo pagyventi pas ją. Tai buvo daug kartų. 2005-2006 metais O. P. su vaikais gyveno ilgai nuo 2005 metų gruodžio iki 2006 metų rudens. Kiekvieną kartą M. P. atvažiuodavo ir prašydavo O. P. su vaikais grįžti namo gyventi.

2005 metais tuoj po to kai O. P. su vaikais persikėlė gyventi pas ją M. P. buvo atvažiavęs pas ją ir jai grasino, kad jeigu O. P. negrįš namo, tai jis sudegins namus. 2006 metais M. P. pardavė žemės dalį. Už gautis pinigus jis suremontavo namus ir tik tada O. P. su vaikais nusprendė grįžti namo.

2009-10-07 M. P. buvo atvažiavęs pas ją su dviem nepažįstamais vyrais. M. P. klausė kur Olia. Ji sakė, kad Olia pas ją negyvena. M. P. pasakė, kad jeigu ji nesakys kur O. P. su vaikais gyvena jis sudegins jos namus, o Olią vis tiek suras. Sakė, kad radęs Olią ją nuskandins. Jis sakė, kad Oliai vis tiek padarys, sakė, kad ne taip padarė, kad šalia upė ir reikėjo Olią upėje nuskandinti. Po to M. P. šiek tiek pasikalbėjęs su nepažįstamu vyriškiu nuėjo. M. P. grasinimai sudeginti namus ir paskandinti O. P. jos manymu buvo realūs, nes jis gali tai padaryti. M. P. grasinimo ji bijojo, nes būdamas girtas jis tampa neprognozuojamu. Mano, kad M. P. veiksmai ypač jam esant girtam galėjo turėti įtakos jos dukters ir vaikų sveikatai. Tiek B. P., tiek A. P. jai ne kartą sakė jog jie bijo tėvo, bijo tėvo kai jis būna girtas, kad jis nieko bloga nepadarytų motinai. Kai po 2005 metų gruodžio mėnesį M. P. sukelto skandalo namuose ir namuose išdaužytų baldų ir namų langų pas ją gyveno O. P. vaikai iš pradžių jie tėvo labai bijojo. Vaikai su M. P. su juo iš pradžių nebendravo. Po 2009 m. rugsėjo 26 d. konflikto tarp jo dukters ir M. P. tiek B. P., tiek A. P. taip pat bijojo M. P.. Jie jo bijo iki šiol. Dabar M. P. nei su O. P., nei su vaikais nebendrauja. Vaikai blogai reaguoja į tai, kad po skyrybų M. P. gali grįžti gyventi į namus, kur jie gyvena, nes bijo, kad vėl gali kilti konfliktų tarp tėvo ir motinos. Ji mano, kad M. P., ypač girto veiksmai pakenkė ir dukters Olios sveikatai, bet ji kaip motina, tikrai netiki, kad jo duktė norėjo nusižudyti. Mano duktė nei vaikystėje, nei jaunystėje depresija nesirgo. Ji niekada nepastebėjo, kad jo duktė sirgtų depresija (t. 2, b.l. 154-159, t. 5, b.l. 62, 67-68).

Savo parodymus liudytoja I. U. patvirtino ir akistatos su M. P. metu ( 2 t. 159-160 b.l.).

Liudytojas V. Ž. parodė, kad 2009-09-30 apie 02.30 val. jam dirbant su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB vyr. patruliu Olševskiu iš Vilniaus m. VPK budinčios dalies buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus r., Uosininkų 3 k. girtas vyras konfliktuoja su žmona bei namuose daužo baldus bei indus. Atvykus į Vilniaus r., Uosininkų 3 k. jį su pasitiko O. P., kuri paaiškino, kad jos neblaivus vyras namuose atėjęs į jos kambarį pradėjo konfliktuoti su ja, po to jis nuėjęs į virtuvę pradėjo daužyti indus, garsiai šaukė trukdydamas jai bei vaikams ilsėtis. M. P. namuose jie nerado. Jie išbėgo į lauką, M. P. pagavo prie upės. Jis buvo neblaivus. Jie parvedė M. P. namo. o po to jis buvo nuvežtas į blaivyklą (t. 2, b.l. 167-170, t. 5, b.l. 63, 68).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo psichiatrė ekspertė V. K. teismo posėdyje palaikė savo ekspertizės akto išvadą Nr. 103MS-100 (3 t., b. l. 118-121) dėl A. P. ir patvirtino, kad A. P. 2005-12-14 bei 2009-10-14-2009-10-27 laikotarpiu buvo konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas- potrauminio streso sutrikimas (t. 5, b.l. 73-74).

