- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- e2-8904-1070/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18822-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui D. A. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“ ir L. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. A. 5882,01 Eur negrąžintą kreditą, 261,90 Eur sutartines palūkanas, 39 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 529,38 Eur delspinigius bei ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1 b. t. 83-87 l.).
2. Ieškovė nurodo, kad atsakovas ir pradinė kreditore trečiasis asmuo UAB „Nordecum“ 2016 m. gruodžio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Vartojimo kredito sutartis) pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 6900 Eur kreditas 48 mėn., o atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti kreditą ir mokėti 39 proc. metines palūkanas. Šio kredito bendros vartojimo kredito kainos norma – 47,57 proc. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, paskutinis mokėjimas pagal Vartojimo kredito sutartį atliktas 2017 m. lapkričio 11 d. Todėl pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į 6102,01 Eur negrąžinto kredito dalį ieškovei. Po reikalavimo teisių perleidimo atsakovas sumokėjo dalį įmokų, šiuo metu negrąžinto kredito suma yra 5882,01 Eur. Po 2019 m. sausio 15 d. atsakovas nustojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovui nemokant tinkamai ir laiku kredito įmokų ieškovė įspėjo jį dėl įsipareigojimų nevykdymo, tačiau atsakovas nepadengė skolos įspėjime nurodytu terminu. Todėl kreditorė 2018 m. kovo 7 d. nutraukė Vartojimo kredito sutartį ir išsiuntė atsakovui pranešimą apie sutarties nutraukimą. Šiuo metu atsakovo nesumokėto kredito dalis yra 5882,01 Eur. Ieškovė, vadovaudamasi Vartojimo kredito sutarties 5.5 punktu, prašo priteisti iš atsakovo ir 261,90 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (pritaikius Vartojimo kredito sutartyje nustatytą 39 proc. palūkanų normą) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 26 d. Be to, ieškovės nuomone, iš atsakovo Vartojimo kredito sutarties 5.5 punkto pagrindu turi būti priteista ir 39 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Vadovaujantis Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4, 8.3 punktais iš atsakovo taip pat turi būti priteisti 529,38 Eur delspinigiai už 180 prievolės nevykdymo dienų.
3. Ieškovė taip pat pateikė byloje rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 39 proc. metinių palūkanų norma Vartojimo kredito sutartyje buvo nustatyta pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą. Ginčo sutartyje numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma buvo ženkliai mažesnė už 200 proc. Atsakovas neginčijo sutarties sudarymo metu metinės palūkanų normos bei sudarė sutartį tokiomis sąlygomis, jis buvo susipažinęs su visomis sutarties sąlygomis ir laisva valia sutiko su jomis, užtikrino, kad pagal turimas finansines galimybes galės įvykdyti prievolę. Ieškovė nesutinka, kad iš atsakovo priteistos skolos mokėjimas būtų išdėstytas 60 mėnesių, nes toks ilgas laikotarpis prieštarautų jos turtiniams interesams ir skolos grąžinimo terminas neproporcingai užsitęstų. Ieškovė sutinka išdėstyti skolos mokėjimą 30 mėnesių (1 b. t. 170–172 l.). Be to, ieškovė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kad pradinei kreditorei suteikiant kreditą atsakovui paskola buvo panaudota jo ir jo sutuoktinės skoloms refinansuoti, todėl atsakovo pajamos ir finansiniai įsipareigojimai buvo skaičiuojami kartu su sutuoktinės pajamomis (1 b. t. 194, 195 l.).
Atsiliepimas
4. Atsakovas D. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad sutinka su ieškiniu iš dalies, prašo priteisti iš jo negrąžinto kredito dalį, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, sumažinti ieškovės prašomas priteisti palūkanas iki 5 procentų metinių palūkanų, išdėstyti sprendimo vykdymą ne trumpesniam nei 60 mėnesių laikotarpiui, likusioje dalyje ieškinį atmesti (1 b. t. 163-169 l.). Atsiliepime nurodyta, kad ieškovės reikalavimai kildinami iš Vartojimo kredito sutarties, todėl atsakovui kaip vartotojui taikytina silpnesniosios sutarties šalies teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas turėtų konstatuoti, kad prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės bei pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, taikomas mokėjimams, skirtiems nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Atsakovė, norėdama, kad būtų atlyginti didesni nei minimalūs nuostoliai, privalo įrodyti juos. Atsakovo teigimu, Vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio palūkanos pagal Vartojimo kredito įstatymą gali būti taikomos tik iki Vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo momento. Skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės negali būti toliau skaičiuojamos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Kai skolininkas praleidžia iš vartojimo kredito sutarties kylančios prievolės mokėjimo terminą, gali būti skaičiuojamos tik netesybos. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 39 proc. mokėjimo ir kompensacines palūkanas tenkinimas prieštarautų pagrindiniams ir esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo bei sąžiningumo), sąžiningai verslo praktikai bei būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui ir ieškovės nuostoliams. Todėl, pasak atsakovo, iš jo priteistinos palūkanos turi būti mažinamos iki 5 proc. metinių palūkanų. Atsakovas taip pat prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą bent 60 mėnesių, kad jam būtų sudarytos objektyvios galimybės sumokėti skolą, nes jo turtinė padėtis yra sudėtinga, jis turi sveikatos problemų, jam sudėtinga įsidarbinti.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nordecum“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad sutinka su ieškovės ieškiniu (2 b. t. 166, 167 l.). Atsiliepime nurodyta, kad suteikiant atsakovui 6900 Eur paskolą 48 mėnesiams buvo refinansuotos jo ir atsakovo sutuoktinės skolos. Todėl pradinė kreditorė tikrino atsakovo kreditingumą, atsižvelgdama ir į jo sutuoktinės gaunamas pajamas. Prieš sudarant paskolos sutartį su atsakovu buvo patikrinti duomenys informacinėje bazėje: įvertintas D. A. ir jo sutuoktinės pajamų tvarumas. Buvo įvertinta tai, kad atsakovas nedirbo, gaudavo pastovią 208,14 Eur išmoką, tai, kad atsakovo sutuoktinė nuo 2015 m. liepos 9 d. dirbo UAB „Saldoga“, jos vidutinis mėnesio atlyginimas buvo 579,94 Eur. Pradinė kreditorė, patikrinusi duomenų bazes, nustatė, kad atsakovas vedęs turi tris išlaikytinius, Creditinfo Lietuva nebuvo duomenų apie atsakovo skolas.
6. Trečiasis asmuo L. A. pateikė byloje rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad skolų refinansavime ji nedalyvavo, sužinojo apie atsakovo sudarytą sutartį po to, kai ši sutartis buvo atsiųsta (2 b. t. 175 l.).
7. Teismo posėdžio metu atsakovas D. A. paaiškino teismui, kad jis sudarė ginčo Vartojimo kredito sutartį, nes jam vėlai vakare paskambino asmuo iš UAB „Nordecum“ ir pasakė, kad atsakovas ir jo sutuoktinė turi daug kreditorinių įsipareigojimų, kurie privalo būti padengti, kadangi tokiu būdu atsakovas ir jo sutuoktinė pažeidžia įstatymą. Todėl atsakovas sutiko sudaryti naują Vartojimo kredito sutartį ir elektroniniu būdu sudarė su UAB „Nordecum“ paskolos sutartį. Atsakovas sutiko, kad būtų refinansuotos visos jo sutuoktinės skolos kreditorės pasiūlytomis sąlygomis. Atsakovo paaiškinimais, jis serga šizofrenija, periodiškai dirba suvirintuoju, galėtų mokėti skolą ieškovei nuo spalio mėn. Prieš kreditorės skambutį atsakovas nesikreipė į kreditorę, jos darbuotojai patys paskambino jam ir pasakė, kad viena šeima negali turėti tiek paskolų. Atsakovo teigimu, jis gavo sutarties tekstą prieš ją pasirašant, bet neskaitė jo, neinformavo sutuoktinės apie sutarties sudarymą. Sutuoktinė pagal anksčiau jos pasirašytas sutartis turėjo mokėti apie 110 Eur į mėnesį. Atsakovo sutuoktinė, pamačiusi ginčo Vartojimo kredito sutartį, supyko dėl to, kad atsakovas turėjo mokėti didesnę sumą.
Atsiliepimas
8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas S. T. su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad dėl to, jog pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ netinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, ieškinio reikalavimai dėl palūkanų, delspinigių priteisimo apskritai neturi būti tenkinami pagal teisės aktų nuostatas. Atsakovo ir jo sutuoktinės finansinis raštingumas yra menkas, ypač vartojimo paskolų santykiuose. Atsakovas buvo neteisingai informuotas apie pareigą sudaryti ginčo Vartojimo kredito sutartį. Kreditorė skambino atsakovui vėlų vakarą, vertino ir atsakovo sutuoktinės mokumą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad L. A. sutiko su tuo, jog būtų refinansuotos jos skolos. Ji nedavė leidimo tvarkyti jos duomenis. Išduodant atsakovui paskolą turėjo būti vertinamas tik jo mokumas, o tuo metu jo pajamos buvo minimalios – apie 200 Eur į mėnesį. Atstovas nurodė, kad kreditorinis įsipareigojimas yra asmeninė atsakovo prievolė, todėl prieš suteikiant refinansavimą, pradinė kreditorė turėjo įvertinti atsakovo kreditingumą tik jo atžvilgiu, o ne kartu su sutuoktinės pajamomis. Atsakovas ir jo sutuoktinė neturi realių galimybių sumokėti ieškovei visą prašomą priteisti skolą iš karto. Be to, jie turi tris nepilnamečius vaikus. Šioje byloje priteistinos skolos suma turi būti išdėstyta 60 mėnesių atsižvelgiant į sudėtingą atsakovo ir jo sutuoktinės finansinę padėtį. Šiuo metu atsakovas yra bedarbis, mokosi, nori pakeisti profesiją, nėra visiškai darbingas dėl sveikatos būklės, augina tris vaikus. Atsakovas pripažįsta prievolę, yra sąžiningas ir nori finansinius įsipareigojimus vykdyti kuo greičiau. Atsakovo pajamos yra labai mažos, jis gauna pašalpą, dirba tik jo sutuoktinė, todėl jis negalės iš karto įvykdyti visą prievolę, prašo skolos sumokėjimą išdėstyti dalimis ne trumpesniam nei 60 mėnesių laikotarpiui. Tokiu būdu būtų užtikrinti ne tik ieškovės interesai, tačiau būtų sudaryta objektyvi galimybė atsakovui padengti susidariusį įsiskolinimą.
Šalies argumentai
9. Trečiasis asmuo L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nesutinka su pateiktu ieškiniu. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti nurodyto dydžio palūkanas. Trečiojo asmens paaiškinimais, ji nežinojo, kad atsakovas (jos sutuoktinis) sudarė su UAB „Nordecum“ Vartojimo kredito sutartį ir refinansavo jos skolas. L. A. buvo sudariusi paskolas su „Bobutės paskola“ ir „Aujama“. Šios paskolos buvo panaudotos šeimos poreikiams: buvo nupirktos lovos vaikams ir kiti baldai šeimos poreikiams. Tuo metu L. A. pajamos buvo 500-600 Eur į mėnesį. Kai atsakovas neteko darbo, ji nustojo mokėti pagal paskolos sutartis. L. A. paaiškinimais, ji nežinojo nieko apie atsakovo ir UAB „Nordecum“ sudarytą paskolos sutartį, sužinojo apie ją tuomet, kai sutarties tekstas atkeliavo paštu atsakovo ir trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresu. L. A., pamačiusi sutartį, supyko, kadangi atsakovas neturėjo tuo metu darbo, pagal sutarties sąlygas turėjo mokėti kur kas daugiau nei L. A. mokėjo pagal jos sudarytas paskolos sutartis. Atsakovo sutuoktinė kurį laiką mokėjo įmokas pagal naują sutartį, sudarytą su atsakovu, bet darbe sustojo gamyba, šiuo metu L. A. registruota darbo biržoje ir gauna apie 460 Eur. Atsakovas gauna neįgaliojo pašalpą, mokosi naujos kvalifikacijos, šeima augina tris nepilnamečius vaikus, gyvena atsakovo asmeninėje nuosavybėje. Trečiasis asmuo neturi jokio turto. Atsakovas neminėjo L. A., kad nori refinansuoti ir jos skolas, nepaaiškino, kodėl refinansavo ir sutuoktinės paskolas. Trečiojo asmens paaiškinimais, ji nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta ginčo paskolos sutartis. L. A. nedavė jokių sutikimų dėl jos duomenų tvarkymo, sutarčių sudarymo, nepasirašė jokių dokumentų dėl jos sutikimo.
10. Ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ ir trečiasis asmuo UAB „Nordecum“ pateikė prašymus civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje jų atstovams nedalyvaujant (2 b. t. 198, 199 l.). Byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant ieškovės ir trečiojo asmens atstovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis, 247 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Atsakovas D. A. ir UAB „Nordecum“ 2016 m. gruodžio 21 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį (1 b. t. 17-28 b. l.), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 6900 Eur kreditas jo ir sutuoktinės L. A. vartojimo kreditų refinansavimui iki 2020 m. lapkričio 30 d. (105 b. l.). Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose įtvirtinta, kad D. A. suteikto kredito rūšis ir paskirtis – asmeninis vartojimo kreditas, skirtas asmeniniams kredito gavėjo poreikiams tenkinti.
12. Atsakovas įsipareigojo mokėti 39 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 7.2 punktas), grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas, griežtai laikydamasis Specialiosiose sąlygose nustatyto mokėjimo grafiko (Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5 punktas).
13. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.5 punkte nustatyta, kad kreditavimo sutarties nutraukimas nesustabdo sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kliento prievolės mokėti kreditoriui pagal kreditavimo sutartį mokėtinas sumas. Palūkanos, nurodytos Specialiosiose sąlygose skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo.
14. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 8.3 punkte šalys numatė, kad skolininkui uždelsus sumokėti bet kurį kreditavimo sutartyje numatytą mokėjimą, skolininkas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 proc. delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Tame pačiame punkte susitarta, kad kreditavimo sutarties nutraukimas neatleidžia skolininko nuo mokėtinų sumų grąžinimo, nuostolių bei netesybų, numatytų kreditavimo sutartyje, atlyginimo. Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip už 180 dienų.
15. Atsakovas pagal naują Vartojimo kredito sutartį turėjo mokėti 285,82 Eur į mėnesį. Prieš sudarant Vartojimo kredito sutartį buvo įvertintas atsakovo ir jo sutuoktinės L. A. kreditingumas (2 b. t. 168, 169 l.). Buvo nustatyta, kad atsakovas turi bendrą neišmokėtą 4527,31 Eur skolą, įsiskolinimas 2016 m. gruodžio 21 d. – 182,90 Eur, pareiga mokėti kas mėnesį – 215,45 Eur. Vertinant L. A. kreditingumą buvo nustatyta, kad jos bendra įsipareigojimų suma – 2058,01 Eur, įsiskolinimų 2016 m. gruodžio 21 d. L. A. neturėjo, į mėnesį mokama suma pagal L. A. paskolos sutartis – 130,07 Eur.
16. Vertinant D. A. kreditingumą, buvo nustatyta, kad jis gauna nuolatinę išmoką (201,64 Eur), bei kad nuo 2016 m. spalio mėn. dirba UAB „KMT“, kur gaudavo atlyginimą (740-813 Eur). Nustatyta, kad stabilios D. A. vidutinės pajamos – 208,14 Eur, nestabilios pajamos – 299,31 Eur, iš viso – 507,45 Eur. Vertinant L. A. pajamas, buvo nustatyta, kad ji dirba UAB „Saldoga“ nuo 2015 m. liepos 9 d., jos stabilios pajamos yra 579,94 Eur į mėnesį.
17. Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės atsiskaityti laiku su pradine kreditore UAB „Nordecum“ pagal Vartojimo kredito sutartį, dėl to ši 2018 m. sausio 31 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama sumokėti 587,30 Eur skolą per 7 kalendorines dienas (1 b. t. 94 l.). UAB „Nordecum“ 2018 m. vasario 15 d. raštu informavo atsakovą apie Vartojimo kredito sutarties nutraukimą, įspėdama, kad atsakovui nesumokėjus per 5 dienas pradelstos skolos, Vartojimo kredito sutartis bus nutraukta nuo 2018 m. kovo 7 d. (1 b. t. 130 l.).
18. 2017 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Nordecum“ ir UAB „Julianus Inkaso“, bei šios sutarties pakeitimų pagrindu, 2018 m. kovo 9 d. ieškovei buvo perleista UAB „Nordecum“ reikalavimo teisė į atsakovą (1 b. t. 88, 89, 96, 98-101, 118-124 l.). Atsakovas buvo informuotas apie kreditoriaus pakeitimą 2018 m. kovo 12 d. pranešimu (1 b. t. 92 l.), kuriame buvo prašoma sumokėti 7338,33 Eur skolą UAB „Julianus Inkaso“ iki 2018 m. kovo 19 d. Nurodytu laiku atsakovas nesumokėjo ieškovei visos skolos, ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovo negrąžinto kredito dalis buvo 5882,01 Eur.
19. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, malkinės bei kiemo statinių) Kauno r., Garliavos sen., Stanaičių k., Gėlių g. 4 (2 b. t. 2, 3 l.). Atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje (2 b. t. 4 l.), jo darbingumo lygis yra 40 proc. (2 b. t. 5 l.), dėl netekto darbingumo atsakovui mokama 269 Eur netekto darbingumo pensija (2 b. t. 8 l.). Atsakovas mokosi naujos (santechniko) profesijos (2 b. t. 9-18 l.). Jam taip pat buvo mokama užimtumo tarnybos teikiama parama (2 b. t. 19-22 l.). Atsakovo sutuoktinė L. A. šiuo metu nedirba, registruota užimtumo tarnyboje (2 b. t. 176 l.), ji neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovas ir trečiasis asmuo L. A. turi tris nepilnamečius vaikus (1 b. t. 64-66 l.).
Dėl negrąžinto kredito dalies priteisimo
20. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija jo pareigos sumokėti ieškovei negrąžintą 5882,01 Eur kreditą. Teismas, nustatęs, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pradinei kreditorei UAB „Nordecum“, laiku nemokėdamas kredito įmokų, sprendžia, kad ieškovė, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėja, pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 5882,01 Eur dydžio negrąžintą kreditą (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis). Todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl 5882,01 Eur skolos priteisimo iš atsakovo D. A. ieškovės naudai.
Dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo
22. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) numatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.
23. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalį palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
24. Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr.03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 26 d.) 2 punkte įtvirtinta, kad Nuostatuose numatyti reikalavimai taikomi vartojimo kredito davėjams ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriams, veikiantiems pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą.
25. Nuostatuose vartojimo kredito gavėjo pajamos, išlaidos ir finansiniai įsipareigojimai suprantami kaip vartojimo kredito gavėjo šeimos pajamos, išlaidos ir finansiniai įsipareigojimai, išskyrus atvejus, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi įrodymų, kad tinkamam kreditingumo įvertinimui pakanka informacijos tik apie vartojimo kredito gavėją. Šeima laikomi susituokę asmenys (Nuostatų 4 punktas).
26. Sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, išskyrus Nuostatų 9(1) punkte nurodytą išimtį (Nuostatų 9 punktas).
