Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-25-332/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-01-12
Bylos Nr.: 1A-25-332/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-41-1-00791-2013-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Raimundas Jurgaitis (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
Kaltinamasis: R. R.
Advokatai: Daiva Balčiūnienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-332/2015Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00791-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.; 1.1.8.1.; 1.1.8.11.; 1.1.9.6.; 1.2.24.4.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.1.8.; 2.1.15.; 2.1.16.; 2.4.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei,išteisintajam R. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendžio, kuriuo:

R. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 272 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuspręsta R. R. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti; nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareikštas civilinis ieškinys dėl 85 176 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Laikinasis nuosavybės teisės apribojimas į R. R. automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas nepakeistas; ir nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus – laikiną nuosavybės teisės į turtą apribojimą panaikinti.

Nuspręsta daiktinius įrodymus:

1) 8 vnt. kiaunių kailiukų, kurie saugomi Šiaulių miesto policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. R.;

2) 13 vnt. ūdrų kailiukų, kurie saugomi Šiaulių miesto policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris, įvertinęs saugomos rūšies ypatumus, priimtų administracinį sprendimą dėl tolimesnio kailiukų likimo;

3) automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pulteliu ir pakabuku, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. R. neribotai nuosavybei;

4) liudytojo M. K. pateiktą kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos;

5) telefoną „Nokia“, imei Nr. (duomenys neskelbtini), imei Nr. (duomenys neskelbtini) su įdėtomis dviejomis sim kortelėmis, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GalaxyGTI910“, imei Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įdėta sim kortele „Omnitel“, juodos spalvos dėkle, kuriuos 2013-04-25 pateikė R. R. ir kurie perduoti kartu su byla pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. R. neribotai nuosavybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2013-04-25, komerciniais tikslais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, neteisėtai įgijo bei 2013-04-25 apie 17.15 val. automobilyje AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė ir juo neteisėtai gabeno iki degalinės „Lukoil“, adresu (duomenys neskelbtini), didelį kiekį saugomų gyvūnų (įtrauktų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, gyvūnų ir grybų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-10-13 įsakymu Nr. 504, Žin., 2003, Nr. 100-4506, 2007, Nr. 36-1331) dalių – ūdrų kailių 13 vnt. ir tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų – ūdrų apsaugos būklei, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 272 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas R. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 272 straipsnio 3 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendį dėl R. R. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 272 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nuosprendį:

Žemesnės instancijos teismas

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 272 straipsnio 3 dalį ir nuteisti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su Akmenės apylinkės teismo 2012-09-06 nuosprendžiu paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę R. R. paskirti 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką R. R. įskaityti suėmime išbūtą laiką, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, kardomąsias priemones panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui. Automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonus, 13 vnt. ūdrų kailių konfiskuoti, kompaktinius diskus palikti prie bylos, kaip bylos medžiagą. Iš R. R. priteisti pareikštą civilinį ieškinį.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados išteisinant R. R. dėl padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d., neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Teigia, kad priimdamas apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendžius, teismas turi vertinti visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teisme ištirtą medžiagą. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad lieka nepaneigta versija, jog kaltinamasis R. R. ūdrų kailius galėjo įgyti (pagal tuo metu buvusį jo amžių paveldėti ar pan.) ir iki 1989 m. R. R. yra gimęs 1988 m., o ūdros Lietuvos teritorijoje yra uždraustos medžioti nuo 1975 m. (R. R. dar nebuvo gimęs), įrašytos į Lietuvos Raudonąją Knygą nuo 1989 m., kai R. R. buvo vieneri metai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.5 straipsnyje nurodyta, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t.y., kai jam sueina aštuoniolika metų. Atsižvelgiant į tai, R. R., kai ūdros buvo įtrauktos į Raudonąją knygą, nebuvo civilinių teisinių santykių prasme veiksnus, t.y., jis negalėjo sudaryti jokių sandorių. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 272 straipsnio 3 dalyje, objektyviąją pusę apibūdina alternatyvios veikos - saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių, gaminių iš jų neteisėtas naikinimas, žalojimas, gaudymas, ėmimas iš natūralios aplinkos ar kitoks įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas, realizavimas ar kitoks naudojimas. Įgijimas - tai ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų gavimas bet kuriuo atlygintinu ar neatlygintinu būdu (pirkimas, mainai, gavimas dovanų ir pan.). Tam, kad kvalifikuoti neteisėtą įgijimą, neturi reikšmės, kokiu būdu (rado, pirko, gavo dovanų, paveldėjo ir pan.) kaltinamasis įgijo ūdrų kailius, nes juos galėjo neteisėtai įsigyti tik po 1989 m., kai jau galėjo būti civilinių santykių subjektu (2006-04-20). Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neanalizavo, nevertino visumos ištirtų įrodymų, t.y. nevertino 2013-06-03 ir 2013-09-11 daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, gautų apžiūrint R. R. mobilaus ryšio telefonuose esančiose sim kortelėse informaciją (1 t. 46-50, 51-65 b. l.), iš kurios galima daryti pagrįstą išvadą, kad R. R. užsiėmė kailių prekyba, ir tai rodo, kad jis buvo kailių žinovas bei žinojo, kad ūdrų kailių disponavimas yra draudžiamas (tai patvirtina ir liudytojas P. T., kad R. R. nurodė, jog vadins ūdras bebrais). Todėl darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog R. R. ūdrų kailius įsigijo teisėtai.

Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat teigia, kad kaltinime R. R. inkriminuojamas ir neteisėtas 13 vnt. ūdrų kailiukų laikymas. Laikymas - tai ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų turėjimas savo žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Kaltinime konkrečiai buvo suformuluota, kur R. R. neteisėtai laikė 13 vnt. ūdrų kailių, tai yra R. R. neteisėtai juos laikė automobilyje „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilio savininkas pats kaltinamasis R. R.) ir neteisėtai juo gabeno. Teismas nurodydamas, kad „2013 m. R. R. ūdrų kailius laikė, juos gabeno, bet nenustačius kada, kur, kokiu būdu konkrečiai jie buvo įgyti, nesant kitų R. R. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos patvirtinančių objektyvių ir pakankamų įrodymų, nepakanka R. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl ūdrų kailių neteisėto įgijimo pagal LR BK 272 str. 3 d.“, tačiau teismas nepasisakė dėl neteisėto 13 vnt. ūdrų kailių laikymo ir gabenimo, kodėl šios veikos neinkriminuojamos R. R.. Prokurorės manymu, pakanka įrodymų - liudytojų A. U., M. K., V. V., P. T. parodymai, 2013-04-25 automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, filmuotos medžiagos apžiūra, kad R. R. 13 vnt. ūdrų kailius įgijo neteisėtai, neteisėtai juos laikė automobilyje ir neteisėtai gabeno. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad 13 vnt. ūdrų kailių R. R. laikė ir gabeno jau po 1989 m., t. y. 2013 m., kai ūdros jau buvo įrašytos į Lietuvos Raudonąją Knygą. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad remiasi visa apimtimi liudytojų A. U., M. K., V. V., P. T., R. Š. teisme duotais parodymais, tačiau nevertino P. T. parodymų (kad R. R. jam nurodė, jog kailiai sumedžioti tais pačiais metais) dėl R. R. neteisėto ūdros kailių įsigijimo, laikymo ir gabenimo.