Teismo psichologė ekspertė V. J. teismo posėdyje aktą palaikė savo ekspertizės akto išvadas Nr. 78TPK-148/2010 (3 t., b. l. 77-80) ir Nr. 78TPK-131/2010 (3 t., b. l. 50-54), kad O. P. konstatuojamas priklausomo asmenybės sutrikimas. 2009-09-26 O. P. diagnozuotas vidutinio sunkumo apsinuodijimas medikamentais ir potrauminio streso sutrikimas yra tiesiogiai susiję su jos atžvilgiu 2009-09-26 įvykdyta nusikalstama veika ir, kad B. P. laikotarpiu 2005-12-10 iki 2006-01-14 išsivystė praeinantis psichikos sutrikimas- potrauminio streso sutrikimas (t. 5, b.l. 74-75).

Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas vieno aukšto gyvenamasis namas, esantis Vilniaus r. Mickūnų sen., Uosininkų 3 k. (1 t. 12-13; 14-26). Įvykio vietos apžiūros metu buvo išimta „Lexotanil 3 mg pakuotė (1 t. 59 b.l.).

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos nurodė, kad vaistinis preparatas „Lexotanil“ 3 mg priskiriamas receptiniams vaistiniams preparatams ir yra įtrauktas į Lietuvos respublikos vaistinių preparatų registre registruotų receptinių vaistinių preparatų sąrašą, patvirtintą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos viršininko 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1A-554 (1 t. b.l. 64).

Byloje yra LR Sveikatos apsaugos ministro 2002 03 08 įsakymas „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo)“ Nr. 112 ( 1 t.b.l. 66-86).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš M. P. buvo išimtas 5 rudos spalvos kilimai (1 t. b .l. 32).

2010 03 04 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada nustatyta, kad ant tirti pateiktų kilimėlių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tame tarpe bromazepamo (‚Lexotanil“0 pėdsakų nerasta ( 1 t. b l. 36-37);

Žemesnės instancijos teismas

2010 04 16 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada nustatyta, kad ant tirti pateiktos vaistų pakuotės su užrašu „Lexotanil 3 mg asmens identifikacijai tinkamų rankų pėdsakų nerasta (1 t., b .l. 53-54).

Byloje yra VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės O. P. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2009/20004 kopija kurioje konstatuoti sveikatos sutrikdymai ( 3 t. b .l. 1-27);

Byloje yra VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos O. P. asmens sveikatos istorijos kopija kurioje konstatuoti sveikatos sutrikdymai ( 3 t., b. l. 28-36);

Byloje yra Vilniaus rajono Lavoriškių ambulatorijos O. P. asmens sveikatos istorijos kopija kurioje konstatuoti sveikatos sutrikdymai ( 3 t, b. l. 37-40).

Byloje yra VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos A. P. medicininės kortelės kopija kurioje konstatuoti sveikatos sutrikdymai ( 3 t.81-89 b.l.).

Byloje yra Vilniaus rajono Lavoriškių ambulatorijos A. P. medicininės kortelės kopija kurioje konstatuoti sveikatos sutrikdymai ( 3 t., b. l. 90-93).

Byloje yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadų kopijos kuriose konstatuoti sveikatos sutrikdymai ( 3 t., b. l. 95-101).

Byloje yra VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos B. P. medicininės kortelės kopija kurioje konstatuoti sveikatos sutrikdymai (3 t., b. l. 55-63).