27. Didesnis nei Nuostatų 9 punkte nustatytas vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis gali būti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju didesnio dydžio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų (Nuostatų 9(1) punktas).
28. Priimant sprendimą dėl vartojimo kredito teikimo turi būti atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių paskutinių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkį ir vertinama, ar vartojimo kredito sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti. Kito laikotarpio vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkis gali būti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju kito laikotarpio vartojimo kredito gavėjo pajamos gali būti laikomos tvariomis ir atitinkamo laikotarpio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų. Tvariomis pajamomis pripažįstamos tokios vartojimo kredito gavėjo pajamos, kurių pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu. Vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, apskaičiuodamas vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką, vertina jam žinomas ir (arba) galimas žinoti vartojimo kredito gavėjo išlaidas, susijusias ne tik su vartojimo kredito grąžinimu, bet ir su kitais vartojimo kredito gavėjo turimais įsipareigojimais finansų įstaigoms, ir atsižvelgia į pajamas, liekančias sumokėjus vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką (Nuostatų 10 punktas).
29. Pagal Nuostatų 19 punktą vartojimo kredito gavėjai, kurių pajamos gali gerokai kisti, kurie dirba sezoninius darbus, gauna nereguliarias pajamas arba dėl kurių pajamų tvarumo abejojama, vertinami konservatyviau, jiems teikiamiems vartojimo kreditams nustatomas griežtesnis nei Nuostatų 9 punkte įtvirtintas vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio dydis.
30. Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė, vertindama atsakovo kreditingumą, pagrįstai atsižvelgė į atsakovo bei jo sutuoktinės gaunamas pajamas ir išlaidas, kadangi pagal Nuostatų taisykles vertinant konkretaus asmens kreditingumą, paprastai turi būti vertinamos šeimos pajamos, finansiniai įsipareigojimai bei išlaidos (Nuostatų 4 punktas).
31. Sprendžiant klausimą dėl to, ar trečiasis asmuo UAB „Nordecum“ tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, reikšminga tai, kad atsakovo pasiskolinta pagal Vartojimo kredito sutartį 6900 Eur suma buvo paimta, siekiant refinansuoti jo anksčiau paimtas paskolas bei jo sutuoktinės paskolas. Nors kreditas buvo paimtas atsakovo ir jo sutuoktinės paskolų refinansavimui, pažymėtina tai, kad kaip Vartojimo kredito sutarties paskirtis ir tikslas yra nurodyta – asmeninis vartojimo kreditas, skirtas asmeniniams kredito gavėjo poreikiams tenkinti. Reikšminga ir tai, kad didžioji dalis paskolos (4632,35 Eur) buvo panaudota būtent atsakovo kreditų refinansavimui. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pradinei kreditorei kaip savo srities profesionalei, susitarusiai su silpnesne sutarties šalimi (vartotoju), jog paskola bus pripažinta jo asmenine prievole, vertinant atsakovo kreditingumą, buvo būtina atsižvelgti į tai, kad sudarius tokią Vartojimo kredito sutartį atsakovo prievolė bus vykdoma iš jo asmeninio turto (CK 3.112 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Kreditorė, atsižvelgusi į tai, kad atsakovo prievolė pagal Vartojimo kredito sutartį yra asmeninė, turėjo įvertinti jo asmenines tvarias pajamas bei jam priklausančią turto dalį sutuoktinės pajamose. Atsakovo sutuoktinė L. A. į mėnesį gaudavo stabilų 579,94 Eur atlyginimą, todėl atsakovas kaip L. A. sutuoktinis galėjo pretenduoti į 289,97 Eur sumą, apskaičiuotą kaip pusė L. A. gaunamos sumos (579,94 Eur). Paskutinių 6 mėnesių duomenimis atsakovo pastovias pajamas sudarė 201,64 Eur pašalpa. Kreditorė turėjo duomenų, kad atsakovas dirbo UAB „Šebsta“ nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. liepos 2 d. (mažiau nei mėnesį), bei paskutinius du mėnesius prieš Vartojimo kredito sutarties sudarymą – UAB „KMT“. Kreditorė apskaičiavo atsakovo nepastovias pajamas kaip 299 Eur į mėn., o vidutines pajamas – 507,45 Eur.
33. Tuo atveju, jei pasitvirtintų, kad atsakovo mėnesio pajamas sudarytų nurodyta vidutinė apskaičiuota suma (507,45 Eur), laikytina, kad jam faktiškai priklausytų pusė šios sumos, t. y. 253,73 Eur (nes kita pusė priklausytų L. A. kaip sutuoktinei). Todėl teoriškai atsakovo tvarios pajamos sudarytų apie 543,70 Eur (253,73 Eur+289,97 Eur). Apskaičiavus pagal Nuostatas atsakovo mokėtiną mėnesio įmoką, darytina išvada, kad maksimali jo mokėtina pagal Vartojimo kredito sutartį suma galėtų būti 217,48 Eur (40 proc. nuo 543,70 Eur), t. y. suma mažesnė nei Vartojimo kredito sutartyje nustatyta kas mėnesį atsakovo mokėtina 285 Eur suma.
34. Trečiasis asmuo UAB „Nordecum“, vertindamas atsakovo kreditingumą, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus: kreditingumo vertinimo dieną jo skola pagal kredito sutartis buvo 182,90 Eur. Kreditorė turėjo įvertinti ir tai, kad atsakovo pastovias pajamas sudarė iš esmės santykinai nedidelės išmokos, nesusijusios su darbo santykiais, bei tai, kad atsakovas turi tris išlaikytinius. Kreditorė, nustačiusi šias aplinkybes, sutikdama sudaryti su atsakovu asmeninės vartojimo paskolos sutartį, turėjo griežčiau vertinti atsakovo kreditingumą bei galimybę kas mėnesį mokėti Vartojimo kredito sutartyje nurodytą 285 Eur įmoką (žr. Nuostatų 19 punktą).
35. Byloje nėra įrodymų, ir ieškovė bei trečiasis asmuo UAB „Nordecum“ nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad pradinė kreditorė turėjo pagrįstų ir pakankamų įrodymų, jog šiuo konkrečiu atveju mėnesio įmokos didesnio dydžio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų (sprendimo 27 punktas). Pradinei kreditorei turint duomenų apie tai, kad atsakovas gana ilgą laiką neturėjo pastovios darbo vietos, kad jo tvarias mėnesio pajamas sudarė valstybės teikiama parama, leidžia daryti išvadą, kad kreditorė neturėjo pagrindo manyti, jog atsakovo per paskutinius du mėnesius gauto atlyginimo UAB „KMT“ pagrįstai galima tikėtis ir ateityje.
36. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su atsakovo kreditingumo vertinimu, visumą, daro išvadą, kad pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ netinkamai įvertino atsakovo kreditingumą ir jo galimybę vykdyti asmeninę prievolę pagal Vartojimo kredito sutartį. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad UAB „Nordecum“ turima informacija apie atsakovą (kad atsakovas turi tris išlaikytinius, kad jo pastovias pajamas sudaro tik valstybės teikiama parama, kad pastaruoju metu jis neturėjo pastovios darbo vietos, kad paskolą jis prisiima kaip asmeninę prievolę) turėjo sukelti jai pagrįstų abejonių dėl atsakovo tvarių pajamų, išlaidų ir galimybės įvykdyti Vartojimo kredito sutartį. Dėl to yra pagrindas taikyti Vartojimo kredito įstatyme nustatytas pasekmes. Vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, teismas atmeta ieškovės reikalavimus dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų priteisimo iš atsakovo, nustatęs, kad UAB „Nordecum“ ne dėl atsakovo kaltės netinkamai įvertino jo kreditingumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (88,14 proc.) iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (11,86 proc.) iš ieškovės valstybės naudai priteisiamas išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovui, atlyginimas (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
38. Ieškovė šioje byloje turėjo šias išlaidas: 150 Eur žyminis mokestis (1 b. t. 31, 32, 95 l.), 75 Eur už advokato teisinę pagalbą (1 b. t. 15, 16 l.), iš viso – 225 Eur. Valstybė turėjo 383,50 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovui (2 b. t. 23 l.). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 198,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (225 Eur×0,8814), iš ieškovės valstybei priteisiama 45,48 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidų atlyginimo (383,50 Eur×0,1186).
39. Valstybė šioje byloje taip pat turėjo 10,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo turi būti priteista 9,25 Eur suma (10,50 Eur×0,8814). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atleistas nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu (1 b. t. 71, 72 l.), ši suma nepriteisiama iš atsakovo. Teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas (1,25 Eur) iš ieškovės valstybei nepriteisiamas, nes jo dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
40. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
41. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2011, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
42. Šioje byloje iš atsakovo ieškovės naudai priteista 5882,01 Eur skola bei 198,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Byloje esančiais duomenimis atsakovas ir jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, abu registruoti užimtumo tarnyboje bei gauna valstybės paramą. Be to, atsakovas dėl dalinio neįgalumo gauna 269 Eur paramą. L. A. paaiškinimais, jos pajamos į mėnesį bus apie 460 Eur pašalpos. Atsakovas ir jo sutuoktinė turi tris nepilnamečius vaikus, gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Atsakovo sutuoktinė neturi registruoto jos vardu nekilnojamojo bei kilnojamojo turto.
43. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius atsakovo turtinę padėtį, daro išvadą, kad jis neturi galimybės įvykdyti šioje byloje priimto sprendimo iš karto. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad mokosi naujos profesijos ir nuo spalio mėnesio turės galimybę vykdyti teismo priimtą sprendimą dalimis. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sutinka, jog teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 30 mėnesių. Todėl darytina išvada, kad ieškovė iš esmės neprieštarauja tam, jog būtų išdėstytas šioje byloje priimto sprendimo vykdymas.
44. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė yra įmonė, perperkanti skolininkų finansinius įsipareigojimus iš kitų įmonių, daro išvadą, kad jos turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei atsakovo. Ieškovė nenurodė teismui priežasčių, dėl kurių atsakovo prašymo tenkinimas visa apimtimi (t. y. išdėstant teismo sprendimo vykdymą 60 mėn.) pažeistų ieškovės interesus, nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad šio prašymo patenkinimas gali padaryti jai didelių nuostolių. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad jo prašymo netenkinimas gali sukelti itin sunkių finansinių pasekmių jam, o kartu ir su juo augantiems nepilnamečiams vaikams. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 60 mėnesių patenkinimas nepažeis ieškovės teisėtų interesų dėl priimto sprendimo įvykdymo bei užtikrins abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
45. Teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo 60 mėnesių, nustato, kad atsakovas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, turi mokėti ieškovei kas mėnesį 98,03 Eur priteistos skolos ir 3,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš viso – 101,33 Eur, paskutinį šešiasdešimtą mėnesį atsakovas įpareigojamas sumokėti ieškovei 98,24 Eur skolos ir 3,62 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimo, iš viso – 101,86 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270-272 straipsniais, 284 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui D. A..
Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, 5882,01 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du Eur 01 ?t) skolos ir 198,32 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, valstybei 45,48 Eur (keturiasdešimt penkis Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteikiamą antrinę teisinę pagalbą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Išdėstyti teismo sprendimo dalies dėl 5882,01 Eur skolos ir 198,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovo D. A. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ vykdymą 60 (šešiasdešimčiai) mėnesių.
Nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojamas mokėti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, kas mėnesį po 101,33 Eur (vieną šimtą vieną Eur 33 ?t) skolos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, paskutinį 60 (šešiasdešimtą) mėnesį atsakovas D. A. įpareigojamas sumokėti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ 101,86 Eur (vieną šimtą vieną Eur 86 Eur) skolos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Sumokant paskutinę įmoką, turi būti sumokėta visa šiuo teismo sprendimu priteista suma.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.