Prokurorės teigimu, baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 272 straipsnio 3 dalį kyla tik tada, kai minėtos veikos padaro didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei arba jos daromos su dideliu saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų kiekiu, arba tos veikos daromos komerciniams tikslams, t.y. siekiant pasipelnyti iš tokios veikos. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pasisakė tik dėl didelės žalos nebuvimo, t.y., nurodydamas, kad nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte (1 t. 9 b. 1.) ir buvo nurodyta, kad 13 vienetų ūdrų paėmimas vieno rajono ar gretimuose rajonuose yra didelė žala saugomos rūšies apsaugos būklei ir gamtai, vėl gi šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad 13 vnt. ūdros kailiukų buvo išgauti sumedžiojus ūdras iki draudimo jas medžioti pradžios, kaip patvirtino specialistas G. P., kad atlikus ūdrų kailiukų apžiūrą, nustatyti vizualiai, kada buvo sumedžiotos ūdros bei išdirbtas jų kailis, yra neįmanoma (1 t. 20, 118-119 b. l.), todėl tuo pačiu nėra ir pagrindo teigti, kad atitinkamais veiksmais pagal suformuluotą kaltinimą 2013 metais laukinei gyvūnijai buvo padaryta didelė žala. Didelė žala nustatoma atsižvelgiant į medžioklės laimikio kainą, jo ekologinį vertingumą, sumedžiotų gyvūnų skaičių, gamtinei aplinkai padarytą žalą ir pan. Prokurorė nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 7 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus. Lietuvos Respublikos BK 7 str. 13 p. nurodyta, kad asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu: nusikaltimus aplinkai (270, 270 , 270 , 271, 272, 274 straipsniai). Ūdra įrašyta ne tik į Lietuvos Raudonąją Knygą, bet ir į Tarptautinės Raudonosios Knygos sąrašus ir šiuo metu priskiriama kategorijai rūšių, kurios yra arti grėsmingos būklės (Near Threatened). Ji saugoma ir tarptautiniais susitarimais, iš kurių svarbiausi yra taip vadinama Vašingtono konvencija (CITES), kuri draudžia prekybą ūdromis ir jų kailiais, taip pat Berno konvencija, kuri numato griežtą šių gyvūnų apsaugą. Europoje ūdrų apsaugai didžiausią reikšmę turi 1992 metais priimta vadinamoji Buveinių direktyva (Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos). Iš to darytina išvada, kad baudžiamajai atsakomybei kilti neturi reikšmės, kur ūdros buvo sumedžiotos. Be to, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepasisakė dėl kvalifikuojančio požymio didelio kiekio ir komercinių tikslų.

Prokurorė nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, jog šiuo atveju buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, tačiau nebuvo jokio sankcionavimo, o neturint sankcionavimo ir tokiu būdu atlikus neteisėtus veiksmus bei šiuo pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą, bylai pateikti reikšmingi duomenys, t. y. filmuota medžiaga, sulaikyti ūdrų kailiai ir t.t., laikytini surinkti neteisėtai ir negali būti baudžiamojoje byloje pripažįstami įrodymais. Prokurorės manymu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo (Žin., 2012, Nr. 122-6093) 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad nusikalstamos veikos imitavimas - kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, formaliai turintis nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekamas siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas žmogaus teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų teises ir pareigas taip pat turi Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas, kai jų padaliniai atlieka kriminalinės žvalgybos tyrimą šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Nei liudytojas P. T., nei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai M. K., V. V., R. Š., įvykio metu nebuvo kriminalinės žvalgybos subjektai, todėl jų atliktų veiksmų negalima traktuoti kaip nusikalstamos veikos imitacinį modelį. Analizuojant P. T. parodymus (teismas nuosprendyje nurodė, kad remiasi visa apimtimi liudytojų A. U., M. K., V. V., P. T., R. Š. teisme duotais parodymais), kad jam paskambino asmuo, kuris neprisistatė, ir pasakė, kad yra žmogus, parduodantis ūdrų kailius, todėl jis (P. T.) paskambino V. V., pasiklausė, ar galima pardavinėti ūdros kailius, V. V. pasakė, kad ūdros kailiais prekiauti draudžiama; P. T. dėl kailių pirkimo sutarė tą pačią dieną, suderino laiką ir vietą, o po to, sutarė su V. V., kad, patikrinęs, ar kailiai ūdrų, duos ženklą paėjęs į šoną nuo automobilio; pats policijai jokios informacijos nedavė, tik informavo V. V.; visų veiksmų iniciatorius buvo pats, darytina išvada, kad pats P. T. buvo veiksmų iniciatorius, pats išsiaiškino apie neteisėtus R. R. veiksmus, apie prekybą ūdrų kailiais, įsitikinęs, kad ūdrų kailių prekyba draudžiama, pats inicijavo kailių pirkimą, ir tik susitaręs susitikti su R. R., informavo aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūną V. V. (kuris nėra kriminalinės žvalgybos subjektas), su kuriuo toliau derino veiksmus. Apklaustas liudytoju V. V. nurodė, kad konkretaus P. T. ir kaltinamojo susitarimo negali patvirtinti, nežino, koks tiksliai jis buvo, neprašė, kad jis pirktų kailius. Be to, V. V. nurodė, kad ūdrų kailių įsigijimui reikalingi dokumentai. Kad P. T. ir V. V. veiksmai būtų derinami su policijos pareigūnu A. U. ar jam iš anksto žinomi, nepatvirtina nei vienas liudytojas. Apklausti liudytojais P. T., V. V., M. K. nenurodė, kad apie įvykį patys informavo policijos pareigūnus ir pareigūnai žinojo, kaip viskas vyks. Vertinant A. U. parodymus, kad jis dalyvavo reide, reido tikslas buvo nustatyti pažeidimus kas liečia aplinkosaugą bei viešąją tvarką, laukė degalinėje, nes manė, kad aplinkosaugos pareigūnas turėjo informacijos apie daromus pažeidimus, kad nežinojo, kur asmuo turėjo parduoti atvežtus kailius, galima daryti išvadą, kad jam nebuvo žinoma apie P. T. veiksmus, t. y. susitarimą dėl ūdrų kailių pirkimo, jo bendravimo tiesiogiai su P. T. nebuvo, veiksmų derinimo nebuvo, todėl jo kaip pareigūno atvykimas į įvykio vietą, nežinant iš anksto konkrečių P. T. veiksmų, negali būti laikytinas kaip nusikalstamos veikos imitavimas. Be to, pats teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad „iš esmės visa iniciatyva dėl R. R. atvykimo su kailiais į degalinę sutartu laiku buvo iš P. T. pusės“.