Byloje yra 2010-04-27-06-14 ambulatorinės, kompleksinės, pirminės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-131/2010, pagal kurį O. P. diagnozuotas vidutinio sunkumo apsinuodijimas medikamentais ir potrauminio streso sutrikimas yra tiesiogiai susiję su jos atžvilgiu 2009-09-26 įvykdyta nusikalstama veika. Kadangi potrauminio streso sutrikimas tęsėsi ilgiau 10 dienų, tai prilyginama nesunkiam sveikatos sutrikdymui. O. P. byloje nagrinėjamų įvykių metu jautė pagrįstą baimę, išgąstį ir įtampą ( 3 t.50-54 b.l.);

Byloje yra 2010-05-11-06-22 ambulatorinės, kompleksinės, pirminės teismo psichiatrijos, tesimo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-148/2010, pagal kurį B. P. po M. P. inkriminuojamų veikų (laikotarpiu nuo 2005-12-10 iki 2006-01-14 ir laikotarpiu nuo 2009-09-26 iki 2009-09 30) išsivystė praeinantis psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas. B. P. 2005-12-14 diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas yra tiesiogiai priklausomas nuo M. P. inkriminuojamų veikų laikotarpyje nuo 2005-12-10 iki 2006-01-14, sutrikimas trūko ilgiau 10 dienų, todėl prilyginamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

B. P. 2009-10-14 diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, vyraujant nerimo ir depresinei reakcijai, yra tiesiogiai susijęs su M. P. inkriminuojamais veiksmais 2009-09-26 – 2009-09 -30 laikotarpiu, sutrikimas trūko ilgiau 10 dienų, todėl prilyginamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Įtariamojo veiksmai byloje nagrinėjamų įvykių ( 2005 m. gruodžio – 2006 m. sausio bei 2009 m. rugsėjo mėn.) metu sukėlė B. P. intensyvią baimę, išgąstį ir sutrikdė jos psichikos sveikatos būseną ( 3 t., b. l. 77-80).

Byloje yra 2010-05-11-06-28 ambulatorinės, kompleksinės, pirminės teismo psichiatrijos, tesimo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį A. P. 2005-12-14 bei 2009-10-14 – 2009-10-27 laikotarpiu buvo konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas. Pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V- 298/ 158/A 1 – 86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles „ tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo 7.1 punktą – „susargdinimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Iš bylos medžiagos yra žinoma, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu ( 2005 m. gruodis – 2006 m. sausis, 2009 m. rugsėjo mėn.) A. P. buvo tokioje emocinėje būsenoje (pastovi emocinė įtampa, padidėjęs nerimastingumas, įtariamojo baimė, miego sutrikimai), kuri sutrikdė jo kasdienį funkcionavimą bei sėkmingą adaptaciją ( išsiblaškymas mokykloje, baimė grįžti namo ( 3 t., b. l. 118-121).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų įrodyta O. P. pareiškimais ir įspėjimu, specialisto išvada kuria O. P. nuo 2009-09-26 20.59 iki 2009-09-27 kliniškai nustatytas ūmus apsinuodijimas medikamentais kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, liudytojų V. J., O. M., D. O. ir A. G. parodymais ir kita bylos medžiaga (t., b.l. 1, 3-5, 30-31, 62, 89-91, 104-120, t. 2, b.l. 129-131, 140-143, 163-166, t. 3, b.l. 142-143, 153-161, 164-166, t. 4, b.l. 88-93, t. 5, b.l. 71-73, 83-86, 90-91).

Visi aukščiau aptarti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmę bylai teisingai išspręsti ir vertintini (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).

Nors kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl jo padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino, tačiau ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, kaltinimai M. P. dėl grasinimų nužudyti, dėl žmonių terorizavimo, dėl sveikatos sutrikdymo dviem vaikams ir žmonai yra pagrįsti ir teismo nagrinėjimo metu iš esmės pasitvirtino.

1 epizodas. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (2005-12-10)

Kaltinamasis M. P. faktiškai nepripažino savo kaltės dėl šios veikos padarymo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. 2005-12-10 būdamas neblaivus nepilnamečių vaikų akivaizdoje sukėlė skandalą, šukavo ant žmonos, sudaužė baldus, langų stiklus, tuo sukėlė vaikams dukrai Beatai ir sūnui Albertui baimę, nemigą, nesugebėjimą susikaupti, dėl ko nukentėjusieji B. P. ir A. P. ilgai sirgo. Apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, nukentėjusieji patvirtino, kad tėvas girtas rėkė ant motinos, daužė baldus, langus. Po šio įvykio jie labai išsigando, važiavo pas gydytojus į Vilniaus rajono polikliniką. Jiems gydytojai buvo išrašę vaistų. Jie gėrė apie mėnesį. Be to, nukentėjusiųjų nurodomos aplinkybės patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais; liudytojų G. E. B., M. R., I. U. parodymais, teismo ambulatorinės, pirminės, kompleksinės psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktais, kad A. P. ir B. P. 2005-12-14 nuo P. P. veiksmų buvo konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas- potrauminio streso sutrikimas-nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis M. P. sukėlė nesunkų dviejų mažamečių vaikų, nes nusikaltimo metu jie nebuvo 14 m. amžiaus, sveikatos sutrikdymą ir jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5 p., bet nenurodyta buvo baudžiamojo įstatymo redakcija.

BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

2005-12-10 veikos padarymo metu galiojo LR BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5 p. (baudžiamojo įstatymo) (redakcija 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968). Kito po šio baudžiamojo įstatymo įsigaliojusio LR BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5 p. (2008 06 12 įstatymu Nr. X-1597 (nuo 2008 06 27)(Žin., 2008, Nr. 73-2796) redakcija pakeitė dispozicijos turinį, bet sankcijoje paliktas tos pačios bausmės turinis-laisvės atėmimas iki penkerių metų kaip, todėl vėlesnis įstatymas kaltinamajam negali švelninti bausmę arba lengvinti jo teisinį padėtį. Tokiu būdu, pagal pirmą epizodą kaltinamojo veika turi būti kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5 p. (tyčinis dviejų mažamečių vaikų nesunkus sveikatos sutrikdymas) (redakcija 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968).

2 ir 3 epizodai. Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (2005-12-11 ir nuo 2007 m. iki 2009 m. epizodai)

Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2005-12-11 pas žmonos tėvus nebuvo, jokių žodžių nesakė, tėvai jį apkalba. Liudytoja I. U. parodė, kad nuo 2005 metų gruodžio iki 2006 metų rudens dukra O. P. su vaikais gyveno pas ją Vilniaus r., Dvarykščių k. Kiekvieną kartą M. P. atvažiuodavo ir prašydavo O. P. su vaikais grįžti namo gyventi. 2005-12-11 po skandalo, kai O. P. su vaikais persikėlė gyventi pas ją, M. P. buvo atvažiavęs pas ją ir jai žodžiais grasino, kad jeigu O. P. negrįš namo, tai jis sudegins namus. Jo grasinimui buvo realus. Kai parodė teismo posėdyje nukentėjusioji O. P. jos vyras nuo 2005 m. iki 2007 m. pastoviai žodžiais grasino ją nužudyti. Apie tai davė parodymus ir kiti nukentėjusieji. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais apie įvykių aplinkybes. Kad kaltinamajam būdingas agresyvus elgesys, grasinimai, matyti ir iš kitų ištirtų įrodymų. Taip pat tai, jog anksčiau, t.y. 2005-12-10 jis jau buvo pavartojęs smurtą mažamečių vaikų ir žmonos atžvilgiu, duoda pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai galėjo būti realiai įvykdyti. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į tai, kaip juos suprato nukentėjusioji O. P.. Kaip matyti iš I. U., O. P. parodymų, po šių įvykių jie buvo labai išsigandę, netgi streso būsenos. Teismo manymu, kaltinamasis, elgdamasis taip kaip aukščiau paminėta, veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, kad tokiu savo elgesiu kelia nukentėjusiajai mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę, ir norėjo taip elgtis. Taigi pagal šiuos epizodus kaltinamojo padarytos veikos vertinamos kaip jų realioji sutaptis, nes buvo daromos skirtingu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotinos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 epizodai).

4 ir 5 epizodai. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (2009-09-26 ir 2009-09-30)

Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 09 26 d. ryte jis su žmona ir vaikais norėjo kasti bulves, bet to nedarė. Jis buvo virtuvėje. Po pietų apie 16-17 val. iš mokyklos grįžo dukra Beata, įbėgo namo ir pasakė, kad mama apsinuodijo tabletėmis. Jis pažiūrėjo, kad žmona guli lovoje, pagalvojo, kad jai tikrai negera ir dukrai liepė kviesti greitąją medicininę pagalbą. Už 15 minučių atvažiavo greitoji medicininės pagalbos darbuotojai. Jis padėjo žmonai atsikelti iš lovos ir įlipti į automobilį. Vėliau atvažiavo uošvė ir išvežė Albertą. Žmona jį taip pat apkalba, nes jokių tablečių žmonai nedavė ir ją nenuodijo. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. P. 2009-09-26 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, žmonos O. P. atžvilgiu sukėlė skandalą, priekaištaudamas jai dėl neva neištikimybės, prievarta privertė O. P. išgerti medikamentus ir sukėlė vidutinio sunkumo apsinuodijimą-psichikos sutrikimą-potrauminio streso sutrikimą. Teismo posėdyje nukentėjusioji O. P. parodė, kad vyras grįžęs į namus sukėlė konfliktą ir sudavė jai kumščiu, ko pasėkoje ji patyrė fizinį skausmą. Smūgio vaikai nematė, nes jų šalia nebuvo. Po to vyras iš kišenės ištraukė tabletes ir liepė jai sugerti grasindamas, kad jei negers pradės daužyti viską nuo sūnaus Alberto kambario. Mano, kad tai buvo „Lexotonilo“ tabletes, nes matė šių tablečių tuščią pakuotę. Vyras prikišo jai tabletes prie burnos ir liepė gerti. Buvo gal 20 tablečių. Jai išgėrus tabletes nuo jų pasidarė bloga. Dukra iškvietė greitąją. Be to, nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais: jos parodymus patvirtino liudytojas A. O., kuris nurodė, kad O. P. atvykusi pas jį 2009-10-13 nurodė, kad 2009-09-26 vyras ją apnuodijo vaistais, galimai Lexotonilu; teismo pirminės, ambulatorinės, kompleksinės psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-131/2010 (3 t., b. l. 50-54) kur užfiksuota, kad O. P. konstatuojamas nesunkus jos sveikatos sutrikimas. 2009-09-26 O. P. diagnozuotas vidutinio sunkumo apsinuodijimas medikamentais ir potrauminio streso sutrikimas yra tiesiogiai susiję su jos atžvilgiu 2009-09-26 įvykdyta nusikalstama veika. Nukentėjusioji B. P. parodė, kad 2009-09-26 į namus ji grįžo apie 18 val. Grįžusi namo mamą rado gulinčią su tėvu vienoje lovoje miegamajame. Suprato, kad mamai kažkas negerai ji tėvo paklausė kas jai yra. Tėvas buvo išgėręs, bet labai girtas nebuvo. Tėvas iš pradžių pasakė jog mama nori miego. Bijodama tėvo ji išbėgo į lauką ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Maždaug už 20 minučių atvažiavo greitosios medicininės pagalbos darbuotojai. Tėvas pasakė jog jos mama prisigėrė tablečių nenurodydamas nei kiek, nei kokių. Mamą nuvežė į Lazdynų ligoninę, ten praleido naktį. Netiki, kad mama galėjo pati prisigerti vaistų, nes ji negalėjo palikti nei jos nei brolio likimo valiai. Mano, kad tai padarė tėvas per prievarta.

Nustatyta, kad ieškovės O. P. ieškinys dėl santuokos nutraukimo su atsakovu M. P. Vilniaus r. apylinkės teisme gautas 2009-10-09, o epizodas padarytas (2009-09-26), todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veikam teisingai kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas kaltinamojo žmonai (šeimos narei), (t. 1, b.l. 113, t. 4, b.l. 88). Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis M. P. (2009-09-26) sukėlė O. P. nesunkų (žmonos, t.y. šeimos narės) sveikatos sutrikdymą.

Byloje surinktais įrodymais: nukentėjusių ir liudytojų V. B., L. V. Margienės parodymais ir kita bylos medžiaga įrodyta kaltinamojo kaltė ir dėl jo padarytos veikos (2009-09-30).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo (2009-09-26) veika neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d., 3, 9 p.

BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

2009-09-26 veikos padarymo metu galiojo LR BK 138 str. 2 d. 9 p. (baudžiamojo įstatymo) (redakcija 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 ir LR BK 138 str. 2 d. 3 p.( redakcija 2008 06 12 įstatymu Nr. X-1597 (nuo 2008 06 27)(Žin., 2008, Nr. 73-2796).

BK 138 str. 2 d., 3 p. (redakcija 2008 06 12 įstatymu Nr. X-1597 (nuo 2008 06 27)(Žin., 2008, Nr. 73-2796) kvalifikuojama veika numato baudžiamąją atsakomybę už tyčinį nesunkų artimo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymą.

