Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano būstas Vilnius“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys G. M., SĮ „Vilniaus miesto būstas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas priteisimo, kai savininkas yra išnuomojęs jam nuosavybės teise priklausantį butą, taip pat, kai savininkui nuosavybės teise priklausantis butas patikėjimo teise perduotas kitam juridiniam asmeniui, t. y. kilo ginčas, kas nagrinėjamu atveju turi padengti susidariusią skolą ieškovei (buto savininkas, nuomininkai ar turtą patikėjimo teise valdantis asmuo).

13. Ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.

17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. Be faktų, kad buto lpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi. Tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo, kaip butų ir kitų patalpų savininkės, teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016).

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2003 m. liepos 14 d. nuomos sutarties Nr. 21 pagrindu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno K. Š. su šeima, po kurios mirties iki 2018 m. vasario 19 d. (2018 m. vasario 19 d. antstolio G. Badikonio iškeldinimo protokolas) bute gyveno K. Š. dukra G. M.. Nuomos sutartis su G. M. nebuvo sudaryta, šių aplinkybių neneigia ir apeliantė. Pažymėtina, jog buto savininkui perduodant pareigą padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, nuomininkui, būtina tokias paslaugas teikiančio asmens sutikimas, t. y. paslaugų tiekėjas turi žinoti, kas jam turi pareigą mokėti. Nagrinėjamu atveju ši sąlyga neįgyvendinta tinkamai, minėta, jog buto nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu apskritai nebuvo sudaryta, o iš į bylą pateiktos 2003 m. liepos 14 d. nuomos sutarties Nr. 21, sudarytos su jau mirusia ginčo buto nuomininke (trečiojo asmens motina), negalima identifikuoti kam, kokia tvarka ir kokia apimtimi buto nuomininkė turėtų mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą.

21. Neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju po buto nuomininkės mirties ginčo bute gyveno jos dukra, susiklosčiusi situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl nuomos santykių nesudarius rašytinės nuomos sutarties. Tai yra, tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo, kaip butų ir kitų patalpų savininkės, teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2017 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-144-219/2017).

22. Atsakovė taip pat įrodinėja, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas privalo atlyginti savivaldybė. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes ši pareiga atsakovei yra nustatyta CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse, CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

24. Minėta, jog ginčo buto savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri, įgijusi nuosavybės teises į butą, prisiėmė ir su turtu susijusias teises bei prievoles. Aplinkybė, jog atsakovė ginčo butą patikėjimo teise yra perdavusi savivaldybės įmonei, nesudaro pagrindo atsakovės, kaip savininkės, pareigos mokėti už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą perkelti savivaldybės įmonei. Tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).

25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 11 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. A30-2829/18(2.1.22E-TD2), kuriuo butą išnuomojo J. D. kaip socialinį būstą, ir įpareigojo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ sudaryti nuomos sutartį. 2019 m. sausio 17 d. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ su J. D. pasirašė socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N19/1944, o 2019 m. vasario 7 d. priėmimo-perdavimo aktu butą perdavė jam, nuomos sutartis 2019 m. vasario 21 d. įregistruota Juridinių asmenų registre. Šiuo atveju su J. D. sudarytoje buto nuomos sutartyje, be kita ko, yra aiškiai aptartos buto nuomininko pareigos sudaryti paslaugų tiekimo sutartis su bendrojo naudojimo patalpų administravimą, techninę priežiūrą, teritorijos valymą ir kt. paslaugas teikiančiomis įmonėmis (5.1 punktas). Sutartyje taip pat aptarta mokesčių už bendro naudojimo patalpų administravimą mokėjimo tvarka (14 punktas). Šiuo atveju akivaizdu, kad nuomos sutartimi atsakovė su naujuoju buto nuomininku sutarė, kad už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas moka būtent nuomininkas, todėl nuo 2019 m. sausio 17 d. pareiga atsiskaityti su ieškove tenka naujajam buto nuomininkui J. D.. Tokia išvada atitinka ir tokio pobūdžio ginčuose formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017

26. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė turi pareigą padengti ieškovei skolą, susidariusią nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 16 d. (iki sutarties su J. D. sudarymo), tačiau teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su įsiskolinimu dydžiu ir nepagrįstai nepriteisė ieškovei dalies jos reikalaujamos priteisti skolos.

27. Iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, jog atsakovės įsiskolinimas sudaro 840,78 Eur. Atsakovė teigia, jog ieškovė reikalavimą priteisti įsiskolinimą grindžia ne objektyviais įrodymais, o tik skolos suvestine (exel formato), nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių sąskaitų, priminimų, pranešimų ar kitų dokumentų, siekdama informuoti ir (ar) priminti atsakovei dėl egzistuojančių įsiskolinimų bei ragindama juos apmokėti.

28. Ieškovės pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje yra nurodytas abonento numeris ((duomenys neskelbtini)), adresas ((duomenys neskelbtini)), matyti, jog skolą sudaro mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų administravimą (C stulpelis), elektrą (D ir Q stulpeliai), kitas paslaugas (F stulpelis), priežiūrą/eksploataciją (I stulpelis), remontą, keitimą, montavimą (J stulpelis), šilumos ūkio priežiūrą (K stulpelis), šiukšlių išvežimą (L stulpelis) ir kt. Skolų valdymo ataskaitoje aiškiai nurodyta, už kokias paslaugas, už kokius laikotarpius ir kokią sumą atsakovė turi sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės skolų valdymo ataskaitoje nurodytų duomenų teisingumu.

29. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, 7.3 punkte nurodoma, jog administratorius privalo ,,pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkai kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo“.

30. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu priteisti įsiskolinimą, būtų prašiusi ieškovės pateikti detalų ieškovės pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje nurodytų mokėtinų sumų apskaičiavimo pagrindimą, taip pat, jog ieškovė būtų atsisakiusi tokius duomenis pateikti atsakovei. Nors atsakovė teigia, jog ieškovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimų, tačiau nepateikia konkrečių duomenų, kurie paneigtų ieškovės paslaugų suteikimo faktą ir apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina jos procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, atsakovė jų nepaneigė, neįrodinėjo, kad atitinkamos paslaugos nebuvo suteiktos, dėl ko nėra pagrindo jais abejoti. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir pats rinkti įrodymų, kadangi byloje kilęs ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai.

31. Minėta, jog byloje esančioje skolų valdymo ataskaitoje nurodyta, jog atsakovės įsiskolinimas sudaro 840,78 Eur. Ieškovė 2020 m. birželio 17 d. pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog skolų valdymo ataskaitoje nurodytas laikotarpis nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., tačiau įsiskolinimas faktiškai susidarė ieškinyje nurodytu laikotarpiu, tai yra nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 16 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. lapkričio 30 d. buvo skaičiuojamos tik palūkanos už pradelstus mokėjimus (22,59 Eur). Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 16 d. administravimo išlaidos buvo skaičiuojamos ne atsakovei, o naujam nuomininkui. Ieškovė paaiškino, jog sa?skaita uz? 2019 m. sausio me?nesi? suteiktas administravimo paslaugas (skaic?iuojant iki 2019 m. sausio 16 d.) buvo pateikta apmoke?jimui 2019 m. vasario me?nesi?, sumokant iki 2019 m. vasario 28 d. Tai atsispindi ir skolu? valdymo ataskaitoje. Dalis administravimo is?laidu? uz? suteiktas administravimo paslaugas nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 31 d. (9,70 Eur), buvo is?skaic?iuotos bei perkeltos nuomininko atz?vilgiu.

32. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, 10 punkte nurodoma, jog patalpų savininkai (naudotojai) mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip.

33. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog į ieškovės prašomą priteisti 840,78 Eur sumą patenka ir įsiskolinimas už 2019 m. vasario mėnesį, nes šiuo atveju už einamojo mėnesio suteiktas administravimo paslaugas sąskaita apmokėjimui yra pateikiama tik sekantį mėnesį.

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje ir pirmosios instancijos teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose detaliai specifikuota, kokia skola už kokias suteiktas konkrečias paslaugas susidarė, nurodyti paslaugų kiekiai ir įkainiai, mokėjimo laikotarpiai. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad ieškovė tinkamai nurodė skolos atsiradimo aplinkybes ir jas pagrindė į bylą pateiktais įrodymais, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir iš atsakovės priteisti visą ieškovės reikalaujamą įsiskolinimą, tai yra 840,78 Eur (CPK 185 straipsnis, 336 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (840,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

37. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė dalies ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų.

38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

39. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 19 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 0,87 Eur išlaidas už duomenų iš Nekilnojamojo turto registro gavimą bei 60 Eur už advokato teisinės paslaugas rengiant ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad ieškovė faktiškai patyrė 60 Eur advokato išlaidas už ieškinio parengimą, nes ieškinį pasirašė ir, tikėtina, suformavo G. S., veikianti kaip ieškovės patronuojančio juridinio asmens įgaliotas asmuo.

40. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys ne tik žyminio mokesčio ir Nekilnojamojo turto registre ieškovės patirtas išlaidas, tačiau ir 60 Eur išlaidas, sumokėtas advokatų profesinei bendrijai „TRINITI LT“. Šias išlaidas patvirtina teismui pateikta teisinių paslaugų sutartis, PVM sąskaita-faktūra, teisinių paslaugų priėmimo-perdavimo aktas, iš kurio matyti, jog vieno ieškinio parengimo kaina yra 49,59 Eur be PVM arba 60 Eur su PVM, bei mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, jog ieškovė atsiskaitė su advokatų profesine bendrija už ieškovei suteiktas ieškinių parengimo paslaugas. Aplinkybė, jog teismui ieškinį pateikė ne advokatų profesinė bendrija, o ieškovės patronuojančio juridinio asmens įgaliotas asmuo, pati savaime negali paneigti advokato pagalbai patirtų išlaidų, kai konkrečiu atveju pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tokios išlaidos buvo realiai patirtos.

41. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė šias išlaidas pagal su advokatų profesine bendrija „AVOCAD“ sudarytą teisinių paslaugų sutartį: 1) 165 Eur be PVM arba 199,65 Eur su PVM (2020 m. kovo 9 d. darbų ataskaita (pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje), 2020 m. kovo 16 d. PVM sąskaita-faktūra AVC-20-186, 2020 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymas); 2) 165 Eur be PVM arba 199,65 Eur su PVM (2020 m. birželio 17 d. darbų ataskaita (pasirengimas ir dalyvavimas civilinėje byloje), 2020 m. birželio 17 d. PVM sąskaita-faktūra AVC 20-344; 2020 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymas); 3) 85 Eur be PVM arba 102,85 Eur su PVM (2020 m. birželio 17 d. darbų ataskaita (rašytiniai paaiškinimai), 2020 m. birželio 17 d. PVM sąskaita-faktūra AVC 20-347, 2020 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymas); 4) 220 Eur be PVM arba 266,20 Eur su PVM (2020 m. rugpjūčio 7 d. darbų ataskaita (pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje), 2020 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaita-faktūra AVC 20-440, 2020 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymas). Bendra ieškovės advokatų profesinei bendrijai „AVOCAD“ sumokėta suma – 635 Eur be PVM arba 768,35 Eur su PVM.

42. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog patyrė ir 110 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (be PVM) pagal PVM sąskaitą-faktūrą AVC 20-594, kuri, kaip nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2020 m. spalio 19 d. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog į bylą ši ieškovės nurodoma PVM sąskaita-faktūra nebuvo pateikta, kaip ir nepateikti jokie kiti šios PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog 2020 m. spalio 19 d. ieškovės atstovas teismui pateikė 2020 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą AVC 20-347 (85 Eur be PVM arba 102,85 Eur su PVM sumai) ir šios sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškovės nurodomos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos pagrįstomis.

43. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės advokatų profesinei bendrijai „AVOCAD“, sumokėtas išlaidas, nepripažino pagrįstais ieškovės 2020 m. kovo 9 d. ir birželio 17 d. advokato E. L. išrašytų dokumentų, kaip šioje byloje patirtų išlaidų, nurodydamas, jog šis advokatas posėdžiuose nedalyvavo ir nėra duomenų, kad jis kažkaip būtų prisidėjęs prie šios bylos. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog advokatų profesinėje bendrijoje sąskaitas už advokatų padėjėjų suteiktas teisines paslaugas gali išrašyti ir bendrijos partneriai. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje sutinka su ieškovės argumentais, jog aplinkybė, kad PVM sąskaitą-faktūrą išrašė advokatų profesinės bendrijos partneris, o ne ieškovę šioje byloje atstovavęs advokato padėjėjas, pati savaime negali patvirtinti, jog ieškovė šių išlaidų realiai nepatyrė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija „AVOCAD“, kurios vardu veikia ir ieškovę šioje byloje atstovavęs advokato padėjėjas.

44. Nustatyta, jog bendra ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų advokato pagalbos išlaidų suma yra 828,35 Eur (768,35 Eur + 60 Eur). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teisės priteisti visas ieškovės faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant atstovavimo išlaidų dydžio klausimą, svarbu įvertinti ir tai, ar šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos šiuo konkrečiu atveju (šioje byloje), ar atitinka imperatyviuosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Be to, svarbu atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato (padėjėjo) darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato (padėjėjo) darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

45. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo sprendžiami nauji, sudėtingi teisiniai ginčai, byloje nebuvo teikiami išskirtiniai prašymai, bylos apimtis nebuvo didelė (faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo apimtis nedidelė), civilinėje byloje vyko 4 teismo posėdžiai (kurių trukmė 9:48 min., 11:15 min., 7:24 min. ir 51:20 min.), atitinkamai ir advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudos nebuvo didelės, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų advokato pagalbos išlaidų suma yra nepagrįstai išaukštinta.

46. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepripažįsta pagrįstomis 199,65 Eur išlaidų pagal 2020 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą AVC-20-186. Šią sumą pagrindžiančioje 2020 m. kovo 9 d. darbų ataskaitoje nurodyta, jog minėtas išlaidas sudaro pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2020 m. kovo 18 d. turėjęs vykti parengiamasis teismo posėdis buvo atšauktas dėl šalyje paskelbto karantino (atitinkamai buvo atšaukti ir vėlesni šioje byloje turėję vykti posėdžiai).

47. Pirmasis parengiamasis teismo posėdis byloje įvyko 2020 m. birželio 15 d. ir truko 9:48 min. Antrasis parengiamasis teismo posėdis vyko 2020 m. birželio 22 d. ir truko 11:15 min. 2020 m. rugpjūčio 17 d. vyko trečiasis parengiamasis posėdis, kuris truko 7:24 min. Matyti, jog bendra nurodytų teismo posėdžių trukmė neviršijo 30 min., atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ir ieškovės atstovo 2020 m. birželio 18 d. teismui pateiktoje 2020 m. birželio 17 d. PVM sąskaitoje-faktūroje AVC 20-344 nurodyta 199,65 Eur suma laikytina nepagrįstai užaukštinta, todėl, įvertinus nurodytų parengiamųjų posėdžių trukmę ir juose spręstų klausimų pobūdį, ši suma mažinama iki 100 Eur. Be to, šioje proceso stadijoje ieškovės atstovas pateikė ir 2020 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą AVC 20-347 102,85 Eur sumai už rašytinius paaiškinimus, todėl vertintina, jog bendra 202,85 Eur suma už šioje konkrečioje byloje atliktus pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus yra pagrįsta bei atitinkanti protingumo ir proporcingumo principus. Civilinė byla buvo išnagrinėta 2020 m. spalio 19 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko 51:20 min., atitinkamai apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitoje-faktūroje AVC 20-440 nurodytą 266,20 Eur sumą.

48. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, jog bylinėjimosi išlaidos konkrečiu atveju turėtų būti priteisiamos be PVM, nes ieškovė yra PVM mokėtoja ir advokatui sumokėtą PVM turi teisę įtraukti į PVM ataskaitą bei jį susigrąžinti, pažymėtina, jog atlygintinų išlaidų už advokato pagalbą mažinimo (dalies išlaidų nepriteisimo) priklausomai nuo išlaidų struktūros ir sudedamųjų dalių (paslaugų teikimo sąnaudos, pelnas, mokesčiai ir pan.) įstatymai nenustato. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui, be bendrųjų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, taikomas dydžio ribojimas, nustatytas CPK 98 straipsnio 2 dalyje, tai yra atlyginamos išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

49. Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog siekiant nustatyti, ar asmuo galės pasinaudoti PVM atskaita, reikia nustatyti, ar asmuo turi tokią teisę pagal įstatymą: ar jis yra PVM mokėtojas (pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 57 straipsnį teisę į PVM atskaitą turi ne visi PVM mokėtojai, o tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais ją turi ir PVM mokėtojais neįregistruoti asmenys, be to, asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti); ar įsigytos PVM apmokestintos prekės ir paslaugos panaudotos tokiai veiklai, kai leidžiama PVM atskaita (PVMĮ 58 straipsnis); ar asmuo laikėsi PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą reikalavimų, nustatytų PVMĮ 64 straipsnyje (tinkamai įforminta PVM sąskaita faktūra, įtraukimas į PVM deklaraciją ir kt.). Paminėtina ir tai, kad PVMĮ nustato PVM atskaitos tikslinimo institutą, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (PVMĮ 65–70 straipsniai).

50. Teismas, nustatydamas atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, pagrįstomis pripažintos advokato pagalbos išlaidos ieškovei priteisiamos su PVM.

51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pripažįsta pagrįstomis šias ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 19 Eur žyminio mokesčio išlaidos; 0,87 Eur išlaidos už duomenų iš Nekilnojamojo turto registro gavimą; 60 Eur už advokato teisinės paslaugas rengiant ieškinį; 102,85 Eur už advokato teisines paslaugas pagal 2020 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą AVC 20-347; 266,20 Eur už advokato teisines paslaugas pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą AVC 20-440 ir 100 Eur už advokato teisines paslaugas pagal 2020 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą AVC 20-344. Taigi bendra ieškovei iš atsakovės priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 548,92 Eur (CPK 88, 93, 98 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ši suma yra protinga, teisinga ir sąžininga, nustatyta įvertinus tiek realias advokato padėjėjo darbo sąnaudas, tiek kitas Rekomendacijų 2 punkte numatytas išlaidų pagrįstumui svarbias aplinkybes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 15 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas (2020-12-02 mokėjimo nurodymas), kitas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, o ieškovės apeliacinis skundas iš esmės patenkintas (sumažintos tik advokato pagalbos išlaidos), ieškovei iš atsakovės priteisiamos 15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Mano būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 840,78 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 840,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 548,92 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, o mokėjimo kvitas pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui.“

Priteisti ieškovei UAB „Mano būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas apeliacinės instancijos teisme.