Prokurorės teigimu, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. R. iš esmės buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, o nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais. Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija keliolikoje nagrinėtų bylų, nurodė, kad privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus (motyvai bylose Milinienė prieš Lietuvą, Seąueira prieš Portugaliją). Teisėsaugos įstaigų pareigūnai negali veikti kaip privatūs asmenys (sprendimas R. prieš Lietuvą byloje); privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima (sprendimas Vanyan prieš Rusiją byloje) bei išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis (sprendimas Teixeira de Castro prieš Portugaliją byloje); taip pat ir tada, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kontaktuoja ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus (sprendimas Pyrgiotakis prieš Graikiją byloje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos baudžiamosios bylos Nr. 2A-P-6/2008 ir Nr. 2A-P-2/2009). Prokurorės teigimu, išanalizavus byloje esančius įrodymus, nėra duomenų, kad P. T., būdamas privatus asmuo, vykdė policijos pareigūnų užduotis ar veikė kontroliuojamas policijos pareigūnų, todėl jo paties iniciatyva skambinant R. R. ir tariantis dėl ūdrų kailių pirkimo negalima laikyti provokacija. Europos Žmogaus Teisų Teismas bylos Bannikova prieš Rusiją sprendime pasisakė, kad nebuvo provokacijos daryti nusikaltimą, nes nenustatė ryšių tarp užsakovo ir FSB. Ištyrus įrodymus, nustatyta, kad P. T. nepalaikė ryšių, nebendravo su policijos pareigūnais (tame tarpe ir su A. U.), nederino veiksmų, todėl galima daryti išvadą, kad nebuvo atliekamas nusikalstamos veikos imitavimo modelis bei R. R. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą.

Prokurorės manymu, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma (A. U., M. K., V. V., P. T., R. Š., D. B., R. V., G. P. parodymai ir kiti bylos duomenys) duoda pakankamą pagrindą teigti, kad R. R. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2013-04-25, komerciniais tikslais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, neteisėtai įgijo bei 2013-04-25 apie 17.15 val. automobilyje AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė ir juo neteisėtai gabeno iki degalinės „Lukoil“, adresu (duomenys neskelbtini), didelį kiekį saugomų gyvūnų (įtrauktų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, gyvūnų ir grybų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-10-13 įsakymu Nr. 504, Žin., 2003, Nr. 100-4506, 2007, Nr. 36-1331) dalių - ūdrų kailių 13 vnt. ir tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų - ūdrų apsaugos būklei. Prokurorė nurodo, kad skiriant bausmę R. R. reikia atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tyčinę kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kad jis teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2012-09-06 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. (2 veikos), 22 str. 1 d., 253 str. 1 d, laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 m. 6 mėn., naują nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimą, padarė apysunkį nusikaltimą, ir tai rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nedaro išvadų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. sankcijoje numatytas alternatyvias bausmių rūšis ir į Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. bei į Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, tai yra, galutinį rezultatą, kurį reikia pasiekti skiriant ir nustatant bausmę, į tai, kad R. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą R. R. prašo prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime R. R. nurodo, kad byloje nesurinkta jokių duomenų apie iš jo automobilio paimtų ūdrų kailių įsigijimą - laiką, būdą, todėl teismas pagrįstai prokuratūros skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog byloje nėra paneigta versija, jog jis (R. R.) ūdrų kailius galėjo įgyti ar paveldėti iki 1989 m., ir kad įstatymai nereglamentavo, kaip žmonėms, turintiems teisėtai sumedžiotų ūdrų kailių, elgtis su kailiais po to, kai ūdros buvo įtrauktos į saugomų gyvūnų sąrašą.

Šalies argumentai

R. R. teigimu, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d., objektas yra aplinka, atsakomybė pagal šį straipsnį kylą už veiksmus, susijusius su saugomų rūšių laukinių gyvūnų neteisėtu naikinimu, žalojimu, paėmimu iš natūralios aplinkos, gaudymu ar kitokiu neteisėtu įgijimu. Nagrinėjamoje byloje ūdrų kailiai yra gyvūnų dalys, tačiau atsakomybė už disponavimą jais galima tik įrodžius, kad ūdros buvo sumedžiotos ar kitaip sugautos neteisėtai, tik įrodžius veiksmų neteisėtumą, atsakomybei būtų reikšmingas žalos dydis, komerciniai tikslai ar kiti kvalifikuojantys požymiai. Byloje nėra įrodymų, kad ūdros, kurių kailiukai paimti iš jo automobilio, sumedžiotos po 1989 m. Byloje apklaustas medžioklės trofėjų ekspertas G. P., apžiūrėjęs iš R. R. automobilio paimtus kailiukus, parodė, kad nustatyti, kada buvo sumedžiotos ūdros ir kada išdirbti kailiai, neįmanoma. Neteisėtas gyvūnų dalių, šiuo atveju - ūdrų kailių - laikymas, gabenimas kyla iš neteisėto įgijimo, įgijimu turi būti padaryta žala ūdrų būklei, o neįrodžius neteisėto įgijimo, negali būti kalbos apie laikymo ir gabenimo neteisėtumą, nes teisėtai įgijus ūdrų kailius, po to jie negali būti vertinami kaip laikomi ar gabenami neteisėtai. Kadangi ūdros ne visada buvo saugomos, nenustačius jų sumedžiojimo ar kitokio sugavimo laiko aplinkybių, nenustačius, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis ūdrų kailius įgijo, nėra pagrindo spręsti apie jo veiksmų neteisėtumą, taip pat ir remiantis Lietuvos Respublikso BPK 7 str., nes tam, kad spręsti apie tarptautinių sutarčių pažeidimą, šios aplinkybės taip pat turi būti nustatytos. Be to, tarptautinių sutarčių pažeidimas jam nebuvo inkriminuotas. Šioje byloje jo kaltės įrodymų dėl neteisėtų veiksmų saugomų gyvūnų atžvilgiu nėra, o prielaidomis, kaip tai daroma prokuratūros apeliaciniame skunde, kaltė negali būti grindžiama.

