Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-222-1011/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-14
Bylos Nr.
1-222-1011/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60800-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
A. I.
Nukentėjusysis
V. Č.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-222-1011/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60800-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2; 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Dianai Kiverytei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,kaltinamajam A. I.,

nukentėjusiosios V. Č. įstatyminei atstovei E. B., atstovui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „L“ darbininku, teistas (teistumai išnykę),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 3 d. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent:

2018-12-25 apie 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, sugriebęs dešine ranka už kaklo mažametei V. Č. (gim. (duomenys neskelbtini), jį suspaudė, tokiu būdu sukeldamas mažametei nukentėjusiajai V. Č. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. I. padarė BK 140 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis A. I. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, jog jo sugyventinė O. A. buvo atėjusi pas E. B. (duomenys neskelbtini), laiptinėje atsiimti skolos. Buvo visi išgėrę. Tarp jų prasidėjo muštynės – E. B. su savo drauge mušė jo sugyventinę. Jis išgirdęs garsą pro atviras namų duris išėjo apginti savo sugyventinės. Jas beskiriant išbėgo „mažas“ (nežino, kas jis toks, koks jo vardas), pradėjo smūgiuoti. Kaltinamasis jį sugriebė ir paguldė ant žemės. E. B. dukra V. tik filmavo visą įvykį telefonu. Pabrėžė, jog jos nepalietė, jokio kontakto neturėjo (pažymėjo, jog policija parašė, kad nėra jokios abdukcijos, mėlynių jei būtų už kaklo paėmęs, būtų mėlynės, antspaudai). Atkreipė dėmesį, jog kambaryje nebuvo, tik laiptinės koridoriuje. Po visko jie visi išsiskyrė, išėjo namo, o kaltinamasis su sugyventine iškvietė policijos pareigūnus, kad E. B. mušė O. A. Policijos pareigūnai atvažiavo ir kaltinamąjį su sugyventine paėmė. Nežino, kodėl jį apkalba. Nesutinka mokėti civilinio ieškinio pareikštos sumos. Pažymėjo, kad dar prieš muštynes skambino policijos pareigūnams.

Nukentėjusiosios atstovė E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad per Kalėdas pas ją atėjo draugė I. B. su savo sugyventiniu P. Jie jau susiruošė namo. Ji tvarkėsi namus. Kaltinamasis atskirai šventė. Kaltinamasis su sugyventine beldėsi, kad juos įleistų, nežino ar jie norėjo degtinės ar pinigų. I. pasakė, kad nesibelstų, jie jokios degtinės neturi, prašė jų išeiti. Tarp virtuvės ir koridoriaus durų nėra. Šalimais vaiko kambarys. Plaudama indus ji pamatė, kad jos vaikas V. Č. priėjo prie durų, atidarė ir pradėjo juos išvarinėti. Kaltinamasis pradėjo stumti vaiką, rėkti negražiais žodžiais, o ji pastūmė, kad neįleis į namus. E. B. atėjo, kai kaltinamasis ranka sugriebė vaikui už kaklo stovėdamas tarp durų ir sienos. Jai atbėgus O. taip pat pradėjo stumdytis, pastūmė E. B. Pažymėjo, jog O. buvo girta. E. B. ją pastūmė atgal, O. išėjo į koridorių, pradėjo pulti ir šokinėti, muštis. Jai trenkė, tada E. B. jai atgal. Kaltinamasis buvo pas ją namie su liudytoju P. P. gynė vaiką. Kaltinamasis po poros sekundžių atleido kaklą, E. B. tą akimirką aiškiai matė. Mergaitė verkė, buvo išsigandus, tačiau nesakė, kad jai skaudėjo. Pradėjo A. mušti P. – iš pradžių jis sudavė namuose, po to muštynės persikėlė į laiptinės galą. Ji, I. ir O. bandė skirti juos. A. buvo su koja prispaudęs kaklą ir pradėjo jį smaugti, mušti su kumščiais. Tada vaikas paskambino tėvui, tėvas iškvietė policiją. Pažymėjo, jog vaikas nufilmavo tik po smūgio, nesislėpė. Grumtynės buvo laiptinėje, o V. buvo namuose, kai paskambino tėvui. Policija išvežė O. A. ir A. Buvo atvažiavę vaikų teisės, tėvas ir jos vyresnysis sūnus, kuris gyvena kitoje vietoje. Jis pasiėmė vaiką ir išvažiavo pas save namo. Pažymėjo, jog ant vaiko mėlynių, paraudimo ir sužalojimų nebuvo, oro netrūko, pas gydytoją nesikreipė. Po įvykio V. Č. labai bijodavo, buvo išsigandusi, bijojo viena būti namie – ten plonos sienos, viskas girdisi. Po įvykio kaltinamasis dar grasino vaikui, dabar kaimynai nepyksta, sveikinasi. Nurodė, jog su vaiku buvo vieną kartą pas psichologą prieš Naujus, pas mergaitę buvo šlapimo nelaikymas nuo išgąsčio (nėra tikra ar dėl šio įvykio), nemiga kankino (prasidėjo po įvykio), buvo suirzusi. Psichologui nepasakojo, kad buvo įvykis. Pripažino, jog buvo skolinga liudytojai O. A. 20 Eur. Neturėjo pinigų, nes jai laiku nepervedė invalidumo. Susitarė, kad kai gaus invalidumą, iš karto grąžins pinigus. Po švenčių iki Naujųjų metų grąžino skolą. Pažymėjo, jog po teismo posėdžio kaltinamasis buvo užsipuolęs nukentėjusiąją laiptinėje, prasivardžiavo. Po to prie jų nesikabino, nes sumuštas buvo, dėl to, kad ėjo girtas laiptinėje

