Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – muitinė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo A. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d. 11000 Lt (3185 EUR) dydžio bauda su kontrabandos daiktų – 2500 pakelių (50 000 NAR) cigarečių „Winston blue“ konfiskavimu, nuspręsta nutarimui įsiteisėjus, autobusą „MAZ 251062“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Baltarusijos Respublikos Minsko m. vykdomojo komiteto komunalinei unitarinei įmonei (valstybinei įmonei) „M“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nubaustas pagal LR ATPK 210 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. spalio 14 d. apie 14.30 val., Vilniaus rajone, Medininkų k., Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, vykdydamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vykstančiu maršrutu ,,Minskas-Ryga“ maršrutiniu autobusu (wagon) „MAZ 251062“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – autobusas), pagal registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu Baltarusijos Respublikos Minsko m. vykdomojo komiteto Minsko komunalinei unitarinei įmonei (valstybines įmonei) „M“ (toliau – valstybinė įmonė „M“), kurio teisėtas naudotojas yra šios valstybinės įmonės Minsko m. filialas „Autobusų parkas Nr. 2“ ir jį vairuodamas, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei bei, paslėpus autobuse uždarose ertmėse prie tualeto bei už vairuotojo sėdynės, gabeno 2500 pakelių (50 000 NAR) cigarečių „Winston blue“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių muitinė vertė 19625 Lt. Tuo jis pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 40, 41 str. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 210 str. 1 d.

Skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi tik bylos nagrinėjimo metu pateiktu pažeidėjo bei valstybinės įmonės „M“ atstovo ir šios įmonės filialo direktoriaus paaiškinimu bei jų pateiktomis nuotraukomis, visiškai atmesdamas administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytos ir muitinės pareigūno J. S., remiantis sukaupta praktika muitinės srityje, turinčiu pakankamai žinių ir kompetencijos automobilių gamyklinių konstrukcijų pakeitimo srityje, konstatuotos cigarečių slėpimo vietos požymius, nevertindamas byloje esančių Vilniaus teritorinės muitinės pateiktų autobuso nuotraukų. Nurodo, kad iš byloje esančių autobuso dvigubos pertvaros, esančios prie tualeto skyriaus, nuotraukų matyti, jog ertmė, esanti prie tualeto buvo uždengta kilimine danga, nors šios ertmės uždengimas kilimine danga nebūdingas šio modelio autobusams, tokiu būdu nukreipiant dėmesį nuo ertmės. Pasak muitinės, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai konstatavo, anot jo, netikslią administraciniame teisės pažeidimo protokole nurodyta faktinę aplinkybę dėl autobuse esančių specialiai įrengtų slėptuvių, ją pakeisdamas. Muitinė taip pat nurodo ir tai, jog nepaneigtas faktas, kad autobusu buvo gabenamas didelis kiekis cigarečių (2500 pakelių), be šios transporto priemonės panaudojimo A. R. nebūtų galėjęs per valstybės sieną gabenti tokio kiekio cigarečių. Tai leidžia muitinei teigti, jog autobusas „MAZ 251062“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo A. R. padaryto pažeidimo kontrabandos tiesioginis gabenimo įrankis. Nurodo, kad išanalizavus teismų praktiką kontrabandos bylose, konstatuotina, kad gabenant tokį kiekį cigarečių, yra suformuota praktika, jog automobilis pripažįstamas pažeidimo darymo įrankiu bei konfiskuojamas, teigia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką kontrabandos bylose, cituoja teismų priimtus sprendimus.

Taip pat skunde nurodoma ir tai, kad aplinkybė, jog minėta transporto priemonė priklauso ne nubaustajam, o jo darbdaviui, kuris nežinojo, kad transporto priemone bus gabenama kontrabanda, muitinės teigimu, nėra pagrindas neskirti sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimo. Tuo labiau, kad teisės pažeidėjas suprato, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus, ir to norėjo. Nesutinkanti nurodo muitinė ir su teismo argumentu, kad konfiskavus autobusą, valstybinei įmonei „M“ išieškoti turtinę žalą iš A. R. bus ypač sudėtinga dėl pastarojo nemokumo. Nurodo, kad minėta įmonė turės realią galimybę išieškoti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka padarytą žalą iš pažeidėjo gaunamo darbo užmokesčio, galimai kitų pajamų ar turto. Taip pat nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, jo didelį pavojingumą, padarymo aplinkybes, kontrabanda gabentų prekių kiekį ir vertę, tai, kad A. R. 2013-03-06 buvo baustas administracine tvarka už kontrabandą, turėjo nenukrypti ir nuo teismų praktikos bei atsižvelgti į LR ATPK 20 str., bylojantį apie tai, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamųjų tikslų. Įvertinus paskirtą nuobaudą, anot muitinės, nėra pagrindo teigti, jog tokia nuobauda bus išauklėtas pažeidėjas bei ypatingai kiti asmenys. Tuo labiau įvertinus tai, kad A. R. Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. kovo 6 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 210 str. 3 d., kas jį apibūdina neigiamai, kaip linkusį daryti pažeidimus. Ši aplinkybė, muitinės teisimu, patvirtinta ir faktą, jog anksčiau paskirta nuobauda – bauda nepasiekė savo auklėjamųjų tikslų. Nurodo, kad neskyrus autobuso konfiskavimo, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai – užkardyti galimus analogiškus pažeidimus, įspėjamai veikti ne tik konkretų pažeidėją, bet ir kitus asmenis, linkusius daryti teisės pažeidimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Valstybinės įmonės „M“ generalinio direktoriaus ir nubaustojo A. R. atsiliepimai, atsižvelgus į suinteresuotų asmenų gyvenamąją vietą bei įvertinus siuntos gavimo datas, laikytini paduotais nepraleidžiant įstatymo nustatyto termino.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