R. R. nurodo, kad prokuratūros teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, tačiau tokia prokuratūros pozicija yra nepagrįsta ir neteisėta. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. nuostatas, kriminalinės žvalgybos metodai gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas; provokacija - tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Provokacijos sąvoka taip pat apibrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2001-02-27 nutartyje Nr. 2K-52/2001, kurioje nurodyta, kad provokacija - tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijoms patraukiant jį baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija, kaip veika, gali reikštis kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir įtakojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-04 nutartis Nr. 2K-549/2006). Nagrinėjamoje byloje buvo naudoti nesankcionuoti, taigi neteisėti, nusikalstamos veikos imitacijos modelio veiksmai. R. R. nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kad jis būtų pats kam nors siūlęs pirkti ūdrų kailius. Būtent liudytoju byloje apklaustas P. T. išprovokavo jį atvykti į „Lukoil“ degalinę, jis pats telefonu susirado jį (R. R.), apsimetęs pirkėju, jį išsikvietė į sulaikymo vietą, kur pagal iš anksto suderintus R. T., ŠRAAD ir Šiaulių AVPK pareigūnų veiksmus įvyko jo (R. R.) sulaikymas ir jo automobilyje rastų kailių paėmimas. R. T. davė išsamius parodymus apie savo pastangas išprovokuoti jį (R. R.) atvykti į jo nurodytą vietą, kur jo (R. R.) turėjo laukti policijos ir aplinkos apsaugos pareigūnai. R. T. veikė kontroliuojamas policijos pareigūnų, jam buvo leista provokuoti R. R. iki pat jo sulaikymo momento, todėl R. T. veiksmai vertintini kaip provokacija, o policijos pareigūnų, veikiančių kartu su aplinkos apsaugos pareigūnais, veiksmai atitinka nusikalstamos veikos imitacijos modelį, kuris jo (R. R.) atžvilgiu nebuvo sankcionuotas. Policija neginčijamai yra kriminalinės žvalgybos subjektas, o tai, kad nagrinėjamu atveju dalyvavo ir aplinkos apsaugos pareigūnai, nešalina provokacijos neteisėtumo. Liudytoju apklausto Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos pareigūno A. U. teiginiai, kad jis dalyvavo reide ir nieko konkretaus nežinojo, manė, kad kažkokios informacijos turi aplinkos apsaugos pareigūnai, atrodo neįtikėtini ir nelogiški, juolab kad ŠRAAD pareigūnas R. Š. patvirtino, kad buvo gauta informacija, jog bus bandoma parduoti ūdrų kailius, dėl to jis kreipėsi į policiją, buvo žinoma, kada ir kur vyks kailių pardavimas. R. R. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje jo sulaikymą buvo bandyta pateikti kaip atsitiktinį, visos aplinkybės apie jo provokavimą ir rengimąsi sulaikymui paaiškėjo tik teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą ir naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendį nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis R. R. ir jo gynėja advokatė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendis dėl R. R. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, prokurorės apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendis dėl R. R. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, kad išteisintasis R. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir R. R. atžvilgiu priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, netinkamai įvertino liudytojų A. U., M. K., V. V., P. T., R. Š. parodymus, tokiu būdu ignoravo faktines aplinkybes, ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl R. R. kaltės klausimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. atsako tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų arba tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, arba tokią veiką padarė komerciniais tikslais. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, savarankiški, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėtų veikų.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. R. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodymus duoti atsisakė, tik paaiškino, kad jis brakonieriavimu neužsiima, ūdrų nesumedžiojo, jų kailių neišdirbo, išdirbti kailius jis net neturėtų galimybės, nes gyvena dviejų kambarių bute, kurį nuomojasi, be to, kailių išdirbti nemoka, nežino jų išdirbimo technologijų (3 t. 22 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu R. R. pareiškus įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d., jis taip pat atsisakė duoti parodymus (1 t. 192, 193, 196, 197 b. l.).

Pažymėtina, kad nors R. R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė, tai, kad jis betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys.

Liudytojas A. U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. 2013-04-25 su aplinkos apsaugos pareigūnu jis atliko prevencinę priemonę, nes buvo gauta žinių, kad yra pažeidinėjami aplinkos apsaugos įstatymai. Su aplinkos apsaugos pareigūnais atliko reidą, kurio tikslas buvo nustatyti pažeidimus, susijusius su aplinkosauga bei viešąja tvarka. Jie stovėjo prie degalinės „Lukoil“ esančios, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes manė, kad aplinkosaugos pareigūnas turėjo informacijos apie daromus pažeidimus. Atvažiavęs melsvos spalvos automobilio AUDI vairuotojas išlipo ir atidarė bagažinę, prie jo priėjo kitas žmogus, liudytojo nuomone, tuo metu galėjo vykti prekybinis sandoris. Vairuotojas atidarė bagažinę ir pradėjo kilnoti kailius, kailiai buvo pakelti aukštai, kad matytųsi ištiestas kailis, po to dėliojami. Kitas vyras stovėjo ir žiūrėjo. Jis nepamena, ar vairuotojas sakė, kokie tai kailiai. Jis (liudytojas) su aplinkos apsaugos darbuotoju prie minėto automobilio priėjo tuo metu, kai buvo atidaryta bagažinė ir vairuotojas su kitu vyru buvo šalia jos. Jis aiškiai matė, kas yra automobilio šeimininkas. Automobilio bagažinėje buvo dviejų rūšių kailiai: vienos rūšies ne mažiau nei 10 vienetų, kitos – keli vienetai. AUDI automobilio vairuotojas buvo kaltinamasis. Kiek pats suprato, tai kailiai buvo kaltinamojo, jis juos iš kažkur pirko ir atvežė parduoti. Pareigūnas pasakė, kad tai yra ūdros kailiai, o ūdra yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Tuomet jis pats (liudytojas) pranešė patruliams. Atvykus patrulių ekipažui, automobilis su kailiais buvo pristatytas į policijos komisariatą bei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kamerą turėjo ir filmavo aplinkos apsaugos pareigūnas (2 t. 158, 159 b. l.).

Liudytojas M. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje. Buvo gauta informacija, kad pilietis turi ūdrų kailius ir turi atvykti į degalinę juos parduoti, todėl jie važiavo į konkrečią vietą, kas ir su kokiu kroviniu tiksliai atvykti turėjo, žinojo, tik nežinojo, koks pilietis turi atvykti. Jis žino, kad buvo informuotas skyriaus viršininkas apie galimą pažeidimą ir susisiekus su policijos pareigūnais buvo atliekamas reidas. Viską organizavo V. V.. Į degalinę jis atvyko su policijos pareigūnu. Kartu buvo kolega V. V. – vyriausias specialistas. Jie degalinėje pasirodė pirmi. Automobiliu AUDI atvažiavo kaltinamasis ir mažametis vaikas - mergaitė. Atvažiavęs pilietis išlipo, pradarė bagažinę. Buvo suorganizuotas sulaikymas, priėję prie automobilio automobilio bagažinėje rado 13 ūdrų ir 3 kiaunių kailius. Paklausus kas bagažinėje, asmuo sakė, kad kailius pirko iš (duomenys neskelbtini) turgavietės, tačiau konkrečiai nieko nenurodė. Vyras sakė, kad kailiai ūdrų ir kiaunių, juos vežė parduoti į degalinę. Kartu dalyvavo policijos pareigūnai ir viską perėmė. Ūdros yra saugomi gyvūnai. Kitas asmuo buvo neetatinis aplinkosaugos inspektorius P. T., kuris buvo ir jų (inspektorių) informatorius. Įvykio metu buvo naudojama filmavimo kamera. Pats filmavo jiems privažiavus ir priėjus prie automobilio. Visa operacija buvo oficiali. Reidas buvo įformintas dokumentais. Budintis policijos ekipažas atvyko iškviestas policijos pareigūnų. Pats policijos pareigūnams informacijos neperdavė. Filmuotą medžiagą perdavė tyrėjai. Ištisai visko nefilmavo, nes reikėjo daryti nuotraukas (2 t. 159, 160 b. l.).