Liudytojas P. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo šventės, buvo šiek tiek išgėrę. Kaimynas beldėsi į duris kelis kartus, prašė išgerti, norėjo užeiti. Tada vaikas atidarė duris ir pasakė, kad neįleis. Tuo metu jis buvo bute, sėdėjo kambaryje. Kai liudytojas atėjo į koridorių, kaltinamasis tarpduryje pastūmė vaiką, atrodo už rankos buvo paėmęs ir tarp vyrų prasidėjo muštynes laiptinės koridoriuje. Kaltinamasis neįėjo į kambarį. E. B. po liudytojo atėjimo buvo išėjusi į koridorių, konfliktavo su O. Po to kartu su jo drauge I. B. ir E. užstojo liudytoją mušantis su kaltinamuoju. Jis nežino, ką O. darė. Vėliau jie išsiskyrė. Pažymėjo, jog po to nematė, kad kaltinamasis būtų suėmęs už rankų vaiką. Pažymėjo, jog kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, geriau atsiminė aplinkybes.

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kalėdų antrą dieną gavo iškvietimą apie konfliktą, kad yra mažametis vaikas (13 m.) ir jį smaugia: kaimynai pradėjo daužyti duris ir mergaitė atidarė duris, kaimynas ją pastūmė ar griebė už kaklo. Tada visi kiti asmenys pamatė, kad kažkas vyksta tarpduryje ir prasidėjo muštynės. Mergaitė filmavo. Juos pasitiko mergaitė, kuri verkė, buvo išsigandusi. Jis mano, kad mergaitė verkė dėl to, kad kaimynas kažką padarė. Žymių nebuvo, tačiau labai didelis išgąstis. Buvo šventinis stalas ir bute buvo posėdyje dalyvavę liudytojai. O posėdyje buvę kaltinamasis su sugyventine jau buvo pas save bute. Visi asmenys buvo vidutiniai girti. Kai kuriems nustatė apie 3 prom. girtumą. Nepamena, kiek kaltinamasis pripūtė, nes iškvietė kitą ekipažą ir jį išvežė į policijos komisariatą, turėtų būti pripūtęs apie 2 prom. Pareigūnai liko su mergaite, nes nebuvo blaivaus asmens, ir iškvietė vaikų teisių specialistus. Pabrėžė, jog ne vieną kartą važiuota pas šiuos asmenis.

Liudytojas S. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gruodžio 25 d., Kalėdų dieną jam paskambino vakare, apie 21 val. vakaro sugyventinės draugė I. Liepė pasiimti vaiką. Per 20–25 min. jis atvyko į vietą, ten buvo atvykę policijos darbuotojai. Vaiko kambaryje buvo vyras, vaiko teisių apsaugos tarnyba ir moteris sėdėjo su jo vaiku. Priėjus prie dukros ji pasakė, kad posėdžių salėje sėdintis kaltinamasis paėmė ją už gerklės koridoriuje ir pastūmė ant lovos. Ji norėjo jį išvyti, nes jis girtuoklis ir narkomanas. Ji sakė, kad skaudėjo, sėdėjo prislėgta, nelinksma. Rodė kaklo sritį, bet nebuvo jokių žymių. Po to visą laiką buvo su vaiku. Jis klausė, kur tas vyras, kuris jai taip padarė, atstovas iš vaikų teisių paaiškino, kad tą vyrą paėmė policijos pareigūnai. Vėliau atvažiavo sugyventinės sūnus J. B. ir ji išvažiavo pas jį namo. Žino, kad mergaitė buvo pas mokyklos psichologą, nes matė psichologą, kuris sakė, kad bendravo su ja. Iki vasaros mergaitė buvo slogi.

Liudytoja O. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pamena, kai kaltinamasis pasiskolino pas E. B. pinigų, o prieš tai E. B. pasiskolino iš jų. Žadėjo, kad prieš šventes grąžins skolą. Liudytoja atėjo vakare ir paskambino, nes padarė išvadą, kad jeigu žmogus švenčia šventes, reiškiasi turi pinigų. Duris atidarė mergaitė V. Č. Ji paklausė kada E. B. jai grąžins pinigus. Pabrėžė, jog jokio skandalo nedarė. Tuo metu atbėgusi I. B. pradėjo ją mušti per veidą. Po to E. B. pradėjo mušti. Ji neketino atgal suduoti, nes norėjo iškviesti policiją. Kai ją norėjo užsipulti I. B. draugas, šalia stovėjęs A. pradėjo ginti, bet nieko pats nemušė. Vaikas stovėjo už E. B. ir viską filmavo. Viskas vyko bendrame koridoriuje, į kambarį nebuvo įėję. Pripažino, jog šiek tiek buvo išgėrusi. Pabrėžė, jog kaltinamasis nieko nedarė su mergaite, jokio fizinio kontakto neturėjo. Kai ji iškvietė policijos ekipažą, jie pažiūrėję į ją pamatė, kad jos visas raudonas veidas iš kairės pusės, tačiau jokio akto nesurašė. Jie nuėjo pas E. B. ir laukė kito policijos ekipažo. Kitas policijos ekipažas atvažiavo ir ją su sugyventiniu išvežė į komisariatą. Patikino, jog ji nukentėjusioji, ji net niekam atgal smūgio nedavė, kai jai trenkė. A. matė, kad ją mušė, tačiau ji negali to dabar įrodyti, nes nėra liudytojų. Ji parašė pareiškimą policijoje, kad ją sumušė. Pabrėžė, kad visi buvo girti.

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šventė Kalėdas namuose. Jam paskambino mama ir pasakė, kad pas juos atvažiavo policija, nes jo sesę V. Č. sumušė. Motina (ir vėliau sesuo) jam paaiškino, jog girti kaimynai (vyras ir moteris) pradėjo laužtis į namus. Jo sesuo atidarė duris, vienas iš kaimynų pradėjo ją dusinti sugriebęs už gerklės, stumdyti. Po skambučio jis atvažiavo su taksi. Bute buvo mama, mamos pažįstami, vaiko teisių tarnyba, policija. Jo paklausė ar jis gali paimti vaiką, nes jis yra brolis ir buvo blaivas. Liudytojas ją pasiėmė pas save, ji buvo pas jį kurį laiką. Pažymėjo, jog ant sesers kaklo buvo žymės iš dešinės pusės, matėsi pirštai, nežymią mėlynę pastebėjo po 5 dienų maudantis baseine Druskininkuose. Nukentėjusioji naktimis buvo labai stipriai išsigandusi, matėsi, kad šoko buvo gavusi, tačiau sakė, kad neskauda kaklo, mėlynę gydė vaistinėje pirktu geliu. Pabrėžė, jog kaltinamojo nėra matęs. Bendrauja su sese, nuolatos susirašo, padeda spręsti problemas. Kai jie grįžo iš Druskininkų po Naujųjų metų sutikimo ją pasiėmė tėvas, jau tuo metu mergaitė jautėsi gerai. Sesers pas psichologus nevedė, neatsimena ar mama vedė po įvykio. Pabrėžė, jog mama daugiausiai rūpinasi mergaite, ji gyvena pas mamą šiuo metu, tėtis daug padeda, jie bendrauja.

2018-12-26, 2019-09-25 ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. I. parodė, kad psichiatrinėje ligoninėje nėra gydytas, narkotinių medžiagų nevartoja, įskaitoje nėra įrašytas. Šiuo metu gyvena su savo sugyventine O. A. adresu, (duomenys neskelbtini). Vakar, t. y. 2018-12-25 jie kartu su sugyventine namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.30 val. jie su O. nusprendė nueiti pas kaimynę E. B. atsiimti skolos, nes ji jiems skolinga 24 Eur. O. pradėjo skambinti kaimynei į duris. Ji atidariusi savo buto duris trenkė ranka jo sugyventinei O. per galvą. Tuomet jie su O. išėjo į kiemą ir iškvietė policijos pareigūnus. E. dukra visą šį įvykį nufilmavo telefonu. Jis tikrai nesmaugė ir net nebuvo palietęs E. dukros V. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė, nors pats ir kvietė policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 88, 90).

2019-09-12 ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta V. Č. parodė, kad jai yra 14 m. Įvykis įvyko namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ji, mama ir tėtis. Gali būti, kad ją kažkas buvo užgavęs, bet ji tai blogai pamena. Prasidėjo mokslo metai ir ji nori, kad greičiau būtų atostogos. Įvykis galėjo būti rudenį, bet jį blogai pamena. Per Kalėdas, buvo įvykis, kai kaimynas beldėsi į duris, ji atidarė jas ir pasakė, kad jie išeitų, nes jie buvo girti. Tada jie pradėjo kalbėti kažkokias nesąmones, apie kažkokius pinigus. Tada kaimynas stvėrė jai už kaklo. Jai atrodo, kad mama iškvietė policiją. Tada mama pradėjo ją ginti. Kaimynas pastūmė, dar buvo jų draugai, sudavė mamos draugui ir tada mama iškvietė policiją. Kaimynas pastūmė mamos draugą. Jo vardo nežino, nes su juo nebendrauja. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Kaklas, kur jai sugriebė kaimynas, paraudonavo, tą vietą jai skaudėjo. Paskui kaimynas pradėjo mušti mamos draugą. Daugiau kaimynas jai nieko nedarė. Kaimynas jai už kaklo sugriebė su dešine ranka. Kaimynas ją paleido, kai atėjo mama. Ji nustūmė kaimyną nuo jos. Tada atsirado mamos draugas ir prasidėjo muštynės. Kaimynas greičiau pamatė mamą ir todėl jis paleido jos kaklą. Kai kaimynas beldėsi į duris, jis buvo vienas. Ar po to buvo daugiau žmonių, tiksliai nepamena. Kai kaimynas jai sugriebė už kaklo, ji jį bandė atstumti su rankomis į pilvą. Ar ji jam ką nors sakė – neprisimena. Po įvykio ji buvo susitikusi su tuo kaimynu. Buvo toks atvejis, kai jis sutiko mamą ir tėvą. Tėvas kažką jam pasakė, gal tas kaimynas išsigando, bet visada tas kaimynas su ja sveikinasi. Kai kaimynas jai sugriebė už kaklo, jai skaudėjo. Jai nebuvo baisu, nes ji gali pastovėti už save (t. 1, b. l. 36–37).

2018-12-26, 2019-03-18 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. parodė, kad 2018-12-25 apie 18.30 val. būnant kartu su savo dukra V. Č. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo spardymą į duris. Iš balsų suprato, kad į duris spardo kažkuris iš kaimynų (O. A. ir jos sugyventinis), gyvenančių bute Nr. (duomenys neskelbtini). Ji neketino atidaryti durų. Kaimynai nesiliovė triukšmauti ir spardyti į duris. Po kurio laiko jos dukra neapsikentė ir atidarė buto duris. Dukrai atidarius duris, minėtos kaimynės sugyventinis ją užpuolė ir pradėjo ją smaugti. Šis veiksmas vyko laiptinės koridoriuje, prieš jų buto duris. Minėta kaimynė stovėjo šalia ir juokėsi. Pabrėžė, kad O. A. įvykio metu smurto nenaudojo. Kaimynė smurto nenaudojo. Ji pribėgo prie asmenų ir atitraukė savo dukrą nuo minėto vyro ir patraukė ją į savo butą. Po to užsirakino buto duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems paaiškino situaciją. Tuo metu atvyko vaiko teisių apsaugos darbuotojai, kurie išsivežė jos dukrą. Pažymi, kad smurto metu dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta fizinė žala. Jokių tyrimų dėl sumušimų nedarė, nes kitą dieną (2018-12-26), jos sūnus J. B. paėmęs jos dukrą, t. y. savo sesę, iš vaikų teisių nuvežė ją į Druskininkus, nes turėjo kelialapį. Jie ten buvo apie tris paras, kai grižo į Vilnių, jos dukrą V. Č. pasiėmė jos buvęs vyras S. Č. Dukra pas savo tėvą buvo apie savaitę. Ji turi pretenzijų A. I., savo kaimynui, dėl to įvykio, nes jai su dukra dar reikėjo važinėti pas psichologus, pas ją dažnai būna vaikų teisių darbuotojai, kurie tikrina jos namus. Civilinio ieškinio ji atsisako, nes jie neturės pinigų jai sumokėti, ji tai daro iš gailesčio. Jos dukra jau apsiramino po įvykio, toliau gyvena su ja ir lanko mokyklą, (duomenys neskelbtini). Kaimynai O. A. ir A. I. po įvykio labai aprimo, ir visai nebendrauja su jomis (t. 1, b. l. 39–40, 43–44).

2019-03-18 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. V. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2018-12-25 jis buvo pas savo draugę E. B., ji gyvena adresų (duomenys neskelbtini). Jis pas ją atėjo apie 12 val. jie su ja pradėjo gerti, su juo dar buvo jo draugė I. B. Jie gėrė degtinę, alų. Vėliau atėjo E. kaimynas, kurį vadino A. Jis labai stipriai stukseno į duris. Jie būdami svečiuose nėjo atidaryti durų, nuėjo jos dukra V. Č. Tas kaimynas A. pradėjo mergaitę smaugti, jis matė tą vaizdą, nes jie buvo kambaryje, jis iškart nubėgo ginti mergaitės. Jie pradėjo stumdytis, jis labai aukštas ir paėmė jį už gerklės. Po to atbėgo E., O. ir jo draugė I., jos išskyrė juos. E. uždarė duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis sumušė jį, mušė ir kojom, ir rankom, buvo mėlynių pas jį ir ant veido, ir ant galvos. Jis nerašė jokio pareiškimo dėl to, kad buvo išgėręs. Jis jam pretenzijų turi tik dėl mergaitės, kad A. I. pasielgė nepadoriai, vaikų mušti negalima (t. 1, b. l. 47–48).

2019-03-22 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. A. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventiniu A. I. Jie gyvena kartu apie 7 m. Ji tą dieną 2018-12-28 su savo sugyventiniu A. I. atėjo prie (duomenys neskelbtini) buto, kur gyvena jos kaimynė E. B. Ji norėjo, kad E. jai grąžintų pinigus, tai buvo 20 Eur, kuriuos ji jai paskolino. Ji pati paskambino į (duomenys neskelbtini) buto duris ir duris atidarė E. dukra V. Č., ji paprašė jos, kad ji pakviestų mamą. Iškart atėjo jos mama E. B. ir su ja atėjo kartu vyras ir moteris, jai jie pažįstami tik iš veido. B. pradėjo rėkauti ir sudavė jai į veidą su delnu, o vėliau su delnu vieną kartą sudavė E. B. draugė, A. ją pradėjo ginti, šalia buvo E. B. dukra V., bet A. ją tik atitraukė, jis nesmurtavo prieš mergaitę, tikrai jos nesmaugė. Kai A. atitraukė V. iškart ant jo puolė vyras, kuris kartu atėjo su E. B. Jos pradėjo skirti vyrus, joms tai pavyko. E. B., moteris kuri buvo su ja ir tas vyras pasitraukė į butą, nes visas veiksmas buvo koridoriuje. E. B. uždarė duris. Jie išėjo ir ji iškart paskambino į policiją. Ji nepamena tikslai ką ji aiškino, kai skambino į 112, nes buvo išgėrus, jos sugyventinis irgi buvo išgėręs. Atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė E. B., ir ją su jos sugyventiniu A. I. išvežė į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 61).

2019-07-01 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Č. parodė, kad apie 15 metų atgal jis pradėjo gyventi su E. B., ji pagimdė nuo jo dukrą V. Č., po to jie iškart išsiskyrė, nes E. buvo gerianti. 2018-12-25 vakare jam paskambino E. draugė I., kuri buvo girta ir paaiškino jam, kad jo dukrą V. paėmė vaikų teisės. Jis irgi buvo išgėręs truputi degtinės, nes tai buvo šventės. Jis iškart nuėjo pas E., kad viską išsiaiškintų. Kai jis atėjo pas juos į butą, (duomenys neskelbtini), ten jau buvo policijos pareigūnai ir vaikų teisių atstovai. Jam patikrino girtumą ir nustatė apie 0,41 prom. Tada jam buvo paaiškinta, kad vaiko jam neatiduos, nes turi būti 0 prom. Tada jis paskambino E. sūnui J., kad jis galėtų atvykti pas E. ir pasiimti jo dukrą V.. V., visą laiką, kai jis buvo bute pas juos, buvo kartu su vaikų teisių atstove. Jam visą situaciją paaiškino policijos pareigūnai ir V. Pati V. jam paaiškino, kad A. I. ją paėmė už gerklės ir tada pastūmė ant sofos. Jis ją pats apžiūrėjo ir nieko ant juos kūno, o būtent ant V. kaklo nepamatė, jokių smaugimo žymių nebuvo ant kūno dalių prie gerklės. A. ją numetė ant sofos, kuri stovėjo apie du metrus nuo įėjimo durų. Papasakojo apie susidūrimą tarp dviejų vyrų, kurį ji nufilmavo savo telefonu. Dar papasakojo, kad pati paskambino į policiją ir iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau atvyko J. B. ir pasiėmė V. pas save. Apie mėnesį V. gyveno pas jį. Vėliau liudytojas viską susitvarkė ir jo dukra V. gyveno apie porą mėnesių pas jį. Iškarto V. nenorėjo grįžti pas savo motiną E. ir gyventi su ja, dukra buvo išsigandusi po to įvykio. Po to V. grižo pas savo motiną E. ir pradėjo gyventi su ja – jos iki šiol gyvena kartu. Jam V. nieko daugiau nepasakoja, tai jis supranta, kad kol kas viskas ramu pas jas su mama (t. 1, b. l. 56–57).

2019-03-19 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad 2018-12-25 dirbo kartu su savo kolega vyr. patruliniu E. V. Apie 20.50 val. jie gavo pranešimą iš OVS budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini) atėjo kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto ir trenkė pranešėjos nepilnametei dukrai. Kai jie atvyko minėtu adresu, juos pasitiko E. B. Paaiškino jiems, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute, o pas ją atėjo kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto: A. I. ir O. A., jie daužė buto duris. Duris atidarė E. B. dukra V. Č. (gim. (duomenys neskelbtini) ir A. I. pradėjo ją smaugti, jai pagelbėti atbėgo kartu šventę asmenys: P. V. ir I. B., A. I. ir P. V. susimušė. Jie iškvietė vaikų teisių darbuotojus, nes negalėjo palikti mergaitės tokioje aplinkoje. Kai atvyko vaikų teisės, jie patikrino E. B. girtumą, buvo nustatyta 3,66 prom. Pati mergaitė buvo labai išsigandusi, ašarojo, bet ant jos smurto žymių nesimatė, greitosios jie atsisakė. Vėliau mergaitė V. Č. parodė jam filmuotą medžiagą, kai kaimynai mušasi. Jis paprašė jos, kad ji atsiustų jam tą filmuotą medžiagą, kad pridėtų prie medžiagos. Buvo sulaikyti du asmenys, tai buvo A. I. ir O. A., jie buvo pristatyti policijos komisariatą, jiems padėjo V 1754. Pati mergaitė buvo perduota vaikų teisių darbuotojams (t. 1, b. l. 51–52).

2019-03-19 kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Nustatyta, kad jog mušasi ir konfliktuoja A. I., O. A., E. B., I. B. ir O. A., visi dalyviai, išskyrus filmuojančią mergaitę, yra neblaivūs (t. 1, b. l. 67–68).