BK 138 str. 2 d., 9 p. (redakcija 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968) kvalifikuojama veika numato baudžiamąją atsakomybę už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą žmogui iš savanaudiškų paskatų.

Pagal ketvirtą epizodą nesunkiai sveikata buvo sutrikdyta tik nukentėjusiajai O. P. kuri nusikaltimo metu buvo jo žmona (šeimos narė). Teismo nagrinėjimo metu nepasitvirtino prokuroro kaltinamajame akte nurodyta kaltinamojo veikos kvalifikacija, kad neva O. P. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta iš savanaudiškų paskatų.

Tokiu būdu pagal ketvirtą epizodą iš kaltinimo pašalintinas kaltinamojo veikos kvalifikacija pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą žmogui iš savanaudiškų paskatų, šioje dalyje kaltinamasis išteisintinas, nepadaręs šios veikos ir kaltinamojo veika teismo nagrinėjimo metu kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. (tyčinis nesunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas), (2008 06 12 įstatymu Nr. X-1597 (nuo 2008 06 27)(Žin., 2008, Nr. 73-2796).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo (2009-09-30) veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 3, 5 p.

BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

2009-09-30 veikos padarymo metu galioja LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ( redakcija 2008 06 12 įstatymu Nr. X-1597 (nuo 2008 06 27)(Žin., 2008, Nr. 73-2796) ir LR BK 138 str. 2 d. 5 p. (redakcija 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968).

BK 138 str. 2 d., 5 p. (redakcija 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968) kvalifikuojama veika numato baudžiamąją atsakomybę už tyčinį nesunkų dvejų ar daugiau žmonių sveikatos sutrikdymą.

Pagal penktą epizodą nesunkiai buvo sutrikdyta kaltinamojo dvejų šeimos narių (dukros ir sūnaus) sveikata.

Tokiu būdu pagal penktą epizodą kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 3, 5 p. (tyčinis nesunkus dvejų šeimos narių sveikatos sutrikdymas) ir teismo nagrinėjimo metu nurodyti baudžiamojo įstatymo redakcijas (redakcija 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968), (2008 06 12 įstatymu Nr. X-1597 (nuo 2008 06 27)(Žin., 2008, Nr. 73-2796) nereikia, nes šių baudžiamųjų įstatymų redakcijos nuosprendžio priėmimo metu galioja.

6 ir 7 epizodai. Dėl O. P., B. P., A. P., V. B. ir I. U. terorizavimo (2009-09-30, 2009-10-07).

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio antrą dalį atsiranda už žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą. Teismų praktikoje terorizavimas suprantamas kaip grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Subjektyvioji pusė, kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad kelia susprogdinimo, padegimo ar kitokios pavojingos veikos baimę ir nori taip elgtis. Nukentėjusieji O. P., B. P., A. P. apklausiami patvirtino, kad 2009-09-30 M. P. vaikų akivaizdoje be aiškios priežasties ištraukęs iš lovos ir pagarsinęs O. P. nužudyti ir sudeginti jų ir I. U. namą, sukėlė skandalą, garsai šaukė, išdaužė baldus, langų ir durų stiklus, sudaužė namų apyvokos daiktus. Nors M. P. tvirtina, kad jis tik M. B. išstūmė iš kambario ir jis nuo tuo nukrito. Savo žmonos iš lovos netraukė. Žmona ir vaikai jį apkalba. Tačiau tai paneigė patys nukentėjusieji bet ir liudytojas M. B., kurie nurodė, kad ne tik girdėdavo grasinimus, plūdimusis, agresijos proveržius, bet dėl to jie (kaltinamojo dukra ir sūnus) pastoviai jausdavo pastovią baimę, įtampą, nerimą, bijodavo vieni, be tėvų, likti namuose.

Terorizuojant asmenis nukentėjusieji yra nuolatinėje baimės būsenoje, nes pastoviai jaučia realų pavojų savo gyvybei, sveikatai ar turtui. Šiuo atveju kaltinamojo veiksmai (smurto vartojimas O. P. atžvilgiu, turto daužymas, žalojimas, žodiniai grasinimai užmušti) pripažintini žmogaus terorizavimu. Dėl tokio M. P. elgesio nukentėjusieji pastoviai juto realų pavojų gyvybei, sveikatai, savo turtui.