Liudytojas V. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje vyresniuoju specialistu. Jam paskambino buvęs neetatinis inspektorius P. T. ir paklausė, ar galima prekiauti ūdrų kailiais, dar pasakė, kad yra kas jais prekiauja. Jis atsakė, kad tokiais kailiais prekiauti negalima. Po to jis pakalbėjo su viršininku, su P. T., suderino jo susitikimo su asmeniu, prekiaujančiu kailiaias, vietą, viršininkas pranešė policijos pareigūnams. Buvo sutarta, kad asmeniui su kailiais atvykus, P. T. pažiūrėtų, kokie tai kailiai ir duotų jiems ženklą, paeitų į šoną, jei kailiai tikrai ūdrų. Viskas vyko prie „Lukoil“ degalinės išvažiuojant iš miesto link (duomenys neskelbtini). Atvykus į sutartą vietą, asmuo rodė kailius, P. T. paėjo į šoną, kaip ir buvo sutarę, tuomet asmuo buvo sulaikytas. Ką P. T. kalbėjo su kaltinamuoju, ką konkrečiai P. T. buvo sutaręs su kaltinamuoju, ar jis žadėjo pirkti kailius, jis (liudytojas) negali pasakyti. Patys neprašė, kad P. T. prašytų pirkti kailius. Sulaikytas asmuo aiškino, kad kailius pirko (duomenys neskelbtini) turguje. Kartu su juo buvo kolega M. K., P. T.. Patys atvyko apsirengę įprastai, t. y. be tarnybinių rūbų, po to atvyko policijos pareigūnai. Nepamena, kuris iš jų filmavo, ar pats, ar kolega M. K.. P. T. yra buvęs neetatinis inspektorius, kuris suteikia informaciją. Telefonu su kaltinamuoju bendravo P. T.. Vyras, kuris prekiavo kailiais, sakė jų gali atvežti tiek, kiek reikia. P. T. sakė, kad vyras „stipriai“ prekiauja. Ūdros yra įrašytos į Raudonąją knygą, prekyba jų kailiais negalima. Ūdros kailių įsigijimui reikalingi dokumentai. Ūdros kailiai buvo naujai išdirbti (2 t. 192, 193 b. l.).

Liudytojas P. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis su R. R. buvo susitikęs vieną kartą, kai bandė iš jo nupirkti kailius. R. R. - vienintelis asmuo (duomenys neskelbtini) apskrityje didžiausias kailių supirkėjas. Pats yra medžiotojas ir buvęs aplinkos apsaugos inspektorius. Buvo balandžio mėnuo, tačiau tikslios datos įvardinti negali, tuo metu buvo neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Jam paskambino asmuo, kuris neprisistatė, ir pasakė, kad yra žmogus, parduodantis ūdros kailius. Apie asmens prekiaujamus ūdrų kailius sužinojo iš medžiotojų ir pranešė inspektoriams, kurie pasakė, kad reikia sužinoti tiksliai, kas toks prekiauja. Informaciją gavo iš medžiotojų būrelio, kurie medžioja plotuose (duomenys neskelbtini) rajone, kur gyvena R. R. močiutė. Jie sakė, kad R. R. nelegaliai medžioja, stato spąstus ir ką pagauna, viską nelegaliai pardavinėja. Jis paskambino V. V., pasiklausė, ar galima pardavinėti ūdros kailius, pasakė, kad ūdros kailiais prekiauti draudžiama. Pats turėjo tik R. R. mobiliojo ryšio telefono numerį, kurį pasakė medžiotojas. Jis dėl kailių pirkimo su R. R. sutarė tą pačią dieną, suderino laiką. V. V. informacijos klausė prieš dieną, pasakė, kad pats sutars, kada gali nupirkti kailius, pasakė vietą, kada ir kur susitiks. Kitą dieną susiruošė likus dviem valandom iki įvykio. Jis su R. R. tarėsi dėl pirkimo, nes žinojo, kad jis pardavinėja. Telefoniniai skambučiai su pardavėju buvo 4-5. Jis paklausė, „ar turi ūdros kailių”, pardavėjas pasakė „aš turiu, bet vadinu bebrais”. Jis pardavėjo paklausė „ar turi 12, pasakiau aš turiu, man trūksta, ar gali parduoti”, jis sakė „galiu”. R. R. sakė, kad gali atvežti ir daugiau. Susitikimas įvyko paros laikotarpyje, skambučiai taip pat paros laikotarpyje. Susitarė su R. R. susitikti „Lukoil” degalinėje. Telefonu asmuo sakė „ūdrų kailius vadiname bebrais”, nes suprato, kad juos draudžiama parduoti. Jis (R. R.) sakė, kad pats medžioja. Kainą aptarė, ji buvo virš 200 Lt, ją nurodė R. R.. Jis (liudytojas) su Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku pats nekalbėjo, o kalbėjo su inspektoriumi V. V., kuris, kiek suprato, buvo pranešęs savo vadui. Jam asmeniškai nurodymų iš V. V. nebuvo. Iš bendro pokalbio išėjo, kad reikia informuoti policiją. Policijos informavimas turėjo būti Gyvosios gamtos apsaugos institucijos iniciatyva. Jis tuo metu veikė kaip pilietis, nes tuo momentu inspektoriumi nebuvo. Visus nurodymus davė gamtos apsaugos inspektorius, kuomet jis sutarė susitikti su R. R.. Pasakė, kad pranešta policijai. Pats policijai jokios informacijos nedavė, tik informavo V. V.. Jis sutarė su V. V., kad jis pats patikrinęs, ar kailiai ūdrų, duos ženklą paėjęs į šoną nuo automobilio, ir tada aplinkosauga ir policija iš karto R. R. sulaikytų. Su policija suderino tik dėl ženklo degalinėje. Policininkai priėję pasakė kaip parodyti ženklą. Visą susitikimą derino tik su V. V., jis viską derino su policija. Jis į degalinę atvyko vienas, tikriausiai su savo transportu. Priėjęs prie R. R. automobilio, perskaičiavo kailius, buvo du maži kailiai, nes buvo sutarę dėl dvylikos, kailių buvo trylika. Jis klausė R. R., kada kailiai sumedžioti, jis atsakė, kad tais pačiais metais ir nurodė, kad išdirbti buvo „(duomenys neskelbtini)”. Jis pažiūrėjo ir pasitraukė į šoną, kaip buvo sutarta. Pasakė, kad yra iš gamtos aplinkos apsaugos ir, kad R. R. yra sulaikomas, iš karto privažiavo policija. R. R., pamatęs policijos pareigūnus, pasakė „dabar man šakės“ ir puolė uždaryti bagažinę. Pats jokios finansinės naudos iš sulaikymo neturėjo. Visų veiksmų iniciatorius buvo jis pats, kuomet pasiklausė V. V., kad kailiais prekiauti draudžiama. Dokumentaliai informacija nebuvo įforminta, kas, ką ir kaip turi daryti (3 t. 6, 7 b. l., 44, 45 b. l.).

Liudytojas R. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo gauta informacija, jog bus bandoma parduoti ūdros kailius, t. y., kad pilietis pardavinės kailius gyvūnų, kurie įrašyti į Raudonąją knygą. Nepamena, ar žinojo tikslų kailių kiekį, bet kad bus ne vienas, tikrai žinojo. Buvo žinoma, kada ir kur, paskirti inspekcijos pareigūnai, kreiptasi į policiją, kad jei reikėtų policijos, pareigūnai padėtų. Faktas pasitvirtino, pilietis buvo sulaikytas su ūdrų kailiais. Nepamena, kaip gavo informaciją, ar jam tiesiogiai paskambino, ar kažkam iš pareigūnų. Departamente yra tokia tvarka, kad turint informaciją, yra surašomas tarnybinis pranešimas dėl reido organizavimo. Gali būti, kad buvo paskirti dalyvauti reide pareigūnai V. V. ir M. K.. Nepamena, ar 2013-04-25 bendravo su P. T.. Prie departamento veiksmų P. T. nebuvo kviečiamas dalyvauti. Pats nurodymus davė abiems pareigūnams, aptarta su V. V., M. K. kaip elgtis, kaip stebėti, kaip ir kiekvieną kartą. P. T. nurodymų nedavė. P. T. ankščiau buvo neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, dar jam nedirbant. V. V. dėl P. T. elgesio nurodymų tikrai nedavė. Bendravo su V. V. ir M. K., pareigūnais, kurie važiavo į reidą. Pradinės informacijos nepamena, bet buvo žinoma vieta, kur asmuo turėjo atvykti, reikėjo tą vietą stebėti, asmuo turėjo kailius atvežti pardavimui. Kas turėjo pirkti kailius, nežino. Su policijos pareigūnais kontaktas buvo gavus informaciją. Su kuo kalbėjo, neįvardins, bet perdavė informaciją ir prašė, kad būtų patrulis, jei prireiktų sulaikyti asmenį. Bendraujant su pareigūnais tikriausiai pasakė, ką žinojo. Policijos pareigūnai yra informuojami, nes bandant užbėgti įvykiui už akių, jei faktas pasitvirtina, kad viskas vyktų operatyviai (3 t. 45, 46 b. l.).

Liudytoja D. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji dirba „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Įmonė užsiima švelniakailių žvėrelių išdirbimu, dažymu. R. R. jai matytas kaip klientas. Kartais R. R. atnešdavo lapės, nutrijos kailių, nedideliais kiekiais po du, tris vienetus. Kailių yra pristatęs 2013 metais, 2014 metais. Šiemet pristatė usūrinio šuns kailį, lapės. Ūdrų kailių jis neatnešė. Ūdrų kailių atneša nedaug, per metus iki 5-6 vienetų, ir su leidimais. Žino, kad tokių kailių išdirbimas yra draudžiamas, todėl ateinantys klientai turi reikiamus leidimus (2 t. 160 b. l.).

Liudytojas R. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2002 metų. Kaltinamasis nematytas. Pats su klientais nebendrauja. Telefoninių kontaktų su kaltinamuoju galėjo būti, nes daug žmonių skambina ir teiraujasi apie kailių išdirbimą. Aplinkybių, kuriomis kailiai buvo rasti pas kaltinamąjį, nežino. Įmonei kartais tenka išdirbti ūdrų kailius, bet labai retai ir su leidimais. Leidimų kopija yra padaroma įmonėje (2 t. 160, 161 b. l.).

Specialistas G. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis yra veterinarijos specialistas, dirba (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje, yra medžioklės plotų prižiūrėtojas, Nacionalinės medžioklės trofėjų ekspertas. Jis atliko kailių apžiūrą, matavo ir surašė jų išmatavimus, jų tiksliai nepamena. Be ūdrų dar buvo kiaunių kailių. Apžiūrėjus kailį, neįmanoma atsakyti, kada ūdra buvo sumedžiota, vasarinis ir žieminis ūdros kailis nesikeičia, jis nesišeria. Ūdros kailis turi iki 40 tūkstančių viename kvadratiniame centimetre plaukų ant nugaros, o ant pilvo - apie 50 tūkstančių viename kvadratiniame centimetre plaukų, todėl yra kailių etalonas. Lietuvoje ūdrą buvo galima medžioti iki 1975 metų, nuo 1975 metų nebemedžiojama ir nuo 1989 metų ūdra įrašyta į Raudonąją knygą. Latvijoje ūdros buvo medžiojamos ilgiau. Jei sumedžiojus ir nudyrus kailį, teisingai ir tvarkingai jis konservuojamas, sutepamas su druska, nuvarvinamas ant grotelių, kailis sudžiūva, taip pat gali būti ir užšaldytas, tai kailis gali stovėti 10 metų nepakitęs. Mano, kad reikalingas leidimas įvežimui iš kitų šalių. Mano, kad, jei ūdrų kailį įsigijo 1976 metais, leidimas yra reikalingas, jei 1974 metais – nereikalingas. Kada ūdros buvo sumedžiotos nėra galimybės pasakyti, ji gali kabėti ilgą laiką (2 t. 161 b. l.).

2013-04-25 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. U. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2013-04-25 apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini) šalia LUKOIL degalinės buvo pastebėtas automobilis AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas atidaręs bagažinės dangtį apžiūrinėjo kailius, tai pastebėjęs kartu su Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu M. K. priėjo prie minėto automobilio, prisistatė vairuotojui, kaip vėliau sužinojo R. R., paklausė kokie kailiai ir kieno. R. R. paaiškino, kad tai jo kailiai, jie yra ūdrų ir kiaunių. M. K. pasakė, kad ūdros yra įtrauktos į Raudonąją knygą ir jų negalima medžioti ar kitaip gaudyti. Jis paskambino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui, informavo apie galimai neteisėtą ūdrų kailių įsigijimą ir gabenimą, iškvietė patrulių ekipažą ir R. R. su automobiliu AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais kailiais, buvo pristatytas į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini) (1 t. 4 b. l.).

2013-07-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte nurodyta, kad ūdra yra įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2010, Nr. 20-949), ir saugoma nuo 1989 m. Saugomas rūšis iš gamtos galima paimti turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą. Ūdra taip pat įtraukta į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos I priedą, Direktyvos dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos II ir IV priedus, Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A priedą. Įvežant ar išvežant gyvūnus, jų dalis ar gaminius iš jų, kurie yra įrašyti į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos priedus, reikalingas leidimas (1 t. 9 b. l.).

2013-04-25 apžiūros protokole, užfiksuota automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Iš automobilio išimti 21 vnt. žvėrių kailiukų, kurie supakuoti į kartoninę dėžę, automobilio užvedimo raktelis su signalizacijos pulteliu ir prikabintu pakabuku – rageliu, automobilio registracijos liudijimas (1 t. 18-19 b. l.).

2013-06-06 daiktų apžiūros protokole, užfiksuota, kad dalyvaujant Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos CIC nacionaliniam medžioklės trofėjų ekspertui G. P., apžiūrėti 21 vnt. kailiukų, kurie apžiūros metu buvo suskirstyti į dvi skirtingas grupes. Specialistas, atlikęs daiktų tyrimą, pateikė išvadą, kad pirmoje grupėje esantys 13 vnt. kailiukų, įvertinus jų kailį, plaukų tankumą ir pavilnę, apvalią uodegą, bendrą išvaizdą yra ūdrų. Atlikus jų apžiūrą nustatyti vizualiai, kada buvo sumedžiotos ūdros bei išdirbtas jų kailis, yra neįmanoma (1 t. 20-24 b. l.).

2013-05-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, užfiksuota, kad liudytojas M. K. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t. 33 b. l.).

2013-05-29 daiktų apžiūros protokole, užfiksuota, jog buvo peržiūrimas M. K. pateiktame kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad pateiktame kompaktiniame diske yra du atskiri failai: 1) „Foto“, kuriame yra 8 vnt. nuotraukų ir 2) „Video“, kuriame yra 8 vnt. įrašų. Tiek nuotraukose, tiek įrašuose užfiksuoti vaizdai yra iš įvykio vietos 2013-04-25 degalinėje „Lukoil“, adresu (duomenys neskelbtini), sulaikant R. R. (1 t. 34-44 b. l.)

2013-04-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, užfiksuota, kad R. R. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, imei Nr. (duomenys neskelbtini), imei Nr. (duomenys neskelbtini) su įdėtomis dvejomis SIM kortelėmis, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GalaxyGTI910“, imei Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įdėta sim kortele „Omnitel“, juodos spalvos dėkle (1 t. 45 b. l.).

2013-06-03 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas mobilusis telefonas „Nokia“, imei Nr. (duomenys neskelbtini), imei Nr. (duomenys neskelbtini) su įdėtomis dvejomis sim kortelėmis ir išrašyta juose rasta informacija. Nustatyta, kad R. R. 2013-04-25 16.40 val. bendravo su asmeniu, skambinusiu iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 46-50 b. l.)

2013-09-11 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas mobilusis telefonas „Samsung GalaxyGTI910“, imei nr. (duomenys neskelbtini) su jame įdėta sim kortele „Omnitel“ ir išrašyta telefone išsaugota informacija. Nustatyta, kad R. R. 2013-04-23 11.03 val. skambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-04-23 11.04 val. atsiliepė į skambutį iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 51-65 b. l.).

Nustatytos telefono numerių, su kuriais bendravo R. R., priklausomybės. Nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo R. R. bendravo 2013-04-23, 2013-04-25, priklauso P. T. (1 t. b. l. 68-83, 86-87, 90-92).

2013-06-19 Gamtos tyrimų centro Valstybinio mokslinių tyrimų instituto rašte Nr. SR-619 „Dėl ekspertizės atlikimo“ nurodyta, kad ekspertizei pateikta ūdrų kalių vaizdinė medžiaga (5 nuotraukos, bendras vaizdas, detalusis vaizdas, mastelis) ir išmatavimai rodo, kad nurodyti 13 vnt. kailių yra ūdros (Lutra lutra) kailiai. Atitinka kailių dydis, būdingos spalvinės ypatybės ir snukučio forma, kuri būdinga tik ūdrai. Kitų panašių dydžių ir išvaizdos gyvūnų Lietuvos faunoje nėra. Ūdra yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Sunaikinus 13 ūdrų, gamtai padaryta didelė žala ir dėl sumedžiotų gyvūnų skaičiaus, ir atsižvelgiant į medžioklės laimikio kainą (šiuo atveju 6 000 litų už vieną individą) (1 t. 104 b. l.).

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų A. U., M. K., V. V., P. T., R. Š. parodymuose, duotuose pirmosios instancijos teisme, užfiksuotos R. R. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, atitinka tiek specialisto G. P., pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, tiek 2013-04-25 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. U. tarnybiniame pranešime, tiek 2013-07-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte, tiek 2013-04-25, 2013-05-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, tiek 2013-04-25, 2013-05-29, 2013-06-03, 2013-06-06, 2013-09-11 daiktų apžiūros protokoluose, tiek 2013-06-19 Gamtos tyrimų centro Valstybinio mokslinių tyrimų instituto rašte Nr. SR-619 „Dėl ekspertizės atlikimo“ esančius duomenis, tiek kitą bylos medžiagą, t. y. šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią R. R. kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti išteisintąjį R. R..

Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, jog byloje įrodyta, kad R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 272 straipsnio 3 dalyje, o būtent

R. R. 2013-04-25 apie 17.15 val. automobilyje AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) komerciniais tikslais neteisėtai laikė ir juo neteisėtai gabeno iki degalinės „Lukoil“, adresu (duomenys neskelbtini), didelį kiekį saugomų gyvūnų (įtrauktų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, gyvūnų ir grybų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-10-13 įsakymu Nr. 504, Žin., 2003, Nr. 100-4506, 2007, Nr. 36-1331) dalių – ūdrų kailių 13 vnt. ir tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų – ūdrų apsaugos būklei.

Kaip matyti iš R. R. pateikto kaltinimo (2 t. 128-133 b. l., 3 t. 43 b. l.), jis buvo kaltinamas ir tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2013-04-25, komerciniais tikslais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, neteisėtai įgijo didelį kiekį saugomų gyvūnų (įtrauktų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, gyvūnų ir grybų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-10-13 įsakymu Nr. 504, Žin., 2003, Nr. 100-4506, 2007, Nr. 36-1331) dalių – ūdrų kailių 13 vnt. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių neteisėtą didelio kiekio saugomų gyvūnų (įtrauktų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, gyvūnų ir grybų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-10-13 įsakymu Nr. 504, Žin., 2003, Nr. 100-4506, 2007, Nr. 36-1331) dalių – ūdrų kailių 13 vnt. įgijimą. Įsigijimo faktas R. R. pateiktame kaltinime paprasčiausiai preziumuojamas remiantis didelio kiekio ūdrų kailių gabenimo ir laikymo faktais. Išteisintasis R. R. nedavė tokių parodymų, kurie patvirtintų, jog jis neteisėtai įsigijo didelį kiekį ūdrų kailių, jis tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad šioje dalyje kaltinimas R. R. nepagrįstas jokia bylos medžiaga, nes byloje nėra duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu, kokioje vietoje R. R. įgijo ūdrų kailius.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. R. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju R. R. atžvilgiu buvo taikomas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, kuriame veikė tiek buvęs aplinkos apsaugos darbuotojas, tiek aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, tiek ir policijos pareigūnas, tačiau atlikus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, jie nebuvo sankcionuoti, o neturint sankcionavimo ir tokiu būdu atlikus neteisėtus veiksmus bei šiuo pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą, bylai pateikti reikšmingi duomenys laikytini surinkti neteisėtai ir negali būti baudžiamojoje byloje pripažįstami įrodymais. Be to, nagrinėjamu atveju pagal iš anksto suderintus policijos pareigūno ir buvusio bei esamų aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmus R. R. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo (Žin., 2012, Nr. 122-6093) 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad nusikalstamos veikos imitavimas - kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, formaliai turintis nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekamas siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas žmogaus teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų teises ir pareigas taip pat turi Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas, kai jų padaliniai atlieka kriminalinės žvalgybos tyrimą šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė prokurorė, nei liudytojas P. T., nei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai M. K., V. V., R. Š., įvykio metu nebuvo kriminalinės žvalgybos subjektai, todėl jų atliktų veiksmų negalima traktuoti kaip nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų. Atsižvelgiant į liudytojų A. U., P. T., M. K., V. V., R. Š. parodymus, visų veiksmų iniciatorius buvo pats P. T., jis pats išsiaiškino apie neteisėtus R. R. veiksmus (prekybą ūdrų kailiais) ir, įsitikinęs, kad R. R. veiksmai neteisėti (ūdrų kailių prekyba draudžiama), pats inicijavo kailių pirkimą iš R. R., susitarė susitikti su juo (R. R.), ir tik tada informavo aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūną V. V. (kuris nėra kriminalinės žvalgybos subjektas), su kuriuo toliau derino veiksmus. Kaip matyti iš minėtų liudytojų parodymų, P. T. veiksmai su policijos pareigūnu A. U. nebuvo derinami, A. U. iš anksto nebuvo žinoma apie P. T. veiksmus (apie susitarimą su R. R. dėl ūdrų kailių pirkimo), todėl A. U. atvykimas į įvykio vietą, nežinant iš anksto konkrečių P. T. veiksmų, nelaikytinas nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju R. R. iš esmės buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo (Žin., 2012, Nr. 122-6093) 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, t. y. P. T., būdamas privatus asmuo, nevykdė policijos pareigūnų užduoties ir neveikė jų kontroliuojamas, jis pats savo iniciatyva išsiaiškino apie neteisėtus R. R. veiksmus, skambino jam ir tarėsi dėl ūdrų kailių pirkimo, todėl tokių P. T. veiksmų R. R. atžvilgiu negalima laikyti provokacija.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant R. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę R. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeisto teisinio gėrio svarbą, kaltininko asmenybę.

R. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdama R. R. bausmę už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d., teisėjų kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 56 str. nuostatomis. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad R. R. tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį (Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d., 11 str. 4 d.) nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, vedęs, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. R. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima Lietuvos Respublikos 272 str. 3 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Byloje pareikštas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento 85176 Lt (24668,67 EUR) civilinis ieškinys dėl padarytos žalos laukinei gyvūnijai priteisimo. Minėtas civilinis ieškinys yra pagrįstas, žala apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo (Žin., 2010, Nr. 87-4616) 1 punktu ir Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo indeksuotais baziniais tarifais 2013 metams, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Dl-1106 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo indeksuotų bazinių tarifų 2013 m. patvirtinimo" (Žin., 2012., 153-7880), todėl civilinis ieškinys tenkintinas (1 t. 12-14 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-04-30 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei galimą civilinį ieškinį, laikinai buvo apribotos R. R. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą: automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (2 t. 85 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-21 nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo į R. R. turtą terminas pratęstas iki 2014-01-30. Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-15 nutartimi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. R. nuosavybės teise priklausantį anksčiau minėtą turtą pratęstas iki bylos išnagrinėjimo teisme. Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškė 85176 Lt (24668,67 EUR) civilinį ieškinį dėl žalos laukinei gyvūnijai atlyginimo. Kadangi šis civilinis ieškinys iki šiol nėra atlygintas, laikino R. R. nuosavybės teisių į automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), apribojimo terminas pratęstinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas taip:

Šiaulių miesto policijos komisariato daiktų saugykloje pagal kvitą BBB Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi 8 vnt. kiaunių kailiukų (1 t. 25 b. l.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., grąžintini R. R..

Šiaulių miesto policijos komisariato daiktų saugykloje pagal kvitą BBB Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi 13 vnt. ūdrų kailiukų (1 t. 25 b. l.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 2 p., perduotini Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris, įvertinęs saugomos rūšies ypatumus, priimtų administracinį sprendimą dėl tolimesnio kailiukų likimo.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal kvitą BBB Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi automobilis „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis su pulteliu ir pakabuku, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 32 b. l.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., grąžintini R. R.;

Prie baudžiamosios bylos saugomi telefonas „Nokia“, imei Nr. (duomenys neskelbtini), imei Nr. (duomenys neskelbtini) su įdėtomis dviejomis sim kortelėmis, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GalaxyGTI910“, imei Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įdėta sim kortele „Omnitel“, juodos spalvos dėkle, kuriuos 2013-04-25 pateikė R. R. ir kurie perduoti kartu su byla pakete Nr. 1, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., grąžintini R. R..

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog minėti automobilis „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (taip pat automobilio užvedimo raktelis su pulteliu ir pakabuku, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), telefonas „Nokia“, imei Nr. (duomenys neskelbtini), imei Nr. (duomenys neskelbtini) su įdėtomis dviejomis sim kortelėmis, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GalaxyGTI910“, imei Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įdėta sim kortele „Omnitel“, juodos spalvos dėkle, buvo įgyti už pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos, ar naudojami kaip priemonė nusikalstamai veikai vykdyti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., nėra pagrindo šio turto konfiskuoti.

Prie baudžiamosios bylos saugomas liudytojo M. K. pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p., paliktinas prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-09-06 nuosprendžiu paskirta neatlikta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant teismo nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-04-25 iki 2013-05-14.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos – sulaikymo dienos.

Priteisti iš R. R. civiliam ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui 85176 Lt (24668,67 EUR) turtinės žalos atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. R. turtą – automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), palikti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 8 vnt. kiaunių kailiukų, kurie saugomi Šiaulių miesto policijos komisariato daiktų saugykloje, grąžinti R. R.;

2) 13 vnt. ūdrų kailiukų, kurie saugomi Šiaulių miesto policijos komisariato daiktų saugykloje, perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris, įvertinęs saugomos rūšies ypatumus, priimtų administracinį sprendimą dėl tolimesnio kailiukų likimo;

4) prie baudžiamosios bylos saugomus telefoną „Nokia“, imei Nr. (duomenys neskelbtini), imei Nr. (duomenys neskelbtini) su įdėtomis dviejomis sim kortelėmis, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GalaxyGTI910“, imei Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įdėta sim kortele „Omnitel“, juodos spalvos dėkle, grąžinti R. R.;

5) prie baudžiamosios bylos saugomą liudytojo M. K. pateiktą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti prie baudžiamosios bylos.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Gražvydas PoškusBronius Zalaga