- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- 1A-482-876/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47572-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- I. J.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
- I. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.
- I. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
- I. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir I. J. paskirta subendrinta bausmė –12 mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. J. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Priteista iš I. J. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 150,85 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Priteista iš I. J. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 63,69 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš I. J. nepriteistos.
I. J. skirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. I. J. nuteistas dėl to, kad jis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2023 m. gruodžio 13 d. apie 18.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ant grindų laikė stiklinę talpą, kurios viduje buvo augalinės kilmės narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,280 g, ?9-tetrahidrokanabinolio, kiekis jose yra 6,5 %, bei tamsios spalvos smulkintuvą su viduje esančia augalinės kilmės narkotine medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,034 g, ?9-tetrahidrokanabinolio, kiekis jose yra 20,5 %, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, I. J. nuteistas dėl to, kad jis 2023 m. birželio 26 d. apie 20.38 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, atvirai, matant pardavėjai R. G., prekybos salėje iš lentynos paėmė keturis 0,7 litro talpos butelius brendžio „Grand Cavalier“, bendros 63,69 Eur vertės, ir prabėgo pro kasas nesumokėjęs, taip pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarė 63,69 eurų vertės turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
3. Be to, I. J. nuteistas dėl to, kad jis 2023 m. rugpjūčio 22 d. apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, prekybos salėje iš lentynos paėmė tris butelius alkoholinių gėrimų: 1 vnt. konjako „Cognac Hennesy Vsop 40%“ su dėžute, 62,95 Eur vertės , 1 vnt. viskio „Aberlour Single Malt 12YO“ su dėžute, 41,95 Eur vertės, 1 vnt. šampano „Taittinger Brut Reserve 0.75L“ su dėžute, 45,95 Eur vertės, ir išėjo pro daržovių skyrių už prekes nesumokėjęs, taip pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą ir padarė bendrą 150,85 eurų vertės turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 2 d. nuosprendyje konstatavo, kad I. J. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta ne tik jo paties visišku kaltės pripažinimu, tačiau ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas I. J. skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad nusikalstamas veikas I. J. padarė būdamas recidyvistu, t. y. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas jau teistu už tyčinį nusikaltimą, už kurį teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 27 straipsnis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuosprendyje konstatuota, kad I. J. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir du baudžiamuosius nusižengimus (BK 11 straipsnis), nusikalstamos veikos baigtos. I. J. dėl priklausomybės ligų ar psichinių sutrikimų nesigydė, jis nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. I. J. teisiamas jau aštuonioliktą kartą, nors yra jauno amžiaus, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms bei interesams, baustas administracine tvarka, tame tarpe už vagystes, skirtų baudų nemoka, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad pagrobto turto vertė nėra didelė, tačiau viena vagystė padaryta atvirai, matant pašaliniams asmenims ir I. J. tai ignoruojant, įvertinant ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną lengvinančią aplinkybę, vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, padarė išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams skirtinas laisvės atėmimas, kadangi, teismo manymu, ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaktų. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarinius (turtui padaryta žala nėra didelė vertinant BK 190 straipsnio kontekste), į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, tai, kad skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, kaltinamajam už atskirų nusikalstamų veikų padarymą skiriamų bausmių dydžiai nustatytini artimi minimaliam. Dėl civilinių ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštų civilinių ieškinių, Kauno apylinkės teismas sprendė, jog jie pagrįsti byloje esančiais įrodymais, ieškinių pagrindas ir dydis nustatytas baudžiamojoje byloje analizuojant I. J. kaltės įrodymus, o taip pat ir savanorišku kaltinamojo civilinių ieškinių pripažinimu, todėl jie patenkinti visiškai.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. J. prašo sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirstą bausmę.
Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis nurodo, jog pilnai pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų bei savo elgesį vertina nepateisinamai. Apeliaciniame skunde I. J. teigia, kad darydamas nusikalstamas veikas visada būdavo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir tai yra didelė jo turima problema. Aukštesniojo teismo nuteistasis prašo suteikti jam galimybę pasikeisti ir paskirti jam reabilitaciją laisvėje. Skunde I. J. nurodo, jog neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės jis turėtų kur gyventi, gyventų pas mamą, taip pat turėtų darbą, dirbtų oficialiai autoservise. Nuteistasis teigia, kad turi merginą, kuri nori už jo ištekėti.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo I. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendį. Atsiliepime nurodoma, jog įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir aplinkybes, turinčias reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti I. J. paskirtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
7. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).
10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
11. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžiu I. J. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir I. J. paskirta subendrinta bausmė –12 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. J. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. J. bausmę už tris jo padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino padarytų priešingų teisei veiksmų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo yra pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu bei motyvuotos, o aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Kauno apylinkės teismas, skirdamas I. J. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė du baudžiamuosius nusižengimus (BK 259 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 5 dalis), už kuriuos paskyrė nuteistajam artimas vidurkiui arešto bausmes. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, taip pat neturi pagrindo nesutikti su paskirtų bausmių rūšimis, atitinkamai, arešto ir laisvės atėmimu ir šiame kontekste pažymi, jog nuteistoj I. J. gyvenimo būdas, ankstesni teistumai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad I. J. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinęs tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė jau būdamas anksčiau teistas, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Iš apeliaciniam skundui nagrinėti baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog apeliantas eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka nuteistasis ir toliau daro priešingus teisei veiksmus. Šiame kontekste aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog I. J., būdamas jauno ir darbingo amžiaus, elgiasi neapdairiai ir gyvenimo kelią sieja su nusikaltimais, o būtent – jo atžvilgiu jau 2017 m. priimtas pirmas apkaltinamasis teismo nuosprendis (2 t., b. l. 58-69). Ir nors skunde Kauno apygardos teismui nuteistasis nurodo, jog jam neskyrus laisvės atėmimo bausmės jis turėtų kur gyventi, dirbtų bei turi gyvenimo draugę, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti I. J. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo I. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.