Kaltinamasis M. P. be abejonės suvokė ir žinojo, kad, grasindamas nukentėjusiesiems, kels jiems baimę ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslas, kurio siekė kaltininkas tokiais veiksmais, neturi reikšmės nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kvalifikavimui, nes jie nėra įstatyme numatyti kaip šio nusikaltimo sudėties požymiai. Įvertinus aukščiau aptarus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika pagal LR BK 145 str. 2d. kvalifikuota tinkamai: kaltinamasis M. P. sistemingai reiškiamais aktyviais pasikartojančiais veiksmais –nuolat sakydamas grasinančius ir bauginančius žodžius nukentėjusiesiems, grasindamas nužudyti, padegti namus, grasinimus išsakydavo dalyvaujant trims teismo nagrinėjimo metu nenustatytiems sistemingai baugino nukentėjusiuosius panaudojant psichinę prievartą; be to, grasindamas kaltinamasis suvokė, kad baugina nukentėjusiuosius, kad garsinimas bus įvykdytas, siekė sukelti stresą, nerimą, baimę jiems ir sudaryti įspūdį, jog grasinimas bus realizuotas.

Pažymėtina, kad kaltinamojo veikos: numatyta penktame epizode kuri kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 2 d. 3, 5 p. ir numatyta šeštame epizode kuri kvalifikuotina pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį padarytos toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku-2009-09-30 ir tais pačiais veiksmais, t.y. vertinamos kaip šių veikų idealioji sutaptis ir kaltinamajam skirtinos bausmės turi būti subendrintinos apėmimo būdu.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikaltimų, numatytų 1, 3, 5, 6 epizoduose sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurie priskiriamas prie nesunkių (BK 145 str. 1 d.) ir apysunkių (BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5 p., 145 str. 2 d.) (BK 11 str.), į jų padarymo aplinkybes, į tai, kad buvo grasinta nužudymu ir sunkiai sužaloti kaltinamojo šeimos narius, į nusikaltimų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, anksčiau administracine tvarka baustas, teistas, tačiau teistumas išnykęs. Nustatant bausmės dydžius, taip pat atsižvelgiama į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad kaltinamojo lengvinančių aplinkybių nėra, be to, jis neatsiprašė nukentėjusiųjų - todėl manoma, kad jam skirtini už nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. (2 epizodas)-laisvės apribojimas, už nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. (3 epizodas)-areštas, o už kitus nusikaltimus-su laisvės atėmimu susiję bausmės sankcijų ribose, kurios bendrintinos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai pirmiau apėmimo, o po to, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai dalinio sudėjimo, būdu. Atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytas nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir kaltinamojo asmenybes aplinkybes (legaliai dirba, teistumas išnyko) pagrindui manyti, kad paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, jos vykdymas atidėtinas, skirtini teismo įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė-draudimas prisiartinti prie nukentėjusiųjų.

Minėta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, nes smurtiniai nusikaltimai buvo padaryti prieš kaltinamojo šeimos narius, nukentėjusieji nuo kaltinamojo dabartiniu metu ir ateityje turi galimybę gyventi skirtingose gyvenamosiose vietose ir siekiant tikslo apsaugoti nukentėjusiųjų (gyvybės, sveikatos) teisėtus interesus (BK 72¹ str.), (t. 3, b.l. 162-163, t. 4, b.l. 1-52).

Dėl civilinių ieškinių

Civiliniai ieškiniai tenkinti pilnai.

B. P. ir A. P. pareiškė civilinius ieškinius, kuriuose prašo priteisti iš kaltinamojo B. P. 500 Lt turinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos; A. P.- 500 Lt turtinės žalos ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pareikštas byloje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, tačiau tenkinamas dalinai, priteisiant mažesnes pinigines kompensacijas už patirtą moralinę skriaudą ( LR CK 6.250str.).