Alkotesterio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 matavimo kvitu nustatyta, kad 2018-12-25 21.51 val. A. I. nustatytas 2,53 promillių girtumas (t. 1, b. l. 77).

2018-12-25 vyriausiųjų patrulių E. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018‑12-25 apie 20.50 val. atvykus pagal pranešimą į adresu (duomenys neskelbtini), E. B. nurodė, kad A. I. smaugė jos dukterį V. Č. (t. 1, b. l. 8).

2018-12-26 pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame nurodoma, kad 2018‑12‑25 apie 18.30 val. A. I. smaugė mažametę V. Č. (t. 1, b. l. 11).

Šalies argumentai

E. B. 2018-12-25 protokolas-pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2018-12-25 apie 18.30 val. A. I. smaugė mažametę V. Č., jai buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo motyvai ir išvados

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

BK 140 str. 3 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Taigi, pagal BK 140 str. 3 d., baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą. Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia, o šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tik tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006 ir kt.).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. I. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., visiškai įrodyta. Nors A. I. teismui aiškino, kad 2018-12-25 apie 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu V. Č. atžvilgiu nesmurtavo, tokie jo paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems ir objektyviais laikytiniems įrodymais, todėl vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 str. nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

Ikiteisminio metu apklausta nukentėjusioji V. Č. paaiškino, kad per Kalėdas, į buto, kuriame ji gyvena, duris beldėsi kaimynas, duris atidarė ji. Tada kaimynas stvėrė jai už kaklo, mama iškvietė policiją. Kai kaimynas jai sugriebė už kaklo, jai skaudėjo, bandė atstumti kaimyną.

Tai, jog nagrinėjamu atveju 2018-12-25 apie 18.30 val. V. Č. atidarius buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris A. I. sugriebė nukentėjusiajai už kaklo patvirtino ir E. B., taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. V., kuris teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad pamena kaip kaltinamasis buvo sugriebęs nukentėjusiąją. Be to, liudytojas S. Č. parodė, kad atvykus jam į įvykio vietą dukra (V. Č.) paaiškino, jog A. I. buvo sugriebęs ją už gerklės. Liudytojas J. B. taipogi patvirtino, kad šiam atvykus į konflikto vietą sesuo V. Č. nurodė, kad į butą atėjęs kaimynas pradėjo ją smaugti sugriebęs už gerklės, ant sesers kaklo dešinės pusės matėsi pirštų žymės, o nežymi mėlynė atsirado gal po 5 dienų. Liudytojas E. M. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą, E. B. nurodė, kad jos dukrą smaugė kaimynas.

Pažymėtina, kad tokius liudytojų parodymus patvirtina ir jų ikiteisminio tyrimo metu teikti paaiškinimai, taip pat E. B. įvykio dieną policijos pareigūnams pateiktas pareiškimas, 2018-12-26 pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodytos aplinkybės.

Aptarti nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kiti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus, todėl laikytini objektyviais bei patvirtinantys tą aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju A. I. 2018-12-25 apie 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), sugriebęs ranka už kaklo mažametei V. Č. jį suspaudė. Kaip minėta, apklausta V. Č. paaiškino, kad A. I. suspaudus jai kaklą juto skausmą, skaudėjo. Liudytojas J. B. patvirtino, kad matė ant sesers kaklo dešinės pusės pirštų žymes, vėliau atsirado ir nedidelė mėlynė. Akivaizdu, kad A. I. smurtinis veiksmas (kaklo suspaudimas V. Č.) buvo pakankamai intensyvus, tyčinis, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, norint pašalinti nukentėjusiąją, kad ši netrukdytų išsiaiškinti su E. B. dėl negrąžintos skolos. Tokiu smurtavimu V. Č. (gim. (duomenys neskelbtini), kuri veikos padarymo metu neturėjo 14 metų, t. y. buvo mažametė, buvo sukeltas skausmas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. I. veikoje yra visi BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Nukentėjusios atstovas prašė kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip BK 294 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

BK 294 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal minėto straipsnio 2 d. atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.