LR ATPK 210 str. 1 d. nustatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 10000 Lt iki 20000 Lt su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo (2007-04-19 įst. Nr. X-1101, žin., 2007, Nr. 49-1880). Taigi, asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – pagal LR ATPK 210 str. 1 d. sankciją yra neprivaloma. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas, tačiau pabrėžtina, kad dėl automobilio pripažinimo kontrabandos dalyko gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2013). Taip pat, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo kontrabanda gabenant cigaretes, būtina atsižvelgti ir į gabentų cigarečių bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-2014).

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padarytos kontrabandos pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas kontrabandos gabenimo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).

Kontrabandos bylose, kai kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimas skiriamas tik kaip papildoma nuobauda, būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principo reikalavimus, kurie kildinami iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų proporcinga nuobauda A. R. padarytam pažeidimui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas žinotų apie vairuotojo A. R. daromą kontrabandą ar kitaip būtų susijęs su neteisėtu cigarečių gabenimu. Autobusas keleivių pervežimus atliekančios įmonės samdomam vairuotojui A. R. patikėtas visiškai kitiems tikslams – keleiviams pervežti. Byloje nėra atskleista jokių aplinkybių, kad transporto priemonės savininkas patikėdamas A. R. transporto priemonę elgėsi nerūpestingai.

Atkreiptinas dėmesys, kad muitinė, skunde nurodydama, kad transporto priemonės vertė, kuri gerokai viršija kontrabanda gabentų cigarečių vertę, savaime nepripažįstama besąlygišku teisiniu pagrindu jos nekonfiskuoti, rėmėsi argumentais, panaudotais neatnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose. Taip pat muitinė rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri vėlesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo panaikinta, panaikintas ir transporto priemonės konfiskavimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nubaustasis A. R. cigaretes gabeno paslėpęs autobuso uždarose ertmėse prie tualeto bei už vairuotojo sėdynės. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nebuvo nustatyta, kad transporto priemonė, kuria pažeidėjas kirto Lietuvos Respublikos sieną, būtų specialiai paruošta kontrabandos daiktams gabenti, kad autobuse būtų atlikti kokie nors fiziniai pakeitimai, apsunkinantys kontrabandos dalyko radimą. A. R., apklaustas teisme nurodė, kad kokių pakeitimų konstrukcijoje padaryta nebuvo, tai buvo dėžė, skirta asmeniniams vairuotojo daiktams, jie ten deda dokumentus, įrankius, asmeninę tašę (b.l. 68-69). Šias aplinkybes patvirtino ir kitas byloje apklaustas vairuotojas R. S., pažeidimo dieną vykęs kartu su nubaustuoju A. R., nurodęs, kad jokių slėptuvių autobuse nebuvo (b.l. 69). Tokiu būdu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad muitinė, prašydama konfiskuoti transporto priemonę, visiškai nepagrįstai šias aplinkybes aiškino kaip didinančias kontrabandos pavojingumą, visiškai be pagrindo nurodė, kad autobuso konfiskavimui reikšminga tai, jog cigaretės vis dėlto buvo gabentos slepiant, sąmoningai apsunkinant jų aptikimą ir tikintis, kad jos nebus surastos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje retai sutinkama atvejų, kai kontrabandinės prekės transporto priemonėse pažeidėjų gabenamos atvirai.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog esant byloje nustatytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį ir vertę, į A. R. asmenybę, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.)), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad specialių slėptuvių autobuse neįrengta, A. R. pagal ATPK 210 str. 1 d. prašoma paskirti papildoma nuobauda – trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų aiškiai per griežta, prieštaraujanti teisingumo ir protingumo principams. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad autobuso kaina ženkliai viršija kontrabandos prekių vertę, o ir pridėti dokumentai patvirtina, kad įmonė „M“ autobusą įsigijo už biudžetinės paskolos lėšas, kaip nurodo įmonės generalinis direktorius, paskola nėra grąžinta, galutinis grąžinimo terminas – 2016 m. gruodžio 31 d.

Teismo nuomone, LR ATPK 20 ir 248 straipsniuose numatyti administracinių nuobaudų ir administracinės atsakomybės taikymo tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant šios nuobaudos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti ar naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.