Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei D. J., jos atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovui L. V., jo atstovui advokatui Audriui Stonkui, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui L. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 1400 Lt, tačiau detalizuoti kiekvienos išlaidų eilutės negali. Paaiškino, kad pati pajamų negauna, gyvena padedama motinos, mokosi suaugusiųjų mokykloje. Taip pat nurodė, kad iki 2012 m. rugpjūčio mėn. gyveno kartu su atsakovu ir jis vaiką iš dalies išlaikė, tuo metu pinigų neskaičiavo, tačiau atsakovo gaunamų pajamų nepakako, prie poreikių tenkinimo prisidėjo jos motina, skirdavusi kas mėnesį po 1000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė sūnus O. V. (b. l. 6). Ieškovė ir atsakovas susituokę nebuvo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio O. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra jauno amžiau, iki šiol gyvena su motina, atsakovas sutinka, kad nepilnamečio sūnaus O. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečio O. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove D. J. (CK 3.169 str. 1 d., CPK 268 str. 5 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus O. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 700,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, nurodo, kad finansinės galimybės leidžia vaiko išlaikymui skirti ne daugiau nei po 350,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Laiko, kad tokia suma pagal vaiko amžių atitiktų ir sūnaus poreikius (b. l. 19-21).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus O. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvieną mėnesį preliminariai reikia 1400,00 Lt (b. l. 2-4), tačiau tokio dydžio išlaidų pagrįsti bei detalizuoti kiekvienos išlaidų eilutės negali (CPK 178 str.). Vaikas yra sveikas ir specialių poreikių neturi. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 9), gyvena išsinuomotame bute (b. l. 7), nuosavybės teise tepriklauso automobilis (b. l. 10), pati jokių pajamų negauna, gyvena padedama motinos, kuri kas mėnesį skiria apie 1000 Lt, vakarais mokosi mokykloje (b. l. 8). Vertinant atsakovo finansinę padėtį bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas nekilnojamojo turto taip pat neturi, gyvena tėvams priklausančiame bute (b. l. 29-30), turi transporto priemonę (b. l. 25), dirba, darbinės pajamos po ieškinio pateikimo dienos sumažėjo ir šiuo metu realiai sudaro apie 1000 Lt. Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji O. rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra dirbantis, tuo tarpu ieškovė sūnaus susilaukė būdama nepilnametė, šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje, todėl turi objektyviai apsunkintas galimybes susirasti darbą ir dirbti, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiam O. V. išlaikymą tenkintinas iš dalies – iš atsakovo nepilnamečio O. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistina 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-08-28 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismas tenkina ieškinį iš dalies atsižvelgiant į tai, kad, šalių sūnus yra mažametis, jis neturi poreikio socialiniams ryšiams, laisvalaikiui, be to, kaip teigia atsakovas, be išlaikymo, mokamo pinigais, atsakovas sūnui atveža maisto produktų, ir teismas neturi pagrindo tuo abejoti, juolab, kad pati ieškovė šias aplinkybes patvirtino. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė D. J. (CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-08-28.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-321/2007). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-314/2008). Nagrinėjamu atveju šalys neginčija, kad iki 2012 m. rugpjūčio mėn. gyveno kartu su savo mažamečiu sūnumi atsakovo tėvams priklausančiame bute, vedė bendrą ūkį. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas rūpinosi bendra buitimi, pirko reikalingus daiktus, maisto produktus, taigi ieškovė nepaneigė aplinkybių, jog atsakovas ginčo laikotarpiu išlaikymą vaikui teikė. Šioje vietoje teismas taip pat atkreipia dėmesį į nenuoseklią ieškovės poziciją išlaikymo įsiskolinimo atžvilgiu. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2012-01-01 iki 2012 m. rugpjūčio mėn. atsakovas nuo vaiko išlaikymo praktiškai buvo nusišalinęs, vaiku rūpinosi epizodiškai (b.l. 2-4), tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2012 m. rugpjūčio mėn., kol šalys gyveno kartu, atsakovas šeima ir vaiku rūpinosi, pinigai šeimoje skaičiuojami nebuvo, tačiau jų kažkiek trūko. Teismo manymu, byloje aplinkybes, kad atsakovas vaiką išlaikė patvirtina ir byloje esantis atsakovo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas apmokėdavo būsto išlaikymo išlaidas bei reguliariai pirko maisto produktus (b. l. 34-47), taigi pripažintina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2012-01-01 iki 2012-08-28, vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų O. ir tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko išlaikymo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovo teiktų lėšų nepakakus pačios ieškovės pragyvenimui ir poreikiams, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad šių lėšų nepakako nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinio dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestina.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, žyminio mokesčio mokėjimas už likusį reikalavimą atidėtas 2012-08-29 nutartimi (b. l. 11). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 288 Lt žyminio mokesčio (144 Lt už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 144 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Šalys duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-31 nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2012-08-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo L. V. nepilnamečio sūnaus O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-08-28 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. V. 288,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-31 nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį pinigines lėšas, gautas vykdant 2012-08-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.