Asmuo, gindamas savo teises dėl padarytų nusikalstamų veikų, turi teisę reikalauti priteisti neturtinės žalos atlyginimą ( BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250str., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo. Savo sistemingais nusikalstamais veiksmais-nuolatiniu savo žmonos O. P., jos ir savo vaikų B. P. ir A. P. terorizavimo, t.y. grasinimų fiziškai ir psichiškai susidoroti su savo žmona, sudeginti namus, ją užmušti, tyčinių nesunkaus jų sveikatos sutrikdymais, kaltinamasis gniuždė ne tik pačius nukentėjusiuosius, piktnaudžiavo savo vaikų atžvilgiu kaip tėvo teisėmis. Nuolatiniai grasinimai, daužymas turto sukėlė nukentėjusiajai ir jos vaikams nuolatinę baimę, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, moralinę skriaudą. Dėl tokio sistemingo bauginančio kaltinamojo elgesio nukentėjusieji patyrė stresą, sutrikdyta sveikata. Patyčias, nuolatinį priekabiavimą, grasinimus iš tėvo girdėję vaikai negali pasitikėti savo tėvu, jie nenori jo matyti bei su juo bendrauti. Įvertinęs veikų tęstinumą ir nukentėjusiesiems padarytą moralinę skriaudą, įvertinęs kaltininko asmenybę, jo turinę padėtį, įvertindamas padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, iš kaltinamojo priteisia teismas nukentėjusiesiems B. P. 3000 Lt ir A. P. 4000 Lt neturtinės žalos bei po 500 Lt kiekvienam turtinės žalos. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (t. 2, b.l. 94, 104, t. 5, b.l. 6-7, 20-23).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-tuščia popierinė vaisto dėžutė saugotina byloje iki bylos saugojimo pabaigos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-penki rudos spalvos kilimėliai saugomi Lietuvos Teismo ekspertizės centre grąžintini M. P. (t. 1, b.l. 12-26, 32-35, 59).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktinos galioti kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų. Nuosprendžiui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės panaikintinos (t. 4, b.l. 53-60).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 302-308, 313 str.,

nusprendžia:

M. P. (M. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5 p. (redakcija 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968), 145 str. 1 d. (2 epizodai), 138 str. 2 d. 3 p., 138 str. 2 d. 3, 5 p., 145 str. 2 d. (2 epizodai) ir nuteisti:

-pagal BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5 p. (veika 2005-12-10) (redakcija 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

-pagal BK 145 str. 1 d. (veika 2005-12-11) – laisvės apribojimu 1 metams;

-pagal BK 145 str. 1 d. (veika nuo 2007 m. iki 2009 m. rugsėjo mėnesio) – 60 parų areštu;

-pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. (veika 2009-09-26) - laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

-pagal BK 138 str. 2 d. 3, 5 p. (veika 2009-09-30) - laisvės atėmimu 1 metams;

-pagal BK 145 str. 2 d. (veika 2009-09-30)- laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

-pagal BK 145 str. 2 d. (veika 2009-10-07) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48-50 str., 63 str. 1,2, 4 d., 5 d. 1 p., 6-8 d., 65 str. 1 d. 1 p., a) b) p.p. paskirtas nuosprendžiu bausmes subendrinti, pirmiau apimant pagal dvi nusikatamas veikas padarytas 2009-09-30, o po to iš dalies visas bausmes sudedant ir galutinę bausmę M. P. paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Pritaikius BK 72 ¹ str., 75 str. 1 d., 2 d. 1, 4, 7 p. 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. P. atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant, nuo nuosprendžio priėmimo, per 5 (penkis) mėnesius B. P. ir A. P. atlyginti kiekvienam po 500 (penkių šimtų) Lt turtinei žalai atlyginti, o per 3 (trejus) metus-be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę-3 (trijų) metų draudimą prisiartinti prie nukentėjusiųjų: O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su jais bei lankytis visose vietose, kuriose jie bus.

Pagal ketvirtą epizodą iš kaltinimo pašalinti kaltinamojo kvalifikaciją pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą žmogui iš savanaudiškų paskatų ir kaltinimo dalyje M. P. išteisinti, nepadarius veikos turinčius nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-tuščią popierinę vaisto dėžutę saugoti byloje iki bylos saugojimo pabaigos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-penkis rudos spalvos kilimėlius saugomus Lietuvos Teismo ekspertizės centre grąžinti M. P..

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. P. palikti galioti kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų. Nuosprendžiui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. P. priteisti B. P. 3000 (trijų tūkstančių) Lt neturtinės žalos ir 500 (penkių šimtų) Lt turtinės žalos, A. P. – 4000 (keturių tūkstančių) Lt neturtinės žalos ir 500 (penkių šimtų) Lt turtinės žalos. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis