- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-27
- Bylos Nr.
- eI-2939-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01094-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Atsakovas
- J. J.
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui J. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo J. J. pareiškėjai 1 530,87 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Paaiškina, kad Vilniaus rajono savivaldybė nuo 2012-05-01 įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-301 patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės, Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai), Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai. Patvirtinusi Nuostatus, Vilniaus rajono savivaldybė nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Remiantis šiai dienai galiojančios Nuostatų redakcijos, patvirtintos Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimu Nr. T3-514 patvirtintų 10 punktu, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir rinkliavos mokėtojų registro duomenimis apie atsakovo nuomos teisės pagrindais valdomo nekilnojamojo turto plotą. Pagal turimus duomenis, J. J. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) patalpų – (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklauso nurodyto nekilnojamojo turto dalis, atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos siunčiamus mokėjimo pranešimus.
Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 yra – 1 530,87 Eur. Atsakovui kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, raginimas sumokėti įsiskolinimą, tačiau jis susidariusio įsiskolinimo nepadengė ir vietinės rinkliavos nesumokėjo.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas J. J. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka.
Paaiškina, kad kiekvienas asmuo savo teises tiesiogiai gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktą, valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustato Lietuvos Respublikos Seimas, pagal Konstitucijos 127 straipsnį, mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Reikalavimas valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustatyti įstatymu yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija, o Seimas savo konstitucinių įgaliojimų nustatyti valstybinius mokesčius negali perduoti jokiai kitai institucijai.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašymą priteisti iš atsakovo 1 530,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą grindžia Rinkliavų įstatymu, kuris teisę nustatyti privalomą įmoką savivaldybės teritorijoje suteikia savivaldybės tarybai, kuriai taip pat suteikta teisė nustatyti privalomos įmokos dydį, mokėjimo tvarką. Tokia Rinkliavų įstatyme suteikta teisė savivaldybės tarybai prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams, pagal kuriuos, privalomas įmokas gali nustatyti Seimas, o privalomų įmokų esminės sąlygos turi būti nustatytos įstatymų.
Atsakovas reiškia prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, pagal kurį, valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustato Seimas, ir Konstitucijos 127 straipsniui, pagal kurį, mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 530,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 priteisimo iš atsakovo J. J..
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms.
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų už atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtintas rinkliavos visuotinumo principas „teršėjas moka“.
Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019; kt.).
Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (2011-12-23 sprendimu Nr. T3-507 pakeisti Nuostatų 4-5 punktai). Pagal šiuo metu galiojančių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimu Nr. T3-514 patvirtintų Nuostatų 10 punktu, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.
Atsakovas atitinka vietinės rinkliavos mokėtojo požymius, nes jis nuosavybės teise Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą. Byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2021-03-19 išrašas patvirtina, kad atsakovui J. J. asmeninės nuosavybės teise nuo 2000-09-04 priklauso (duomenys neskelbtini) patalpos (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog atsakovas atitinka Nuostatuose įtvirtintą vietinės rinkliavos mokėtojo sampratą, nes jis nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. LVAT 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.). Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovui nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, teismas nustatė, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo naudojamo turto plotą (atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį). Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Iš pareiškėjos atsakovui skirtų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų ir raginimų dėl šios rinkliavos įsiskolinimo padengimo matyti, kad atsakovas nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl jam laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 susidarė 1 530,87 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas.
Atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus bei nustatytą teisinį reglamentavimą, į aplinkybę, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 1 530,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
Dėl atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio normų konstitucingumo teismas, nagrinėdamas šį prašymą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., LVAT 2012-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012). Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).
Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas pagrįsti savo abejonę dėl Rinkliavų įstatymo nurodytų nuostatų atitikties Konstitucijai, iš esmės teigia, kad Seimui priskirta kompetencija įstatymu nustatyti rinkliavas ir mokesčius negali būti perleista savivaldybės tarybai. Teismas, įvertinęs atsakovo prašymo argumentus, daro išvadą, kad atsakovo nurodomos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkto, 127 straipsniui nuostatos nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo Rinkliavų įstatymo teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai, nes šioje byloje aptartos Konstitucijos, Rinkliavų įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatos paneigia atsakovo argumentus, kad konkreti vietinė rinkliava už atliekas turėjo būti nustatyta įstatymu. Kaip minėta pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje, o vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Taigi savivaldybės tarybai teisę nustatyti vietinės rinkliavos dydžius, jos mokėjimo tvarką suteikia įstatymai ir nėra pagrindo teigti, kad tokia tvarka prieštarauja atsakovo nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Todėl atsakovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo J. J. 1 530,87 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt eurų ir 87 centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.