Teismo vertinimu, A. I. veiksmuose nėra visų BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. I. panaudojus smurtą V. Č., atidariusios buto duris, atžvilgiu iš karto kilo konfliktas, prasidėjo grumtynės tarp asmenų, kurie visi (išskyrus nukentėjusiąją) buvo girti. Smurtas V. Č. atžvilgiu buvo panaudotas, nes ši bandė A. I. sulaikyti ir neleisti jam patekti į butą, o ne siekiant priversti E. B. grąžinti galimai buvusią skolą. Taigi, A. I. veiksmuose nėra BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – priežastinio ryšio tarp tyčinio fizinės prievartos panaudojimo ir savavališkos ginčijamos teisės (skolos reikalavimo) vykdymo.

Bausmės skyrimo motyvai, kardomųjų priemonių taikymas

Skirdamas kaltinamajam A. I. bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis smurtinis nusikaltimas prieš mažametę), padarymo aplinkybes.

A. I. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismo vertinimu, kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nusikalstama veika padaryta mažamečio atžvilgiu, tačiau ši aplinkybė yra nusikaltimą kvalifikuojanti, todėl nelaikytina A. I. atsakomybę sunkinančia.

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: baustas administracine tvarka už pažeidimus, nelaikytinus šiurkščiais (t. 1, b. l. 123–125), teistas, tačiau teistumai yra išnykę (t. 1, b. l. 126–127), dirbantis.

Vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis ir įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. I. BK 140 str. 3 d. numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant minimalaus, t. y. 50 MGL, jos dydį. Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pap., į paskirtą 50 MGL dydžio baudą įskaitytinas A. I. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-12-25 21.40 val. iki 2018-12-27 17.54 val. (2 paros) (t. 1, b. l. 82–83, 94), 1 sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad neatlikta bausmė dalis – 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., A. I. nustatytinas 24 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

A. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

A. I. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta mažamečio asmens atžvilgiu. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 str. 3 d., 72² str. numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl nukentėjusiosios įgalioto atstovo pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo

Advokatas A. A. pateikė civilinį ieškinį, kurio prašė priteisti iš kaltinamojo A. I. nukentėjusiosios V. Č. naudai 1 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 95–96).

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (kasacinė 2011-05-10 nutartis baudž. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad A. I. tyčiniais smurtiniais veiksmais V. Č. buvo sukeltas skausmas. Be to, nukentėjusiosios tėvas V. Č. patvirtino, kad smurtinių veiksmų pasekmes ji jautė iki vasaros pradžios, mergaitė buvo slogi.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl A. I. smaugimo ranka nukentėjusioji patyrė skausmą, taip pat išgąstis, neigiamus išgyvenimus, susijusius su nesaugumo jausmu, pažeminimu.

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiosios nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 400 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiosios V. Č. naudai iš A. I. priteistina 400 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti, o šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatytina nukentėjusiosios įstatyminė atstovė E. B. (BPK 115 str. 1 d.).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikė teismui 2020-01-30 pažymą Nr. (12.32)PT-677, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiosios V. Č. atstovavimą advokatui A. Palamarčiuk buvo apmokėta 270,50 Eur atstovavimo išlaidų.

Atsižvelgus į tai, iš kaltinamojo A. I. valstybės naudai priteistina 270,50 Eur nukentėjusiosios V. Č. atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD diskai, esantys vokuose, prisegtuose prie bylos pirmojo tomo viršelio – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso BPK 106 str. 2 d., 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 50 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b) pap., 66 str., į A. I. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-09-12 20.30 val. iki 2019-09-13 15.32 val. (1 parą), 1 sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad neatliktos bausmės dalis lygi 46 MGL (2 300 Eur) dydžio baudai.

A. I. paskirti Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

A. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. I. nukentėjusiosios V. Č. naudai 400 (keturių šimtų) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatyti V. Č. įstatyminę atstovę E. B.

Priteisti iš A. I. valstybės naudai po 270,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct) nukentėjusiosios V. Č. atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD diskus, esančius vokuose, prisegtuose prie bylos pirmojo tomo viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam A. I., kad:

1) jam paskirta 46 MGL (2 300 (dviejų tūkstančių trijų šimtų) Eur) bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus;

2) iš jo priteistos atstovavimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pasirinktą sąskaitą: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB Luminor bankas, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT74 7400 0000 0872 3870; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Sumokėjus įmoką nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus;

2) vengiant atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys