Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K., atsakovo Lietuvos kariuomenės Karo policijos ir atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenės Karo policijai ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Karo policijos štabo viršininko, vykdančio Karo policijos vado funkcijas, mjr. L. B. 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. P-366 „Dėl j. eil. D. K. atleidimo iš pareigų“; 2) panaikinti krašto apsaugos ministro įgalioto viceministro M. V. įsakymą Nr. P-1071 „Dėl j. eil. D. K. išleidimo į atsargą ir jos skyrimo atlikti tarnybą rezerve“; 3) grąžinti j. eil. D. K. į profesinę karo tarnybą, į Karo policijos karo policininko pareigas; 4) išmokėti atlyginimą už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.

Paaiškino, kad 2016 m. birželio 3 d. buvo priimtas Karo policijos Klaipėdos įgulos vado, vykdančio Karo policijos vado funkcijas, mjr. P. P. įsakymas Nr. P-236 atleisti pareiškėją iš pareigų. Nurodė, kad šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 45 straipsnio 1 dalimi, kai bandomojo laikotarpio priimant į karo tarnybą rezultatai buvo įvertinti neigiamai. Nurodė, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas remiantis 2016 m. birželio 2 d. atestacija, pagrindiniam vertintojui št. srž. A. M. įvertinus pareiškėjos veiklą nepatenkinamai. Akcentavo, kad atestacijos procesai vyko pažeidžiant teisės aktų nuostatas, du kartus tarnybos vertinimas buvo atliktas Karo policijos št. srž. A. M., kario asmeninės antipatijos buvo jaučiamos visą tarnybos laikotarpį, buvo nuolat grasinama atleidimu iš pareigų. Pažymėjo, kad, vertinant tarnybą, nebuvo remtasi jokiais objektyviais duomenimis, vertinimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo ir nešališkumo principus.

Atsakovas Lietuvos kariuomenės Karo policija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad bandomojo laikotarpio metu pareiškėjai prastai sekėsi išmokti profesines žinias, ji kelis kartus neišlaikė žinių testų. Pažymėjo, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 4 d. rašė paaiškinimą dėl neatvykimo į tarnybos užduočių skirstymą Karinio oro pajėgų Aviacijos bazės (Šiauliai) teritorijoje. Nurodė, kad pareiškėjai stigo motyvacijos profesionaliai tęsti sutartimi sulygtus karo tarnybos santykius, pareiškėjai netinkamai komunikavo, neišlaikė karo tarnybai privalaus griežto pavaldumo santykio. Manė, kad A. M. pagrįstai pareiškėją vertino kaip netinkamą eiti kario pareigas ir rekomendavo nutraukti vertinamojo tarnybos sutartį prieš terminą. Teigė, kad pareiškėjai buvo sudaryta galimybė reikšti nuomonę dėl jos tarnybos vertinimo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad pareiškėjos tarnyba bandomojo laikotarpio metu nevyko sklandžiai, vadai nuolat turėjo priekaištų dėl netinkamai vykdomų pareigų ar blogai atliekamų užduočių. Nurodė, kad pareiškėja iš profesinės karo tarnybos buvo atleista dėl to, kad pareiškėjos kvalifikacija nėra tinkama eiti profesinės karo tarnybos kario pareigas. Tvirtino, kad pareiškėja tarnybos metu buvo linkusi nepaisyti tiesioginių ar aukštesnių vadų nurodymų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino Lietuvos kariuomenės Karo policijos štabo viršininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. P-366 „Dėl j. eil. D. K. atleidimo iš pareigų“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įgalioto viceministro M. V. 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. P-1071 „Dėl j. eil. D. K. išleidimo į atsargą ir jos skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, įpareigojo Lietuvos kariuomenės Karo policiją iš naujo atlikti pareiškėjos tarnybos bandomuoju laikotarpiu vertinimą.

Teismas nustatė, kad byloje kilęs tarnybinis ginčas dėl 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtais įsakymais atsakovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir atsižvelgdami į 2016 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjos tarnybos vertinimo ataskaitą, nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėja ir išleido ją į profesinės karo tarnybos atsargą.

Išanalizavęs KASOKTĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-738 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 25 punkto nuostatas, teismas darė išvadą, kad pareiškėja galėjo pasirinkti savo teisių gynimo būdą – ginčyti 2016 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjos tarnybos vertinimo anketą (toliau – ir Anketa) Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka ar įsakymus dėl Sutarties nutraukimo KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, teismas nagrinėjo pareiškėjos skundo argumentus dėl įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas analizavo KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 35 straipsnio 4 dalį, Aprašo 4 punktą ir pažymėjo, kad pareiškėjos tarnyba pagrįstai buvo vertinta pasibaigus bandomajam laikotarpiui, o, atsižvelgęs į proceso šalių ir liudininkų teiktus paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad pagal Aprašo nuostatas Karo policijos Šiaulių įgulos kuopininkas št. srž. A. M. laikytinas tiesioginiu pareiškėjos vadu, kuriam buvo pavaldi pareiškėja, kuris turėjo turėti galimybę pareiškėją pažinti bandomuoju laikotarpiu.

Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėja 2016 m. kovo 10 d. laikydama testą, gerokai pagerino rezultatą, palyginti su pirmuoju bandymu, rodo pareiškėjos siekį tobulėti tarnyboje. Byloje pateiktas pareiškėjos išlaikytas Karo policijos saugomo 10-ojo objekto budėtojo ir padėjėjo žinių patikrinimo testas. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovas Lietuvos kariuomenės Karo policija teismui pateikė tik du neišlaikytus pareiškėjos gebėjimų testus, tačiau jis neginčijo aplinkybės, kad pareiškėja yra išlaikiusi visus gebėjimų testus. Teismas vertino, kad, pareiškėjai išlaikius gebėjimų testus, aplinkybė, kad jos gebėjimai yra pakankami tarnybai atlikti, laikytina įrodyta. Teismas sprendė, kad pareiškėjos gebėjimų testuose raštu pateiktuose atsakymuose yra gramatinių klaidų, tačiau mintys dėstomos glaustai ir suprantamai. Teismo vertinimu, vien gramatinės klaidos nesudaro pagrindo pareiškėjos gebėjimą reikšti mintis raštu laikyti nepatenkinamu. Byloje atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjos gebėjimų testus vertino Karo policijos Šiaulių įgulos 2-ojo karo policijos būrio vadas vyr. ltn. V. Š. Byloje nėra duomenų, kad vyr. ltn. V. Š. teikė št. srž. A. M. pastabas dėl pareiškėjos gebėjimų reikšti mintis raštu. Priešingai, teismas pastebėjo, kad tarp bylos šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog gebėjimų testus pareiškėja yra išlaikiusi. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad, laikydama gebėjimų testus, pareiškėja mintis raštu yra išreiškusi tinkamai.

Teismas akcentavo, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 21 d. žodžiu informavo apie aplinkybes, dėl kurių ji negalėjo dalyvauti renginyje „We run Vilnius 2016“. Byloje taip pat pateikti duomenys apie pareiškėjos pratybų metu pasiektus rezultatus. Taip pat pabrėžė, kad iš Lietuvos kariuomenės Karo policijos pateiktų duomenų apie pareiškėjos rezultatus pratybų metu negalima daryti objektyvių išvadų visiems reikalingiems pareiškėjos gebėjimams nustatyti. Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. iš esmės patvirtino, kad pareiškėjos fizinis pasiruošimas atitiko reikalavimus. Minėtą aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtino ir ta aplinkybė, kad pagal 8 km žygio rezultatus buvo geriausia grupėje. Teismas kritiškai įvertino 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinius pranešimus, kadangi teismui nebuvo pateikta visa medžiaga apie pareiškėjos rezultatus, taip pat minėti pranešimai neregistruoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nepateikta įrodymų, kad vyko individualus pokalbis su pareiškėja dėl jos rezultatų.

Iš teismo posėdžio metu proceso dalyvių ir liudytojų teiktų paaiškinimų teismas sprendė, kad tarp pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo A. M. yra susiklostę priešiški asmeniniai santykiai. Teismas vertino, kad minėta aplinkybė turėjo įtakos neigiamai įvertinant pareiškėjos tarnybą. Teismas nagrinėjamu atveju rėmėsi byloje pateiktais duomenimis, iš kurių darė išvadą, kad tam tikras pratybas pareiškėja įvykdė tinkamai, teorinius testus išlaikė. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi keisti požiūrį į bendravimą su aukštesniais pagal rangą karininkais, negali objektyviai nulemti nepatenkinamo jos tarnybos bandomuoju laikotarpiu įvertinimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėja įvertinta kryptingai, nenuosekliai, toks vertinimas nėra pagrįstas patikimais įrodymais, todėl sprendė, jog vertinimo procedūra nebuvo atlikta objektyviai bei yra pagrindas įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karo policiją iš naujo atlikti pareiškėjos tarnybos bandomuoju laikotarpiu vertinimą ir ginčijamus įsakymus panaikinti. Objektyviai neįvertinus pareiškėjos tarnybos bandomuoju laikotarpiu, teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus grąžinti ją į profesinę karo tarnybą bei išmokėti atlyginimą už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.

III.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria pareiškėjos skundo dalis tenkinta ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo tas pačias faktines ir teisines aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą. Akcentuoja, kad kario tarnybinės veiklos vertinimas priklauso ne teismo, o kario vado kompetencijai. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik pareiškėjos teiginiais apie jos tarnybos eigą. Akcentuoja, kad ant kritiškai įvertintų tarnybinių pranešimų yra adresatų susipažinimo žymos. Atsakovo įsitikinimu, byloje pakankama įrodymų (taip pat – pačios pareiškėjos paaiškinimo), kad individualus pokalbis su pareiškėja dėl jos tarnybos buvo atliktas. Atsakovas mano, kad teismo išvada, jog pareiškėją ir jos tiesioginį vadovą siejo priešiški santykiai, yra nepagrįsta. Pažymi, kad didelis perlaikytų testų skaičius rodo, jog pareiškėja nebuvo pasirengusi tarnybai.

Atsakovas Lietuvos kariuomenės Karo policija pateikė atsiliepimą į atsakovo Krašto apaugos ministerijos apeliacinį skundą, kuriuo su pateiktu apeliaciniu skundu sutinka ir prašo tenkinti.

Atsakovas Lietuvos kariuomenės Karo policija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjos skundas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir bylos įrodymais nepagrįstą sprendimą, šališkai sprendė ginčą, pripažindamas patikimais iš esmės tik tuos įrodymus ir argumentus, kuriuos pateikė pareiškėja, ir visiškai be pagrindo atmesdamas atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus ir bylos nagrinėjimo eigoje išsakytus argumentus. Akcentuoja, kad teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojų A. M. ir M. B. argumentaciją. Atsakovas Lietuvos kariuomenės Karo policija iš dalies nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas Krašto apsaugos ministerija.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į atsakovo Lietuvos kariuomenės Karo policijos apeliacinį skundą, kuriuo su pateiktu apeliaciniu skundu sutinka ir prašo tenkinti.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atsakovų Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės karo policijos apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinių skundų netenkinti.

Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą ir į karo policininkės pareigas, paskirti pareiškėjai naują bandomąjį laikotarpį, atliekant tarnybą kitoje Karo policijos įguloje, po bandomojo laikotarpio įpareigoti Karo policiją atlikti naują pareiškėjos tarnybinį vertinimą, pripažinus pareiškėją tinkamą eiti pareigas, išmokėti atlyginimą už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Akcentuoja, kad, panaikinus ginčijamus įsakymus, pareiškėja automatiškai grąžinama į profesinę karo tarnybą, karo policininkės pareigas. Pareiškėja pažymi, kad, tik grąžinus į tarnybą, bus galima atlikti naują tarnybinį vertinimą.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovas Lietuvos kariuomenės Karo policija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Dėsto tokį pat prašymą, kaip ir savo apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Karo policijos štabo viršininko mjr. L. B. 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. P-366 „Dėl j. eil. D. K. atleidimo iš pareigų“ ir Krašto apsaugos viceministro M. V. 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. P-1071 „Dėl j. eil. D. K. išleidimo į atsargą ir jos skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Šiais įsakymais pareiškėja buvo atleista iš profesinės karo tarnybos, išleidžiant į atsargą, pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 4 punktą, kai bandomojo laikotarpio priimant į karo tarnybą rezultatai įvertinti neigiamai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. kovo 1 d. buvo priimta į profesinę karo tarnybą, nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. 2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo atliktas pareiškėjos tarnybos vertinimas bei pateikta neigiama išvada, jos tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai.

Pareiškėja savo nesutikimą su atleidimu iš profesinės karo tarnybos iš esmės grindžia tuo, kad jos tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai bei kad neigiamam jos vertinimui neegzistuoja objektyvių aplinkybių.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja KASOKTĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

KASOKTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Priimant asmenį į profesinę karo tarnybą, gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.“ Pagal KASOKTĮ 35 straipsnio 4 dalį profesinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama pasibaigus bandomajam laikotarpiui.

Savo ruožtu KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindą, o būtent nustato, kad profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama, kai bandomojo laikotarpio priimant į karo tarnybą rezultatai įvertinti neigiamai.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad profesinės karo tarnybos kario, bandomuoju laikotarpiu atliktos tarnybos neigiamas įvertinimas, yra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, kuri sudaro faktinį pagrindą bei sukuria teisines prielaidas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį.

KASOKTĮ 35 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad „Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo tikslas – įvertinti kario tarnybinę veiklą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti einamas ar aukštesnes pareigas.“

Pagal KASOKTĮ 35 straipsnio 7 dalį „Profesinės karo tarnybos karių <...> tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai). Šiuos vadus (viršininkus) paskiria, profesinės karo tarnybos karių <...> tarnybos vertinimo tvarką ir veiklos rezultatų bei tinkamumo eiti esamas ar aukštesnes pareigas vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.“

Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad bandomojo laikotarpio profesinės karo tarnybos kariui nustatymas bei vėlesnis jo tarnybinės veiklos, vykdytos bandomuoju laikotarpiu, įvertinimas yra susijęs, iš vienos pusės, su asmens teise būti priimtam į profesinę karo tarnybą, iš kitos pusės, su jo tinkamumu (gebėjimu) eiti atitinkamas pareigas profesinėje karo tarnyboje. Tinkamumą užimti pareigas profesinėje karo tarnyboje yra pavesta nustatyti kario vadui (viršininkui), kurį jis turi atlikti pagal krašto apsaugos ministro nustatytus kriterijus.

Savo ruožtu profesinės karo tarnybos kario žinių ir gebėjimų tinkamumo atlikti atitinkamas pareigas vertinimas, yra susijęs su specialių žinių iš tam tikros profesinės karo tarnybos srities turėjimu. Tai reiškia, kad kario tinkamumą eiti atitinkamas pareigas, pavedant įvertinti jo vadui, yra daroma prezumpcija, jog šį įvertinimą atlieka kompetentingas asmuo, turintis reikiamų žinių atitinkamoje karo tarnybos srityje, bei galintis nustatyti kario tinkamumą/netinkamumą eiti pareigas, kurias jis pretenduoja užimti.

Panašiuose teisiniuose santykiuose, kai asmenys stoja į valstybės tarnybą konkurso būdu ir nesutinka su konkurso rezultatais juos ginčydami teismine tvarka, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime (byla Nr. 24/07), aiškindamas šių teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, yra konstatavęs, <...> „kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors "apeliacinė egzaminų komisija", o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.“ Tame pačiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad <...> „Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.“ <...>

Remiantis šia konstitucine doktrina darytina išvada, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, kaip nagrinėjamoji byla, teismo kompetencijai nėra priskirta teisė „pervertinti“ kario vado atliktą įvertinimą dėl kario tinkamumo eiti tam tikras pareigas. Šiuo atveju teismas įvertinimą dėl kario tinkamumo eiti tam tikras pareigas revizuoja tik įvertinimo organizavimo tvarkos aspektu, t. y., teismas turi patikrinti, ar vykdant kario įvertinimą nebuvo esminiai pažeisti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-738 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) reikalavimai; ar įvertinimą atliko kompetentingas asmuo, ar įvertinimo atlikimas atitiko objektyvumo ir nešališkumo kriterijus ir pan..

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas pareiškėjos atleidimą iš profesinės karo tarnybos pripažino neteisėtu, konstatavęs, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. atliekant pareiškėjos tarnybos įvertinimą buvo pažeisti nešališkumo reikalavimai, nes tarp pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo A. M. buvo susiklostę priešiški asmeniniai santykiai.

Pažymėtina, kad tokiu pat argumentu savo reikalavimą teismui dėl grąžinimo į tarnybą grindė ir pareiškėja.

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles pareiga įrodyta savo teiginius tenka kiekvienai iš proceso šalių. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, jog jos įvertinimas buvo atliktas šališkai, bei kad tai turėjo įtakos jos įvertinimo rezultatui, nes, pavyzdžiui, faktiniai duomenys įrodo, jog pareiškėja faktiškai geba atlikti tarnybines pareigas. Ir priešingai, atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad įvertinimo rezultatas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, t. y., kad šis įvertinimas yra objektyvus, nes surinkti duomenys apie pareiškėjos tarnybą patvirtina, kad ji negeba kokybiškai atlikti tarnybinių užduočių ir pan..

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjos teiginiai apie šališkai atliktą jos tiesioginio vadovo A. M. įvertinimą iš esmės yra grindžiami tik jos pačios paaiškinimais.

Pagal Aprašo reikalavimus kario įvertinimą atlieka du asmenys – pagrindinis ir papildomas vertintojai.

Iš 2016 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjos tarnybos vertinimo anketos matyti, kad su pareiškėjos tiesioginio vadovo A. M. vertinimo išvadomis sutiko ir papildomas vertintojas – M. B. Tai, kad su šiuo asmeniu būtų priešiški pareiškėjos santykiai, nenurodė nei pirmosios instancijos teismas, tokių aplinkybių nenurodo ir pati pareiškėja.

Iš bylos taip pat matyti, kad joje yra surinkta duomenų patvirtinančių tai, jog pareiškėja bandomojo laikotarpio metu neiškarto išlaikė atitinkamų gebėjimų testus. Vieną iš jų laikė tris kartus, kol gavo teigiamą įvertinimą. Į bylą taip pat yra pateikti ir tarnybiniai pranešimai dėl netinkamai vykdytų pareigų, ar netinkamo bendravimo su vadais.

Iš to kas pasakyta matyti, kad pareiškėjos tarnybos įvertinimo rezultatas yra patvirtinamas ir kitais duomenimis, liudijančiais apie neigiamą pareiškėjos tarnybos kokybę. Tai reiškia, kad išvada apie nepatenkinamą pareiškėjos tarnybą yra grindžiama ne tik subjektyvia, vertinimą atlikusių asmenų, nuomone, bet ir kitais faktiniais duomenimis apie pareiškėjos tarnybą. Įrodymų vertinimo prasme tai neduoda pagrindo išvadai, kad pareiškėjos vertinimas buvo atliktas neobjektyviai.

Ši aplinkybė savo ruožtu patvirtina ir atsakovo teiginius, kad atliekant pareiškėjos vertinimą nebuvo pažeisti nešališkumo reikalavimai, nes priešingu atveju, vertinimo rezultatai turėtų neatitikti faktinių aplinkybių apie realų pareiškėjos gebėjimą vykdyti jai priskirtas tarnybines pareigas.

Byloje kitų duomenų, kurie paneigtų aptartus byloje nesurinkta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėja.

Visa tai apibendrinus įrodymų vertinimo prasme, darytina išvada, kad pareiškėja savo teiginių dėl šališko jos tarnybos įvertinimo neįrodė, o atsakovo pateikti įrodymai patvirtina jo teiginius dėl objektyvaus ir nešališko vertinimo bei paneigia priešingus šiuo klausimu pareiškėjos teiginius.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, nes teismas netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes padarė neteisingas išvadas dėl ginčo esmės (ABTĮ 86; 146 str. 1 d.).

Nepagrįstas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad A. M., kaip pagrindiniam vertintojui, nebuvo suteikti įgaliojimai atlikti jos tarnybos vertinimą, nes pagal Aprašo 4 punkto nuostatas, profesinės karo tarnybos kario tarnybą, pasibaigus bandomajam laikotarpiui yra pavesta vertinti kario tiesioginiam vadui (viršininkui), kurio pavaldumui vertinamasis priklauso. Byloje nustatyta, kad A. M. buvo paskirtas tiesioginiu pareiškėjos vadu, kuriam ji buvo pavaldi. Šiuo klausimu įrodymai yra aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, kolegija su jų vertinimu sutinka, todėl nebekartoja.

Netenkintinas ir pareiškėjos prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.“

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad bylos apeliacinės instancijos teisme paprastai yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir tik kaip išimtis iš šios taisyklės yra numatytas žodinis bylos nagrinėjimas, jai teismas pripažįsta, kad tai yra būtina. Šiuo atveju šalių prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo teismui nėra privalomi.

Pareiškėja prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iš esmės grindžia poreikiu iš naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus.

Tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teisme tiek byloje surinkti, tiek naujai į bylą teikiami įrodymai yra tiriami tik išimtinais atvejai, kai tai būtina užtikrinti visapusišką bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimą. Minėta, kad pareiškėja savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad atliekant jos tarnybos vertinimą buvo pažeisti nešališkumo reikalavimai. Šiuo klausimu byloje yra surinkti bei ištirti visi galimi įrodymai – apklausti liudytojai, ištirta rašytinė medžiaga, todėl dar kartą tirti tuos pačius įrodymus nėra tikslinga. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovų, Lietuvos kariuomenės Karo policijos ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjos D. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.