- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-2200-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- Mečislovo A
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- K. K., V. K.
procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3; 75.6.2; 75.8; 75.9; 121.14.
2012 m. spalio 31 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja ir pirmininkė), Arūno Rudzinsko ir Gintauto Koriagino, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Mečislovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1438-584/2012 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui Mečislovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalinimo bei pagal atsakovo Mečislovo A. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, išlaikymo priteisimo (tretieji asmenys: K. K. ir V. K.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2011-10-28 patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 20-22) bei 2012-04-27 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (reikalavimų papildymo) (t. 1, b. l. 97-98) prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp šalių 1982-02-26 Kauno m. CMS (įrašo Nr. 564), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei K. pavardę, o atsakovui – K. pavardę; lengvuosius automobilius (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) GAZ-24-10 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovininį automobilį Magirus Deutz (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui, nepriteisiant ieškovei už juos kompensacijos; 43 742,86 Lt piniginę prievolę kreditoriui V. K. bei piniginę prievolę kreditorei K. K. pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis ir jas priteisti atsakovui.
Atsakovas 2012-04-27 priešieškiniu (t. 1, b. l. 101-103) prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti, kad piniginės prievolės V. K. (43 742,86 Lt) ir K. K. (7 371,70 Lt) yra solidarios šalių prievolės, bei priteisti iš ieškovės išlaikymą atsakovui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-07-04 sprendimu (t. 1, b. l. 153-157) santuoką tarp šalių, sudarytą 1982-02-26 Kauno rajono CMS, įrašo Nr. 564, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ikisantuokines pavardes – K., K.; priteisė atsakovui lengvuosius automobilius (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) GAZ 24-10 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovininį automobilį Magirus - Deutz (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 42 868,36 Lt piniginę prievolę V. K. ir 7 812,88 Lt piniginę prievolę kreditorei K. K. pripažino asmeninėmis atsakovo piniginėmis prievolėmis; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
1. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas, vadovaudamasis šalių paaiškinimais, liudytojų G. U., Z. B., J. K., šalių dukros A. K. parodymais, nustatė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes šeimoje atsakovas, kaip vyras patriarchališkai dominavo bei nuvertino moteriškumą, dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė ir jų dukra patyrė smurtą, pažeminimą, asmenybės psichologijos problemas, dėl to sutriko sutuoktinių tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Kita vertus, negalima nevertinti ir tos aplinkybės, kad ieškovė 2008 m. gruodžio mėn. išvyko į JAV, gyventi į bendrus šeimos namus daugiau nebegrįžo, t. y. nedėjo pastangų, kad šeima vėl gyventų kartu, kas leidžia preziumuoti esant ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Tokios aplinkybės teismui leido padaryti išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str.).
2. Dėl sutuoktinio išlaikymo. Atsakovui yra nustatytas vidutinių specialių poreikių lygis neterminuotai, gauna valstybinę socialinio draudimo pensiją 748,41 Lt, nekilnojamojo turto neturi, teismo sprendimu, nesant tarp šalių ginčo, atsakovui priteistinos trys transporto priemonės, ieškovė niekur nedirba, turi sodą su žemės sklypu. Atsakovas teigė, kad išlaiko sūnų, todėl, teismo nuomone, jis turi lėšų, kurių dydžio ir pajamų šaltinio nenurodė, iš ko spręstina, kad turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl šį reikalavimą atmetė (LAT 2004-09-06 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2004).
3. Dėl kreditorinės prievolės pobūdžio. Sprendžiant atsakovo priešieškinio dalį dėl teismo sprendimais priteistų likusių grąžinti paskolų dalies pobūdžio, paminėta tai, kad kreditoriai iki santuokos nutraukimo bylos pretenzijų ieškovei dėl atsiskaitymo pagal paskolos sutartis, sudarytas tik su atsakovu, nekėlė. Kreditoriai (vienas 1998-04-06, o kitas 2007-02-19) paskolintas pinigines lėšas teismų sprendimais prisiteisė iš atsakovo. Atsakovas kreditorei K. K. yra grąžinęs daugiau nei pusę priteistos sumos, V. K. - 1/7 dalį. Kreditoriai santuokos nutraukimo byloje ar atskirais ieškiniais paskolų pripažinti solidaria sutuoktinių prievole nesiekė, nors teismų praktikoje yra pasisakyta, kad dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui, teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje (LAT 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Paties atsakovo paaiškinimai, kreditorės parodymai dėl paskolos suteikimo aplinkybių yra prieštaringi, 2012-05-29 teismo posėdžio metu ji nurodė, kad paskola buvo teikta, panaudota verslui, vėliau nurodė, kad ir verslui, ir šeimos poreikiams, šeimai. Taigi tokie kreditorių ir atsakovo veiksmai patvirtina aplinkybes, kad 1997-04-11 ir 2001-01-25 paskolų sutartys tarp atsakovo ir kreditorių sudarytos atsakovo verslui plėtoti, todėl laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-4) prašo panaikinti 2012-07-04 teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priešieškinį tenkinti šiais motyvais:
1. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas, nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę, neteisingai ir neobjektyviai vertino ieškovės poziciją atsakovo atžvilgiu. Ieškovė, kaltinusi atsakovą psichologinio, fizinio smurto naudojimu, nelojalumu, ieškovės negerbimu, jokių įrodymų apie šias aplinkybes nepateikė. Pati ieškovė patvirtino palikusi šeimą, taip pat ir nepilnametį sūnų, slapta išvykusi į JAV ir kad taip padariusi neva iš baimės dėl atsakovo naudoto psichologinio ir fizinio smurto, kuriam patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė paprasčiausiai pabėgo nuo sunkumų, su kuriais susidūrė šeima. Ieškovei išvykus, atsakovas ne kartą jos prašė grįžti, nes dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus tiek atsakovas, tiek nepilnametis sūnus. Ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad šeima vėl gyventų kartu. Kadangi atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo neįrodyta, o ieškovė paliko šeimą, santuoka nutrūko būtent dėl jos kaltės, tai ji pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje, būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti, taip pat remti vienas kitą moraliai ir materialiai.
2. Dėl sutuoktinio išlaikymo. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovas, reikalaudamas priteisti išlaikymą, nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinės pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių atsakovo poreikių. Jis jokio turto neturi, išskyrus nevažiuojančius automobilius, kuriuos jam paliko ieškovė. Jo pajamos 748 Lt neįgalumo pensija, iš kurios moka kreditoriams ir išlaiko sūnų, kuris mokosi KTU Statybos ir architektūros fakulteto dieninio skyriaus II kurse. Įrodymai apie atsakovo išmokas ir turtą teismui yra pateikti. Teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį ir atmetė reikalavimą priteisti iš ieškovės išlaikymą.
3. Dėl kreditorinės prievolės pobūdžio. Nors paskolos sutartys su kreditoriais sudarytos atsakovo vardu, ieškovė apie paskolas žinojo, dalyvavo gaunant pinigus. Paskolos buvo imtos šeimos reikmėms tenkinti ir bendro turto tvarkymui (šeimos verslui), o ieškovė aiškiai žinojo, kad dalį paskolos skirs ūkiniam pastatui statyti. Kadangi paskolos sutartys buvo sudarytos atsakovo vardu, tai jis ir dengė jas iš savo neįgalumo pensijos, nes ieškovė jokių lėšų neturėjo, ir šalys manė, kad paskolas išmokės tokiu būdu. Teismas neteisingai vertino kreditorės parodymus, neva jie prieštaringi. K. K. patvirtino, kad paskola buvo imama šeimos reikmėms. Kreditorius savo atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį patvirtino, kad paskolinti pinigai buvo reikalingi šeimos interesams ir prievolė ją grąžinti yra solidari kreditoriaus atžvilgiu. Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kurias šis kreditorius nurodė savo atsiliepime: „Ieškovė melagingai nurodo, jog apie atsakovo skolą man nieko nežinojusi“. Pinigus ieškovės ir atsakovo šeimai paskolinau pačios ieškovės namuose, dalyvaujant ieškovei ir atsakovui“. Teismas tik kreditorės parodymus vertino kaip prieštaringus, o apie kreditoriaus reikalavimą nustatyti, kad pinigine prievolė 43 742,86 Lt yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriui, visiškai nepasisakė. CK 3.109 straipsnio l dalies 2 p, 3, 5 punktuose nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintu, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Prievolės kreditoriams yra susijusios ir su bendro turto tvarkymo išlaidomis, namų ūkio išlaikymu ir šeimos interesais, todėl teismas neteisingai nepripažino jų solidariomis.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 11-14) prašo palikti 2012-07-04 sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti šiais motyvais:
1. Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės. Teismas teisingai nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo byloje remiantis apklaustų liudytojų A. K., G. U., Z. B., J. K. parodymais, nes atsakovas kaip vyras patriarchališkai dominavo šeimoje, menkino ir nevertino žmonos ir paaugusios dukros moteriškumo, ieškovė ir jos dukra patyrė smurtą, pažeminimą, dėl ko sutriko sutuoktinių bendravimas. Tačiau vien tik ta aplinkybė, kad liudytojų paaiškinimai, duoti nagrinėjant bylą, yra nepalankūs atsakovui, dar nesuteikia pagrindo laikyti šiuos įrodymus netinkamais ir neišsamiais bei padaryti išvadą, kad teismai netinkamai vertino įrodymus. Vertinant įrodymus, teismas padarė išvadą ir apie ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo buvimą, nes ieškovė išvyko iš bendrų namų 2008 metais, daugiau nebegrįžo, nebesistengė išsaugoti šeimos. Byloje konstatavus, jog savo kaip sutuoktinio pareigas pažeidė abu sutuoktiniai, yra pagrindas teismui nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas - mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad savo kaip sutuoktinio pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai vienokia ar kitokia apimtimi turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl ieškovė mano, kad teismo išvada, kad santuoka nutrūko esant abiejų sutuoktinių kaltei, yra pagrįsta.
2. Dėl atsakovo išlaikymo. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir kad išlaikymas yra reikalingas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą, o tokių įrodymų atsakovas byloje nepateikė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovui yra nustatytas vidutinių specialių poreikių lygis neterminuotai, jis gauna valstybinę socialinio draudimo pensiją 748,41 Lt. Teismo sprendimu atsakovui priteistas visas santuokos metu įgytas turtas, t. y. trys transporto priemonės, o ieškovė kompensacijos už juos nereikalavo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jo gaunamų pajamų neužtenka normaliam pragyvenimui, t. y. neįrodė savo poreikių ir kad jam reikalingas išlaikymas. Nors atsakovas teigia išlaikąs pilnametį sūnų, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, šis atsakovo teiginys leidžia manyti, kad jis turi pakankamai lėšų savo būtiniems poreikiams arba turi papildomų lėšų, kurių dydžio ir pajamų šaltinio nenurodė. Ieškovė yra bedarbė, šią aplinkybę įvertino ir teismas. Iš Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus 2012-08-21 pažymos Nr. P19-2012-3041 kopijos matyti, kad ieškovė registruota darbo biržoje nuo 2011-11-15. Dėl atsakovo patriarchalinio dominavimo šeimoje, ūmaus būdo ir perdėto pavydo ieškovė dirbo tik jų buvusiame asmeniniame ūkyje, nes atsakovas buvo kategoriškai prieš, kad ieškovė kur nors įsidarbintų. Todėl ieškovė negalėjo įgyti kokios nors specialybės, kelti savo kvalifikacijos. Ieškovė yra beveik 50 metų amžiaus (gim. 1962-12-15), dėl to jai, neturinčiai profesinių įgūdžių, rasti darbą yra labai sunku. Ieškovė neturi darbo, turto ir pajamų, iš kurių galėtų suteikti išlaikymą buvusiam sutuoktiniui. Teismas atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, ir atsakovo reikalavimą priteisti išlaikymą atmetė pagrįstai.
3. Dėl piniginių prievolių pobūdžio. Byloje nustatyta, kad paskolos sutartys su kreditoriais buvo sudarytos atsakovo vardu, tą pripažįsta ir pats atsakovas. Remiantis CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė paskolos sutarčių nepasirašė, apie paskolas iki teismo posėdžio nežinojo. Tai, kad ieškovė niekada nedalyvavo savo vyro versle, patvirtino ir liudytojai J. K. ir A. J.. Kreditoriai iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme pretenzijų ieškovei dėl atsiskaitymų pagal paskolos sutartis nekėlė. Civilinėse bylose dėl skolų priteisimo kreditoriai nurodė atsakovu tik jos sutuoktinį, ieškovė nebuvo įtraukta į bylą nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu. Kreditoriai santuokos nutraukimo byloje nepateikė savarankiškų reikalavimų dėl paskolų pripažinimo solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Atsakovo ir kreditorės parodymai yra prieštaringi. 2012-05-29 teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad paskola teikta verslo tikslais, vėliau buvo aiškinama, kad ir verslui, ir šeimos poreikiams tenkinti. Nesant šeimos poreikių tenkinimo kriterijų sudarant minėtas paskolos sutartis, negalima teigti, kad paskolos prievolės yra solidarios sutuoktinių prievolės. Siekdamas, kad jo prisiimtos prievolės būtų pripažintos solidariomis sutuoktinių prievolėmis, atsakovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog šios paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais (CPK 178 str.), tačiau to neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl atsakovo kaltės santuokos iširime
Nors ieškovė įrodinėjo santuoką iširus tik dėl atsakovo kaltės, tačiau kadangi ji teismo sprendimo, kuriuo buvo konstatuota abiejų sutuoktinių kaltė (t. y. ir jos), apeliaciniu skundu neskundžia, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atsakovo kaltės.
Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl santuokos iširimo priežasčių (šalių kaltės), turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai vieno iš sutuoktinių kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra (buvo) neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Tačiau pažymėtina, kad nors ir preziumavus vieno sutuoktinio kaltę pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, tai nereiškia, kad byloje negali būti nustatyta ir kito sutuoktinio kaltė dėl bet kokios kitos priežasties, nors ir nepatenkančios prie prezumpcijos atvejų.
Apeliantas mano, kad teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino ieškovės poziciją jo atžvilgiu, t. y., kad jis naudojo fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, nes ji nepateikė jokių įrodymų. Atsakovo įsitikinimu, dėl santuokos nutraukimo kalta būtent ieškovė, nes ji paliko bendrus namus, pabėgo nuo sunkumų, dėl ko ieškovas ir nepilnametis sūnus patyrė dvasinius išgyvenimus.
Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pats atsakovas neneigė, jog jis yra ūmaus būdo, neneigė ieškinyje ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jis turi psichikos sutrikimų, 4 mėnesius buvo patalpintas Utenos psichiatrinėje ligoninėje, įtrauktas į įskaitą pas psichiatrą Kauno Onkologijos ligoninėje, o byloje esantys įrodymai patvirtintina, jog ne visada jis save sugebėdavo sukontroliuoti. 1998-07-31 dienraštyje „Kauno diena“ (t. 1, b. l. 79) apie apeliantą rašoma, jog „neblaivus šaulys buvo ne tik nuginkluotas, bet ir nuvežtas į Centro policijos komisariatą. Prisikankinę su juo apie porą valandų, tačiau taip ir nesugebėję susikalbėti (alkotesteris sulaikytojo organizme tą popietę rodė 3 promilės alkoholio), Centro policininkai nusprendė kreiptis pagalbos į blaivyklą“. Kaip spręstina iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2007 metais nagrinėtoje Kauno rajono apylinkės teismo b. b. 1-162-058/2007 apeliantas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl patikėto svetimo turto pasisavinimo stambiu mastu (BK 275 str. 3 d. (sena BK redakcija)), apgaulingo apskaitos tvarkymo (323 str. (sena BK redakcija)), kuri, beje, nutraukta „netaikant priverčiamosios medicininės priemonės, skiriant gydymą bendrais pagrindais“. Šie įrodymai, kolegijos nuomone, pagrindžia ieškovės 2011-07-22 ieškinyje (t. 1, b. l. 3) bei šalių dukros 2012-04-30 parengiamajame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 107) nurodytas aplinkybes, jog atsakovas vartojo alkoholį, buvo neprognozuojamo elgesio bei turėjo psichinių sutrikimų, kas, kaip teigia ieškovė, turėjo įtakos šalių bendram gyvenimui. Kita vertus, kaip matyti iš paties apelianto pateikto ieškovės atsisveikinimo laiško (t. 1, b. l. 35), parašyto prieš ieškovei išvykstant į JAV, dėl ko apeliantas ją kaltina šeimos iširimu, ieškovės išvykimo priežastimi nurodoma ne kažkokios ieškovės egoistinės paskatos ar jos neištikimybė, o tai, jog ieškovė nemato kitos išeities, atsakovas jai čia Lietuvoje neleidžia dirbti, viską jai draudžia, dėl ko sutuoktiniai „taip nusigyveno“, matyti jos noras pačiai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Esant nustatytoms minėtoms apelianto elgesio aplinkybėms, negalima nesutikti su teismo išvadomis, padarytomis vadovaujantis ir liudytojų G. U., Z. B., A. K. parodymais, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, kaip vyras patriarchališkai dominavo šeimoje (ieškovė už jį 18-ka metų jaunesnė, ištekėjo būdama 20-ies) ir nuvertino ieškovės ir dukters moteriškumą, dėl tokio elgesio ieškovė patyrė jo smurtą (dukra teigė buvo įpratusi matyti, kaip tėvas mamos galvą iš apačios daužydavo, kad mėlynių neliktų), pažeminimą, psichologines problemas (dukra nurodė net nenorinti turėti šeimos), tiek fizinį, tiek psichologinį, dėl ko sutriko sutuoktinių bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo ir nesistengiama atkurti sutrikusius santuokinius ryšius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, sprendžia, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo ir atsakovo kaltę dėl santuokos išrimo.
Dėl atsakovo išlaikymo. Atsakovas apeliaciniame skunde, remdamasis CK 3.72 straipsnio 1 dalimi prašo priteisti jam išlaikymą iš ieškovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apelianto nuomone, jam yra reikalingas išlaikymas, nes jis yra neįgalus (t. 1, b. l. 44), per mėnesį gauna tik 750 Lt invalidumo pensiją (t. 1, b. l. 36-38, 45, 149), iš kurios yra dengiami kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams (t. 1, 49, 59). Be to, jis padeda pilnamečiam sūnui, kuris mokosi aukštojoje mokykloje. Dirbi dėl sveikatos ir amžiaus (68 m.) jis negali. Nustatyta, jog apeliantui po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atiteko 3 transporto priemonės (t. 1, b. l. 13-14), ieškovė kompensacijos už kurias neprašė ir teismas nepriteisė. Nors apeliantas nuosavybės teise jam priklausančių nekilnojamųjų daiktų ir neturi (t. 1, b. l. 10), tačiau jis gauna pastovias garantuotas 748,41 Lt mėnesines pajamas, kurios nors ir nėra didelės, tačiau, kaip pripažįsta pats apeliantas, jis išlaiko studijuojantį pilnametį sūnų bei moka įsipareigojimus kreditoriams, iš ko apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovas turi lėšų, kurių dydžio ir pajamų šaltinio nenurodė ir kad jo turimas turtas bei gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, kas yra pagrindu pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį sutuoktiniui, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, nepriteisti išlaikymo iš kito sutuoktinio. Be to, nurodytina ir tai, jog pagal CK 3.72 straipsnio 4 dalį sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Kadangi pirmosios instancijos teismas šalių santuoką visiškai pagrįstai nutraukė ir dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą taip pat vadovaujantis ir CK 3.72 straipsnio 4 dalimi.
Dėl piniginių prievolių pobūdžio. Apeliantas nesutinka, jog jo mokamos piniginės prievolės kreditoriams V. K. ir K. K. yra jo asmeninės ir mano, jog jos turi būti pripažintos solidariomis sutuoktinių prievolėmis, nes, kaip teigia atsakovas, ieškovė apie šias prievoles žinojo, dalyvavo gaunant pinigus iš abiejų kreditorių, o lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti ir bendro turto (šeimos verslo) tvarkymui.
Byloje nustatyta, kad 2001-01-25 tarp V. K. ir atsakovo buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis (t. 1, b. l. 52), pagal kurią trečiasis asmuo atsakovui suteikė 40 000 Lt paskolą iki 2000-12-30. Kauno rajono apylinkės teismo 2007-02-19 preliminariu sprendimu (t. 1, b. l. 53-54) V. K. priteista 40 000 Lt skola, 10 000 Lt palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2007-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100 Lt žyminis mokestis. Antstolio V. Z. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, kurioje vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-0632-408 dėl 50 100 Lt išieškojimo iš atsakovo kreditoriui, skolos likutis 42 868,36 Lt. Vykdomasis dokumentas išsiųstas išskaitoms į VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų poskyrį (t. 1, b. l. 24, 36-38). Kauno miesto apylinkės teismo 1998-04-06 sprendimu K. K. priteista 21 900 Lt paskola ir palūkanos bei 100 Lt teismo išlaidos (t. 1, b. l. 114-116). Pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 25198 iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų poskyris išskaičiuoja išskaitas kreditorei K. K., skolos likutis 7 812,88 Lt (t. 1, b. l. 39-43).
Paminėtina, jog sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių (LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kreditoriai ieškovei pretenzijų dėl atsiskaitymo pagal paskolos sutartis nekėlė. Paskolos sutartys pasirašytos vienasmeniškai su atsakovu, ieškovė jų nepasirašė, pas notarą sudarant sandorius nedalyvavo, o teisminiai ginčai kreditorių buvo inicijuoti tik atsakovo atžvilgiu, ieškovė išnagrinėtose bylose nebuvo įtraukta netgi trečiuoju asmeniu. Santuokos nutraukimo byloje kreditoriai savarankiškų reikalavimų dėl paskolų pripažinimo solidariomis sutuoktinių prievolėmis taip pat nepateikė. Vadinasi, patys kreditoriai ieškovės atsakomybės pagal minėtas prievoles teisinėmis priemonėmis nesiekė, laikė, jog už prievolę atsakingas tik apeliantas. Kita vertus, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nereiškia, kad vieno iš sutuoktinių vardu sudarytas sandoris laikomas sudarytu šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Sudaryti paskolos sutartį nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas žodžiu ar raštu, todėl tam, kad atsakovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta, apeliantas turi pareigą įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (LAT 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje neginčijama, jog ieškovė niekada nedalyvavo vyro (apelianto) versle, tai patvirtino ir atsakovo pusėje esantys liudytojai J. K. ir A. J.. Kaip 2012-05-29 teismo posėdyje nurodė kreditorius, atsakovas jam sakė, „kad pinigų reikia verslui“, „perduodant pinigus atsakovas buvo atvykęs pas jį vienas (t. 1, b. l. 127). Nėra jokių duomenų, jog iki šios santuokos nutraukimo bylos pradėjimo pats apeliantas laikė ieškovę atsakinga už ginčo prievoles, kurios priverstine tvarka išieškomos vien tik iš apelianto neįgalumo pensijos. Nesant šeimos poreikių tenkinimo kriterijų sudarant minėtas paskolos sutartis, apeliantui netgi nebandžius to įrodymais pagrįsti, negalima teigti, kad paskolos prievolės yra solidarios sutuoktinių prievolės (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašo priteisti iš apelianto 1 000 Lt už advokato atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b. l. 16). Įvertinus Rekomendacijoje numatytus dydžius bei bylos sudėtingumą, procesinio dokumento turinį, atsižvelgiant į aplinkybę, jog advokatė I. K. atstovavo ieškovę ir pirmosios instancijos teisme, iš apelianto, pralaimėjusio bylą apeliacinėje instancijoje, priteistina tik 500 Lt šių išlaidų (CPK 98 str.)..
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Mečislovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.