Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjui K. Š. (K. Š.), jo atstovui advokatui Tomui Šedbarui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Nemeikai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. M. (M. M.), trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei Sigitai Narbutytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ir M. M.) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

– atnaujinti skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Miesto plėtros departamento 2014-10-23 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-508/14(2.14.2.12-MP8) (toliau – Reikalavimai) 5.5 punkte nustatytos sąlygos panaikinimo padavimo terminą;

– panaikinti Administracijos 2015-02-12 sprendimą Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Reikalavimų 5.5 punkte nustatytos sąlygos pakeitimo;

– panaikinti Reikalavimų 5.5 punkte nustatytą sąlygą.

Pareiškėjas į Administracijos direktorių ir į teismą dėl Reikalavimų kreipėsi nepraleidęs vieno mėnesio apskundimo termino, jis nedelsė ir aktyviai gynė savo teises. Be to, Administracijos Miesto plėtros departamento atsakymuose buvo nurodyta klaidinanti jų apskundimo tvarka.

Reikalavimų 5.5 punkte nustatyta sąlyga sklypo dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, suprojektuoti servitutą, suteikiantį teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti, iš pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), faktiškai atimama apie 55 m² ploto žemės, kurioje bus gatvė ir takas, o po jais – komunikacijos. Šiuo žemės plotu naudosis visuomenė, o pareiškėjas privalės už jį mokėti žemės mokestį, t. y. dalis pareiškėjo privačios žemės bus neteisėtai atimta visuomenės poreikiams, teisingai pareiškėjui už ją neatlyginant. Nors Administracijos Miesto plėtros departamentas iš esmės pripažįsta, kad žemė, patenkanti į gatvės raudonąsias linijas, turi būti atidalinta iš pagrindinio sklypo ir paimta visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, tačiau, naudodamasis tuo, kad pareiškėjui ir Žemės sklypo bendrasavininkui M. M. būtina atsidalinti sklypo dalis iš bendrosios nuosavybės, siekia privačią žemę paimti veltui per apgaulingai suformuluotą servitutą.

Administracija nepateikia jokių teisės aktais nustatytų rašytinių įrodymų (teritorijų planavimo dokumentų), kuriais būtų nustatytos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos. (duomenys neskelbtini) gatvė buvo suprojektuota ir įrengta prieš 40 metų, jos raudonosios linijos nustatytos gatvės įrengimo metu ir formuojant pareiškėjo Žemės sklypą, kuris į gatvės raudonąsias linijas nepateko. Reikalavimų 3 punkte nurodyta, kad Žemės sklypui yra taikomi tik Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 m., patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-15-19, sprendiniai. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad detaliųjų planų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų šioje teritorijoje nėra. Taigi esamos (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra nėra numatyta jokiame galiojančiame teritorijų planavimo dokumente, taip pat nėra parengtas joks (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo ar remonto projektas. Miesto gatvės yra projektuojamos atskirais žemės sklypais, todėl Administracijos pasirinktas esamos (duomenys neskelbtini) gatvės praplėtimo būdas, t. y. nustatant servitutą, suteikiantį teisę pareiškėjo Žemės sklypo dalyje tiesti gatvės važiuojamąją dalį, yra neteisėtas ir prieštarauja gatvių formavimo principams ir normoms.

Vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, teisinio santykio subjektas, kuriam suteikta teisė priimti sprendimus dėl servitutų nustatymo, yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas ir tik pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius. Šiuo atveju taip pat reikalingas Žemės sklypo savininko sutikimas.

Administracijos 2015-02-12 raštas Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510) yra informacinio pobūdžio pranešimas – atsakymas į pareiškėjo skundą. Juo pareiškėjas buvo pakartotinai informuotas, kad Vilniaus miesto savivaldybė neplanuoja organizuoti detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo, kuriame būtų numatytas privačios žemės, patenkančios į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, paėmimas visuomenės poreikiams. Šią poziciją pagrindžiantys argumentai išdėstyti Administracijos Miesto plėtros departamento 2014-12-09 rašte Nr. A256-2250/14(2.14.2.12-MP8). Pareiškėjui taip pat paaiškinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu servitutai nėra nustatomi, nes tai yra Tarnybos kompetencija. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą iš Reikalavimų išbraukti reikalavimą suprojektuoti siūlomą nustatyti servitutą. Skundžiamas raštas nenustatė, nepakeitė ir nepanaikino jokių pareiškėjo teisių ar pareigų, juo tik rekomenduota nustatyti servitutą žemės sklype, taigi jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme objektu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo amžius ir turimas išsilavinimas nėra kliūtis jam suvokti vykstančią procedūrą. Administracija atsakymus pareiškėjui teikė pakankamai operatyviai, todėl nėra pagrindo teigti, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl Administracijos veiksmų. Be to, pareiškėjas siekė ne tiek reikalavimo sąlygos dėl servituto panaikinimo, kiek to, kad jo žemės dalis būtų paimta visuomenės poreikiams. Tačiau šioje byloje reikalauja išimtinai tik Reikalavimų sąlygos dėl servituto panaikinimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nėra nuoseklus, rūpestingas ir terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Apie 2015-02-12 raštą Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510) pareiškėjas buvo informuotas ir 2015-02-19 raštu Nr. A51-173228/15, su minėtu raštu turėjo galimybę susipažinti atvykęs į Administraciją, todėl šio rašto apskundimo terminą pareiškėjas taip pat yra praleidęs.

Pareiškėjo skundžiama Reikalavimų 5.5 punkte nustatyta sąlyga dėl būsimo servituto nustatymo yra teisėta ir pagrįsta – susieta su projekto teritorija, vietovės ypatumais ir ribomis, parengta atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų paskirtį ir naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstus interesus.

Ginčo teritorijoje nėra parengto detaliojo plano ar žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto, todėl Žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės apsaugos juostas, negali būti paimta visuomenės poreikiams.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Vienas šio projekto rengimo principų – esamiems inžinieriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti arba būsimiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) siūlomos nustatyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pareiškėjo Žemės sklypo daliai, kuriai siūlomas nustatyti servitutas inžinierinės infrastruktūros tinklams tiesti, dar 2000-08-10 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1593V buvo nustatytas žemės apribojimas, esant reikalui leisti pakloti per sklypą bendro naudojimo inžinerinius tinklus. Šiuo pagrindu pareiškėjo Žemės sklypo ribose, kuriose siūloma nustatyti servitutą, uždrausta nauja statyba, o ribojimas užregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo nuostatomis, žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo kelių užimta žemė. Teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas servitutas taip pat atleidžia nuo žemės mokesčio mokėjimo.

Vilniaus miesto bendrojo plano pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011-06-13 sprendimu Nr. 1-91 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių raudonųjų linijų schemą, kuri yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Šios gatvių ribų schemos tikslas – patikslinti galiojančio Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano Susisiekimo dalies sprendinius: nustatyti naujų A, B, C kategorijų gatvių raudonąsias linijas, patikslinti anksčiau buvusių magistralinių gatvių, kurios perėjo į D gatvių tinklo kategoriją, raudonąsias linijas ir t. t. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra patvirtinusi ir atitinkamame akte išvardijusi Vilniaus miesto teritorijoje esančių gatvių, priskirtinų D kategorijai, plano ar schemos, tačiau, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-13 sprendimą Nr. 1-91 nėra priskiriama A, B ar C kategorijų gatvėms, konstatuotina, kad ji yra D kategorijos. Taigi, nustatant (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, atsižvelgiant į vietovės užstatymą ir galimus transporto srautus, buvo pasirinktas optimaliausias gatvės plotis ir jo mažinti nebuvo jokių galimybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

1. Šioje byloje ginčas kilo dėl Reikalavimų 5.5 punkte išdėstytos sąlygos ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2015-02-12 rašto Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510) teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:

Administracijos Miesto plėtros departamento direktorius 2014-10-23 patvirtino Reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad: jie parengti pertvarkant Žemės sklypą (1 punktas); jų pagrindu parengtu projektu siekiama atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti du atskirus žemės sklypus (2 punktas); jie parengti taikant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (3 punktas); pertvarkomam Žemės sklypui taikytinų detaliųjų planų, specialiojo teritorijos planavimo dokumentų galiojančių žemės valdos projektų sprendinių nėra (3, 4 punktai); rengiant projektą reikalaujama sklypo dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, suprojektuoti servitutą, suteikiantį teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (5.5 punktas) (t. I, b. l. 77–79).

Pareiškėjas su 2014-11-10 prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių, jo pavaduotoją, prašydamas inicijuoti jam priklausančio 55 kv. m žemės ploto paėmimą visuomenės poreikiams ir išreikšdamas nesutikimą su Reikalavimų 5.5 punkte išdėstyta sąlyga dėl servituto nustatymo (t. I, b. l. 40). Išnagrinėjęs šį prašymą, Administracijos Miesto plėtros departamentas 2014-12-09 rašte Nr. A256-2250/14(2.14.2.12-MP8) nurodė, kad minėtoje teritorijoje nėra parengto detaliojo plano ar žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto ir kad Žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės apsaugos juostas, negali būti paimta visuomenės poreikiams, paaiškino, kad dėl lėšų stokos artimiausiu metu neplanuojama organizuoti detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo, kuriame būtų numatytas privačios žemės, patenkančios į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, paėmimas visuomenės poreikiams (administracinė byla Nr. I-7719-580/2015, b. l. 31).

Pareiškėjas 2015-01-06 skundu kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas inicijuoti jam priklausančio 55 kv. m žemės ploto paėmimą visuomenės poreikiams arba panaikinti Reikalavimų 5.5 punktą, nustatantį servitutą (administracinė byla Nr. I-7719-580/2015, b. l. 3). Išnagrinėjęs šį skundą, Administracijos Miesto plėtros departamentas 2015-02-12 raštu Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510) pareiškėjui nurodė, jog tai, kad artimiausiu metu neplanuojama organizuoti detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo, kuriame būtų numatytas privačios žemės, patenkančios į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, paėmimas visuomenės poreikiams, pareiškėjui jau buvo paaiškinta 2014-12-09 rašte Nr. A256-2250/14(2.14.2.12-MP8), taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti Reikalavimų 5.5 punkte išdėstytą reikalavimą, nes žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu servitutai nėra nustatomi, o iš jų kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (administracinė byla Nr. I-7719-580/2015, b. l. 32–33).

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2015-04-30 nutartimi (t. I, b. l. 46–48) pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2015-06-05 nutartimi (t. I, b. l. 58–61) VAAT 2015-04-30 nutartį panaikino. Šioje nutartyje LVAT, be kita ko, konstatavo, kad: Reikalavimai buvo išduoti užbaigus konkrečią administracinę procedūrą, todėl jie negali būti laikomi vien tarpiniu (procedūriniu) dokumentu; Reikalavimai negali būti laikomi tarpiniu dokumentu dar ir todėl, kad, nustačius Reikalavimų nepagrįstumą ir neteisėtumą, pareiškėjas įgytų teisę žemės sklypo planą rengti kitokiomis sąlygomis, o teismui konstatavus, kad Reikalavimai atitinka teisės aktų nuostatas, pareiškėjas turėtų teisę nebūti tokio žemės sklypo plano rengimo iniciatoriumi arba būtų išvengta ateities teisinių ginčų dėl parengto žemės sklypo plano patvirtinimo.

Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodo, kad jis į Administracijos direktorių ir į teismą dėl Reikalavimų kreipėsi nepraleidęs vieno mėnesio apskundimo termino, jis nedelsė ir aktyviai gynė savo teises. Jis dėl garbaus amžiaus nežino visų teritorijų planavimo proceso etapų ir procedūrų, jį suklaidino ir Administracijos Miesto plėtros departamento atsakymuose nurodyta klaidinanti jų apskundimo tvarka.

LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti skundo padavimo terminą turi būti priimtas, atsižvelgiant į fundamentalią asmens teisę – teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos; sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis; kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.

Nustatyta, kad nesutikimą su Reikalavimų 5.5 punkte išdėstyta sąlyga dėl servituto nustatymo pareiškėjas pakankamai aiškiai išreiškė dar 2014-11-10 prašyme, adresuotame Administracijos direktoriui, jo pavaduotojai (t. I, b. l. 40), kuris buvo paduotas nepraėjus vienam mėnesiui nuo Administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus 2014-10-23 patvirtintų Reikalavimų priėmimo (t. I, b. l. 77–79). Atsakyme į pareiškėjo 2014-11-10 prašymą (žr. Administracijos Miesto plėtros departamento 2014-12-09 raštą Nr. A256-2250/14(2.14.2.12-MP8) Administracijos Miesto plėtros departamento direktorius nurodė, kad ši Žemės sklypo dalis negali būti paimta visuomenės poreikiams, tačiau nenurodė šio rašto apskundimo tvarkos, taip pat neišaiškino, kokia tvarka pareiškėjas gali skųsti Reikalavimų 5.5 punktą (administracinė byla Nr. I-7719-580/2015, b. l. 31). Tokie išaiškinimai nebuvo pateikti ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2015-02-12 rašte Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510) (administracinė byla Nr. I-7719-580/2015, b. l. 32–33), kurį Administracijos Miesto plėtros departamento direktorius priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo 2015-01-06 skundą (administracinė byla Nr. I-7719-580/2015, b. l. 3). Dėl įpareigojimo išnagrinėti 2015-01-06 skundą pareiškėjas 2015-02-13 ir 2015-03-02 (administracinė byla Nr. I-7719-580/2015, b. l. 4, 6) su 2015-03-10 skundu kreipėsi į VAAT (administracinė byla Nr. I-7719-580/2015, b. l. 1–2), kuris dėl šio skundo sprendimą priėmė 2015-06-09 (administracinė byla Nr. I-7719-580/2015, b. l. 53–57). Skundą VAAT dėl Reikalavimų 5.5 punkte išdėstytos sąlygos ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2015-02-12 rašto Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510), kuriuo atsisakyta minėtą sąlygą panaikinti, teisėtumo ir pagrįstumo, šioje byloje pareiškėjas pateikė 2015-04-23.

Nurodytos su skundo padavimu susijusios faktinės aplinkybės, jas vertinant visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, patvirtina, kad, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir nuginčyti Reikalavimų 5.5 punkte išdėstytą sąlygą ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2015-02-12 raštą Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510), pareiškėjas buvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas, atidus ir aktyvus. Jo veiksmai į Administraciją kreipiantis nepraėjus vienam mėnesiui nuo Reikalavimų priėmimo bei trumpiau nei per mėnesį skundžiant Administracijos sprendimus, nors juose ir nebuvo aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka, atitinka ir administracinių teismų praktikoje greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų taikomą operatyvumo standartą.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nustatyta, kad Reikalavimuose, kurių 5.5 punktą skundžia pareiškėjas ir kurie nelaikytini vien tarpiniu (procedūriniu) dokumentu (žr. LVAT 2015-06-05 nutartį; t. I, b. l. 58–61), apskundimo tvarka nurodyta nebuvo. Taip pat apskundimo tvarka nenurodyta ir Administracijos atsakymuose į pareiškėjo pakankamai operatyviai paduotus prašymus, kuriuose jis reiškė akivaizdų nesutikimą su Reikalavimų 5.5 punkte išdėstyta sąlyga. Šiuose atsakymuose nebuvo išaiškinta, kokia tvarka pareiškėjas gali skųsti Reikalavimų 5.5 punktą. Visa tai, teismo nuomone, galėjo sutrukdyti pareiškėjui suvokti savo teises ir laiku kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Reikalavimų 5.5 punkte išdėstytos sąlygos ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2015-02-12 rašto Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510) paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl pareiškėjo praleistas terminas skundui paduoti atnaujintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti kaip nepagrįstą Reikalavimų 5.5 punkte išdėstytą sąlygą Žemės sklypo dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, suprojektuoti servitutą, suteikiantį teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas), kurio rengimo metu pareiškėjui išduoti Reikalavimai, yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, t. y. žemės valdos projektas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, 37 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl Administracijos Miesto plėtros departamentas rengdamas Reikalavimus turėjo vadovautis teisiniu reguliavimu, įtvirtintu aktualios redakcijos Žemės įstatyme (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-411 redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 46 punkto 2 pastraipoje nustatyta, kad esamiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti arba būsimiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) siūlomos nustatyti specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Vadinasi, Reikalavimuose kaip viena iš Projekto rengimo sąlygų galėjo būti servituto tiek esamiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti, tiek būsimiems tiesti ir eksploatuoti suprojektavimas.

Reikalavimų 5.5 punkte išdėstyta sąlyga tiesiogiai susijusi su reikalavimu projektuoti žemės servitutą, kuris, parengus Žemės sklypo Projektą, būtų nustatytas administraciniu aktu. Reikalavimų patvirtinimo metu Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka buvo sureguliuoti aktualios redakcijos Žemės įstatymo (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-411 redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01) 23 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: administraciniu aktu servitutus nustato Tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (1 dalis); administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės valdos projektų sprendinius servitutai privačios žemės sklypams nustatomi, kai pagal žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (2 dalies 4 punktas); sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo, kurią viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas išreiškia Tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal žemės valdos projektą nustatymo (3 dalis). Reikalavimų 5.5 punkte įtvirtintą sąlygą įvertinus nurodyto teisinio reguliavimo ir kitų byloje esančių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad, priėmus Reikalavimus, jų 5.5 punkte nurodytas servitutas nustatytas nebuvo. Šia sąlyga Vilniaus miesto savivaldybė išreiškė valią dėl tokio žemės servituto reikalingumo ir sudarė prielaidas, nustatyta tvarka patvirtinus Žemės sklypo Projektą (žemės valdos projektą), tokį servitutą nustatyti.

Reikalavimų 5.5 punkte įtvirtinta sąlyga yra susijusi su būsimu pareiškėjo, kaip Žemės sklypo savininko, nuosavybės teisių suvaržymu, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vertinant Reikalavimų 5.5 punkte nustatytos sąlygos teisėtumą ir pagrįstumą mutatis mutandis taikytinas teisinis reguliavimas, susijęs su priverstinio servituto nustatymu, t. y. su žemės servituto nustatymu administraciniu aktu. LVAT savo praktikoje (žr., pvz., 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-367/2012, 2015-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A1005-552/2015) yra pažymėjęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės. Konstitucinis Teismas 1996-04-18 nutarime konstatavo, kad, jeigu teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai būtų pagrindo teigti, jog pažeidžiama pati teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui. Taigi Reikalavimų 5.5 punkte įtvirtinta servituto sąlyga Žemės sklypo Projektui parengti galėtų būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, jeigu būtų nustatyta, kad toks servitutas nėra objektyviai būtinas, ar jis yra nereikalingas viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti, ar kad juo neproporcingai ribojamos ir neprotingai pažeidžiamos pareiškėjo nuosavybės teisės.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas žemės servituto sąlygą Reikalavimų 5.5 punkte nustatė, be kita ko, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-13 sprendimu Nr. 1-91 (2013-07-10 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1328 redakcija), kuriuo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijos gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema ir nustatyta, kad Administracijos padaliniams rekomenduotina atsižvelgti į šią schemą inter alia išduodant reikalavimus ir sąlygas rengti arba keisti teritorijų planavimo dokumentus, statinių projektus (2.1 punktas), Administracijos Miesto plėtros departamentas vadovaujasi šia schema išduodamas reikalavimus žemės sklypo planams, prilyginamiems detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengti (3 punktas) (žr. https://www.vilnius.lt/lit/Vilniaus_miesto_savivaldybes_teritorijos/3236596). Taip pat matyti, kad dar 2000-08-10 priimtame Vilniaus miesto valdybos sprendime Nr. 1593V, kuriuo patvirtintos Žemės sklypo ribos, jo naudojimo teisės apribojimai, sąlygos (1 punktas) ir nustatyta, kad Žemės sklypo savininkas privalo vykdyti žemės naudojimo teisės apribojimus (2.1 punktas) (t. I, b. l. 137–140), įtvirtinta pareiškėjo kaip Žemės sklypo savininko pareiga esant reikalui leisti pakloti per Žemės sklypą bendros nuosavybės inžinerinius tinklus, nustatyta, kad šio sklypo ribose 1-2-2a-1a statyba negalima ir kad turi būti numatyti žemės naudojimo apribojimai dėl per sklypą ir šalia jo praeinančių bendro naudojimo inžinerinių tinklų ir įrenginių.

Vadinasi, Administracijos Miesto plėtros departamentas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą Reikalavimų 5.5 punkte įtvirtinti servituto sąlygą Žemės sklypo Projektui parengti.

Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad ateityje numatytas servitutas nebus objektyviai būtinas, ar kad jis nebus reikalingas viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti, ar kad juo galėtų būti neproporcingai ribojamos ir neprotingai pažeidžiamos pareiškėjo nuosavybės teisės. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Reikalavimų 5.5 punkte įtvirtinus servituto nustatymo sąlygą, žemės servitutas nustatytas nebuvo, tokiu būdu išreikšta Vilniaus miesto savivaldybės valia dėl tokio žemės servituto reikalingumo ir sudarytos prielaidos, nustatyta tvarka patvirtinus Žemės sklypo Projektą (žemės valdos projektą), tokį servitutą nustatyti. Todėl šioje byloje nėra galimybių įvertinti, kokia apimtimi ši sąlyga bus realizuota Žemės sklypo Projekte (žemės valdos projekte). Taip pat byloje nepakanka duomenų nustatyti, ar net ir patvirtinusi Žemės sklypo Projektą (žemės valdos projektą), Vilniaus miesto savivaldybė kaip viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas nustatyta tvarka Tarnybai teiks prašymą dėl siūlomo servituto nustatymo ir išreikš valią dėl tokio servituto reikalingumo.

Pareiškėjas teigia, kad nėra jokių teisės aktais nustatytų rašytinių įrodymų, kuriais būtų nustatytos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos, o šios gatvės plėtra nėra numatyta jokiame galiojančiame teritorijų planavimo dokumente, taip pat nėra parengtas joks (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo ar remonto projektas. Teisėjų kolegijos nuomone, šie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai, jais negali būti paneigiama Vilniaus miesto savivaldybės diskrecija nagrinėjamu atveju kaip vieną Projekto rengimo sąlygų nustatyti reikalavimą Žemės sklypo dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, suprojektuoti servitutą, suteikiantį teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Nagrinėjamos bylos kontekste kritiškai vertintinas ir pareiškėjo teiginys, kad miesto gatvės yra projektuojamos atskirais žemės sklypais, todėl Administracijos pasirinktas esamos (duomenys neskelbtini) gatvės praplėtimo būdas, t. y. nustatant servitutą, suteikiantį teisę pareiškėjo Žemės sklypo dalyje tiesti gatvės važiuojamąją dalį, yra neteisėtas ir prieštarauja gatvių formavimo principams ir normoms.

Pareiškėjas teigia, kad Reikalavimų 5.5 punkte įtvirtinta sąlyga yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nustačius nurodytą servitutą iš jo faktiškai bus atimta apie 55 m² ploto žemės, kurioje bus gatvė ir takas, o po jais – komunikacijos; šiuo žemės plotu naudosis visuomenė, o pareiškėjas privalės už jį mokėti žemės mokestį, t. y. dalis pareiškėjo privačios žemės bus neteisėtai atimta visuomenės poreikiams, teisingai pareiškėjui už ją neatlyginant. Šie pareiškėjo argumentai susiję išimtinai su nuostoliais, kuriuos pareiškėjas gali patirti dėl būsimo servituto, ir jų atlyginimu, tačiau jais savaime nepaneigiama Administracijos Miesto plėtros departamento diskrecija išduoti Reikalavimus Žemės sklypo Projektui parengti ir jų 5.5 punkte įtvirtinti servituto sąlygą. Šiame kontekste paminėtina, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 7, 8 dalyse įtvirtintas dėl nustatytų servitutų atsiradusių nuostolių atlyginimo mechanizmas, pagal kurį: žemės savininkams nuostoliai dėl nustatytų servitutų turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis (7 dalis); žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kita vertus, pareiškėjo teiginiai dėl galimų nuostolių, kildinamų iš žemės servituto nustatymo, kai toks servitutas dar nėra nustatytas, yra hipotetiniai; jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant šią administracinę bylą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas Reikalavimų 5.5 punkte įtvirtinęs servituto sąlygą Žemės sklypo Projektui parengti būtų veikęs neteisėtai ar kad šiame punkte įtvirtinta sąlyga būtų nepagrįsta. Todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti Reikalavimų 5.5 punktą atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Dėl Administracijos Miesto plėtros departamento 2015-02-12 rašto Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510)

Pareiškėjas prašo panaikinti Administracijos 2015-02-12 sprendimą Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510). Iš skundo turinio matyti, kad, pareiškėjo nuomone, Administracijos Miesto plėtros departamento 2015-02-12 raštas Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510) yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad juo atsisakyta panaikinti (pakeisti) Reikalavimų 5.5 punkte išdėstytą sąlygą Žemės sklypo dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, suprojektuoti servitutą, suteikiantį teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

Nustatyta, kad skundžiamu raštu Administracijos Miesto plėtros departamentas atsakė į pareiškėjo 2015-01-06 skundą, kuriuo pareiškėjas siekė inicijuoti jam priklausančio 55 kv. m žemės ploto paėmimą visuomenės poreikiams arba panaikinti Reikalavimų 5.5 punktą, nustatantį servitutą. Šiuo raštu Administracijos Miesto plėtros departamentas pareiškėjui nurodė, jog tai, kad artimiausiu metu neplanuojama organizuoti detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo, kuriame būtų numatytas privačios žemės, patenkančios į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, paėmimas visuomenės poreikiams, pareiškėjui jau buvo paaiškinta 2014-12-09 rašte Nr. A256-2250/14(2.14.2.12-MP8), taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti iš Reikalavimų 5.5 punkte išdėstytą reikalavimą, nes žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu servitutai nėra nustatomi, o iš jų kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (administracinė byla Nr. I-7719-580/2015, b. l. 32–33).

Vertinant skundžiamo rašto teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu yra tai, kad, kaip nustatyta šioje byloje, Administracijos Miesto plėtros departamentas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą Reikalavimų 5.5 punkte įtvirtinti servituto sąlygą Žemės sklypo Projektui parengti, o nagrinėjant bylą nenustatyta, kad ateityje numatytas servitutas nebus objektyviai būtinas, ar kad jis nebus reikalingas viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti, ar kad juo galėtų būti neproporcingai ribojamos ir neprotingai pažeidžiamos pareiškėjo nuosavybės teisės. Taip pat pažymėtina, kad įvertinus pareiškėjo 2015-01-06 skundo, Administracijos Miesto plėtros departamento 2015-02-12 rašto Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4) (48510) turinį, nenustatyta, kad būtų pažeisti iš gero administravimo principo kylantys rūpestingumo, nešališkumo, objektyvumo imperatyvai ar esminiai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai. Skundžiamas raštas yra motyvuotas, motyvų išdėstymas jame yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Minėta, kad skundžiamame sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Tačiau šis trūkumas, ypač dėl to, kad teismui atnaujinus terminus skundui paduoti, pareiškėjo teisė kreiptis į teismą pažeista nebuvo, vertintinas kaip neesminis, t. y. nesudarantis pagrindo vien dėl to skundžiamą sprendimą laikyti neteisėtu ir panaikinti.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti Administracijos Miesto plėtros departamento 2015-02-12 raštą Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510) atmestinas kaip nepagrįstas.

V. A. bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjo K. Š. (K. Š.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.