Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-07 · Administracinė byla Nr. I-201-621/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-07
Bylos Nr.
I-201-621/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė, Marytė Švažienė
Pareiškėjas
Z. J.
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Algimantas Gruzdys
Administracinės bylos Nr. I-201-621/2012
Teisminio proceso numeris:3-64-3-00421-2011-7Procesinio sprendimo kategorija:38.;59; 74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,

pirmininkaujant teisėjui Žanui Kubeckui,

dalyvaujant kolegijos nariams teisėjams Laisvutei Kartanaitei ir Marytei Švažienei,

sekretoriaujant Lauritai Pocienei,

dalyvaujant pareiškėjui Z. J.,

dalyvaujant pareiškėjo Z. J. atstovui advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui,

dalyvaujant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovui Ričardui Bosui,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Z. J. skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. VVT-50 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SG-297 panaikinimo bei kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Z. J. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. VVT-50, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr.SG-297, įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių teikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui teikimą dėl Z. J. šeimos išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, priteisti iš atsakovų pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą.

Pareiškėjo Z. J. atstovas A.Gruzdys teismo posėdžio metu nurodė, jog šis ginčas kilo išnagrinėjus administracinę bylą šiame teisme, t.y. bylą Nr. I-66-289/2011. Teismas pareiškėjo Z. J. skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Vaiko teisių apsaugos skyrių spręsti klausimą iš naujo dėl jo šeimos išbraukimo iš skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, teikiant teikimą savivaldybės administracijos direktoriui. Teismo sprendimas buvo vykdomas, Vaiko teisių apsaugos skyrius sprendė šį klausimą ir atsisakė tenkinti prašymą dėl išbraukimo. Mano, kad šis 2011 m. birželio 9 d. protokolinis sprendimas Nr. VVT-50 buvo neteisėtas ir nepagrįstas todėl, kad tiek anoje byloje, tiek šitoje byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius bando įtikinti visus, kad jie negali būti atsakovais, kad jų sprendimas nėra individualus teisės aktas, kad negali būti skundžiamas ir t.t. Vaiko teisių apsaugos skyrius priėmė individualų administracinį aktą, kur buvo užbaigta administracinė procedūra, atsisakius teikti teikimą, tai paskutinis sprendimas, kuriuo buvo užbaigta administracinė procedūra, ir šis priimtas sprendimas gali būti skundžiamas, ir Vaiko teisių apsaugos skyrius šioje byloje turi būti atsakovu. Atsakovas nurodė, kad priimdami sprendimą rėmėsi 2006 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-212 5 p., 14.2 p., 14.7 p. Nurodomas šio įsakymo 5 p. yra perteklinis, nes jis tik paaiškina, kad šeima yra įtraukiama į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu, mano, kad šio punkto nebuvo galima nurodyti, nes jis neturi jokios reikšmės. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo sprendimo teisėtumą grindžia 14.7 punktu, yra visiškai neaišku, kodėl šitas punktas yra nurodomas, jis yra perteklinis. 14.7 punktas leidžia šeimą išbraukti iš apskaitos, jei vaikai yra atskirti dėl tėvų ligos ir nėra galimybės vaikams sugrįžti į šeimą. Vaikai buvo atskirti ne dėl ligos. Atsakovas nurodo, jog nėra išnykusios įrašymo į apskaitą priežastys ir nukreipia į 14.2 punktą. Šio įstatymo 14.2 punktas apibrėžia, kad šeimą galima išbraukti iš apskaitos, kai yra gautas raštiškas ir motyvuotas socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, pasiūlymas dėl šeimos išbraukimo iš apskaitos, nes išnyko įrašymo į apskaitą priežastys. Šitas punktas nurodo, kada iš apskaitos galima išbraukti, tačiau atsakovas pasielgė priešingai, nurodė, kad vadovaudamiesi šiuo punktu atsisakė išbraukti iš sąrašo. Mano, kad yra ir kitų punktų, kuriais galima remtis, kad Z. J. būtų galima išbraukti iš apskaitos. Socialinės apsaugos įsakyme numatyta, kad į apskaitą galima įrašyti, kai vaikams nustatyta laikinoji globa. Vaikams laikinoji globa nebuvo nustatyta. Kai yra nuolatinė globa ir apribotos tėvystės teisės, taip pat galima įrašyti į apskaitą, tačiau Z. J. tėvystės teisės nebuvo apribotos. Pagal minėtą socialinės ir darbo apsaugos ministro įsakymą nėra tokio punkto, kad galima būtų įrašyti į apskaitą vien dėl to, kad vaikai atskirti nuo tėvo. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad neišnykusios aplinkybės, atstovas nesupranta, kokios aplinkybės gali išnykti, jei jų net nebuvo. Savivaldybė kaip visuomet aiškina, kad įrašymas nebuvo skųstas, praleisti terminai, ir atsakovui atrodo, kad jų įsakymas yra teisėtas. Pasirinko tokį ginčo sprendimo būdą todėl, kad praleisti terminai, ir kadangi negalėjo skųsti paties įrašymo, pasirinko ką skųsti ir paprašė išbraukti iš įskaitos. Negali išnykti aplinkybės, kurios nėra pagrindas, kad būtų galima Z. J. šeimą įrašyti į šitą apskaitą. Punktas, kuriuo remiantis prašė Z. J. šeimą išbraukti iš to sąrašo, tai jau minėto įsakymo 14.1 punktas, kur numatyta, kad socialiniai darbuotojai lankosi ir jei per metus nemato jokių pažeidimų, teikia išvadą Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuris teikia teikimą administracijos direktoriui ir žmogus gali būti išbrauktas iš šitos apskaitos. Pareiškėjo atveju socialiniai darbuotojai nesilanko, nes, kaip sako, niekuo negali padėti. Vaikai yra atskirti nuo tėvo. Socialinis darbuotojas šioje šeimoje lankėsi tik du kartus, pirmas kartas buvo, kai šeima buvo įrašyta į apskaitą, ir antrasis kartas, kai praėjo metai nuo įrašymo, ir socialinis darbas visiškai nebuvo dirbamas, jokių nusiskundimų, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Remiantis 14.1 punktu Z. J. šeima turi būti išbraukta iš apskaitos. Byloje yra pateiktas 2011 m. balandžio 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštas Nr. S-1883, kuris pagrindžia pareiškėjo reikalavimą ir išaiškina, kad nėra pagrindo laikyti Z. J. šeimą šioje apskaitoje, nes jei nedirba socialinis darbuotojas, jokios paslaugos nėra teikiamos. Sprendimai, kurie yra priimti remiantis minėtais punktais, yra visiškai nepagrįsti. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, pareiškėjas išnaudojo išankstinį ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka, įstatymai ir teisės normos numato, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius priklauso savivaldybės administracijai ir jo sprendimus savivaldybės administracijai turi skųsti. Globa buvo nustatyta 2004 m. vasario 3 d. teisėtai. Pripažįsta, kad 2004 m. vasario 3 d. įsakymo Nr.A-71 dėl laikinos globos nustatymo neskundė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimas VVT-50 buvo baigtas, buvo priimtas administracinis baigtinis sprendimas, pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo metu tvarka, žino, kad visus padalinių sprendimus yra privaloma skųsti administracijos direktoriui prieš kreipiantis į teismą. Abiejuose teismuose vyksta ginčai, ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus protokolinis sprendimas yra individualus teisės aktas, ar tai vis dėlto yra baigta administracinė procedūra, kuri Z. J. sukelia teisines pasekmes. Atsakovai remiasi teismo įsiteisėjusiu sprendimu, kur pasakyta, kad teismas negali įpareigoti, kad administracijos direktorius išbrauktų Z. J. šeimą iš įskaitos, o tai gali padaryti administracijos direktorius tik gavęs teikimą. Skundžiamuose sprendimuose yra teigiama, kad nepasikeitė aplinkybės, kad vaikai kol kas atskirti nuo tėvo ir iš apskaitos negalima išbraukti. Pagal esamą situaciją Z. J. šeima negalėjo būti įrašyta į tokią apskaitą. Z. J. šeima negali būti šioje apskaitoje, nes, kaip matyti, socialiniai darbuotojai net 4 metus neteikė jokių paslaugų. Prašo remtis tuo, kas išdėstyta skunde, ir skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas R.Bosas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. VVT-50 panaikinimo nesutinka, nes 2011 m. birželio 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius vykdydamas 2011 metų gegužės 12 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-66-289/2011 pakartotinai apsvarstė Z. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, prašymą „Dėl jo šeimos išbraukimo iš Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos“. Skyrius vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. Al-212 „Dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, t.y. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos Tarnyboje (Skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14.2, 14.7 punktais, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro, skyriaus specialistų nuomones ir rekomendacijas, į tai, jog šiuo metu situacija Z. J. šeimoje nėra pasikeitusi, vaikai nėra grąžinti, t.y. nėra išnykusios įrašymo į apskaitą priežastys, remiantis Apskaitos 14.2 p., vienbalsiai pritarė, kad šiuo metu nėra tikslinga rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui Z. J. šeimą išbraukti iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, nes nėra tam teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis nustato, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nesikreipė į administracijos ginčų komisiją, o buvo gautas skundas dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus priimto protokolo, nes jis buvo nukreiptas administracijos direktoriui, į šį skundą buvo atsakyta pagal Viešojo administravimo įstatyme numatytą tvarką. Mano, kad būtent apskųsti priimtą sprendimą buvo praleistas įstatyme numatytas terminas, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-163 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sudarymo“ nusprendė sudaryti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011-2015 metų kadencijai Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, kuri vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir nagrinėtų asmenų skundus dėl viešojo ar vidaus administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) ir sprendimų, jei, jų nuomone, yra pažeistos jų teisės. Praeitame teismo posėdyje buvo išsakyta tokia nuomonė, buvo vadovautasi įstatymu, tačiau atsakovė mano, kad tai nebuvo vadovautasi įstatymu, nes tiek pats pareiškėjas, tiek jo atstovas yra pakankamai teisiškai susipažinę su priimtais sprendimais, nes prieš mėnesį buvo nagrinėta identiška byla dėl panašaus sprendimo. Buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąjį vieno mėnesio terminą skundui dėl administracinio akto paduoti. Todėl darytina išvada, kad vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi skundas dėl pareiškėjo skundžiamo administracinio teisės akto (sprendimo) turėjo būti paduotas per vieną mėnesį, o to padaryta nebuvo, todėl prašo toje dalyje skundą atmesti. Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SG-297 panaikinimo nurodė, kad šis raštas buvo parengtas atsakant į skundą, kurį parengė pareiškėjas, jame buvo nurodytos aplinkybės, jame buvo nurodyta, dėl ko jis yra netenkinamas. Administracijos direktorius atsižvelgė, dėl ko būtent nebuvo šeima išbraukta iš socialinės rizikos šeimų sąrašo. Toks sprendimas nebuvo apskųstas, skundas buvo pateiktas Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuriame prašoma tokį sprendimą panaikinti. Atsakymas į skundą buvo pateiktas laiku. 2011 m. liepos 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius gavo piliečio Z. J. skundą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti procesinius veiksmus“. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio nuostatomis, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios, išnagrinėjo piliečio Z. J. skundą. Išnagrinėjus aukščiau nurodytą skundą pareiškėjui Z. J. buvo pateiktas atsakymas, kuriame buvo nurodyti teisiniai argumentai bei apskundimo tvarka. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teikiant atsakymą pareiškėjui Šiaulių miesto savivaldybės administracija vadovavosi visais šiais aukščiau nurodytais reikalavimais, t.y. atsakymas buvo išsamus, pagrįstas teisės aktais ir motyvais, bei nurodyta apskundimo tvarka, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. 2011 m. gegužės 12 d. sprendime Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-66-289/2011 konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti įsakymą dėl Z. J. išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos negali būti teisme tinkamai išnagrinėtas, nes Aprašo 13 punkte yra nurodyta, kad šeima išbraukiama iš apskaitos direktoriaus įsakymu Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu. Taigi Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimas, kuriame turėtų būti nurodyti visi nustatyti būtini faktiniai duomenys, yra savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo sudedamoji dalis. Tik priėmus Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimą, jo pagrindu galėtų būti priimamas administracijos direktoriaus įsakymas išbraukti šeimą iš apskaitos ar neišbraukti. Mano, kad administracijos direktorius pats savo nuožiūra negali priimti tokio sprendimo ir teismas negalėtų įpareigoti administracijos direktoriaus priimti tokį sprendimą, nes direktorius vadovavosi Vaiko teisių apsaugos skyriaus surinktais ir konstatuotais faktais, aplinkybėmis, ir tik gavęs teigiamą Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimą išbraukti šią šeimą iš socialinės rizikos šeimų sąrašo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes prašo pareiškėjo Z. J. skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. VVT-50 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SG-297 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti procesinius veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J.Žukauskienė teismo posėdžio metu nurodė, jog pritaria Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovo išsakytai nuomonei. Su skundu nesutinka. Savo nuomonę ir argumentus išdėstė 2011 m. lapkričio 16 d. atsiliepime. Atsižvelgdami į tai, kas buvo išdėstyta, vadovaudamiesi LR ABTĮ 72 str. ir 88 str. 1 d., teismo prašo pareiškėjo Z. J. skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. VVT-50 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011-07-18 sprendimo SG-297 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti procesinius veiksmus atmesti kaip nepagrįstą. Šiaulių apygardos teismo nutartyje yra išsakytos rekomendacijos ir nuostatos, kurios pabrėžia ir parodo, kad tiek dabar, tiek ateityje Z. J. bus būtinai reikalinga socialinio darbuotojo pagalba, taip pat skyriaus pagalba tam, kad jei jis pakartotinai kreipsis į teismą dėl vaikų sugrąžinimo ir atskyrimo panaikinimo, kad nepažeidžiant vaikų interesų, tikslingai, gražiai, be konfliktų galėtų vaikai grįžti į šeimą jų netraumuojant. Tuo metu, kai šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos apskaitą, buvo vadovautasi LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu, šeimos, kurių vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, kurių vaikai buvo atskirti nuo tėvų ar laikinai apribota jiems tėvų valdžia, buvo įrašytos į socialinės rizikos apskaitą. Iki šiol situacija Z. J. šeimoje nepasikeitė, vaikai nėra grąžinti į šeimą. Vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu, kurio Aprašas buvo papildytas 14.7 punktu, šeimą galima išbraukti dar ir tuo atveju, kai vaikas teismo sprendimu atskiriamas nuo tėvų dėl jų ligos ir nėra galimybės ateityje vaiką sugrąžinti į šeimą. Tokiu atveju buvo galima šeimą išbraukti iš socialinės rizikos apskaitos. Šiuo atveju vaikai nuo Z. J. buvo atskirti ne dėl Z. J. ligos, ne dėl vaikų ligos, o dėl kitų aplinkybių. Tuo metu Z. J. augino kitus nepilnamečius vaikus, buvo dirbantis ir negalėjo pasirūpinti savo naujagimiais vaikais, kaip jis tuo metu nurodė skyriui ir teisme, kad jam reikėtų mesti darbą ir rūpintis naujagimiais vaikais. Laikinoji globa buvo nustatyta 2003 m., nuolatinė globa buvo nustatyta 2004 m. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas buvo išleistas 2006 m. liepos 28 d., skyrius, vadovaudamasis tuo įsakymu, įrašė šeimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą, kurių vaikams buvo nustatyta laikinoji globa ir kurių vaikai atskirti teismo sprendimu nuo tėvų, ir kada yra laikinai apribota tėvų valdžia. Pagal Aprašą matyti, kad iš socialinės rizikos apskaitos yra išbraukiama šeima tuomet, kai teismas neterminuotai apriboja tėvų valdžią tėvams. Šeima išbraukiama iš apskaitos tokiu atveju, kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai. Tėvo valdžia nėra apribota, tačiau vaikai yra atskirti. Šeima išbraukiama, kai tėvams visiškai apribojama tėvų valdžia ir tuomet yra laikoma, kad vaikams nebėra galimybės grįžti į šeimą, nes vaikai gali būti įvaikinami. Pagal išbraukimo tvarką, šeimos, kai teismas nėra panaikinęs atskyrimo ar laikino apribojimo, negali išbraukti, nes yra galimybė, kad dar darbas su šeima vaikams padės sugrįžti į šeimą, paskatins tėvus kreiptis į teismą dėl atskyrimo panaikinimo ir t.t. Suprato, kad Z. J. ir toliau kreipsis į teismą ir sieks, kad jo vaikai sugrįžtų į šeimą. Žiūrint į visą situaciją, kad konfliktai tarp Z. J. ir globėjos tęsiasi iki šiol, susitikimai su vaikais yra gana komplikuoti. Z. J. nesikreipė į socialinius darbuotojus, kad jam padėtų ir dabar bendrauti su vaikais. Ateityje, jei vaikai bus sugrąžinti į jo šeimą, vaikų tiesioginis perdavimas bus komplikuotas, jei nepasikeis situacija iki to laiko. Z. J. nuėjęs į Socialinių paslaugų centrą bendravo su socialiniais darbuotojais, ir turbūt pokalbio metu jis atsisakė, kad socialiniai darbuotojai pas jį lankytųsi. Kai buvo priimtas sprendimas, įpareigojimas klausimą spręsti iš naujo, buvo apsilankyta Z. J. šeimoje, buvo bendrauta su socialiniais darbuotojais, jie buvo informuoti apie administracinio teismo sprendimą. Taip pat buvo klausimas svarstomas skyriaus posėdyje, išklausoma skyriaus specialistų nuomonė, nors skyriaus specialistai visi jau žino situaciją ir buvo nuspręsta, kad Z. J. šeimos išbraukti iš apskaitos nėra tikslinga. Buvo nuvykta į Z. J. namus, buvo patikrintos gyvenimo sąlygos, buvo konstatuotas faktas, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme tebevyksta procesas dėl vaikų sugrąžinimo ir daugiau konkrečių veiksmų nebuvo imtasi siekiant išsiaiškinti kitokias aplinkybes. Gyvenimo sąlygos Z. J. šeimoje visuomet buvo tinkamos. Teismas dėl vaikų atskyrimo nuo Z. J. tiek ir įrašymo į socialinės rizikos apskaitą buvo ne dėl to, kad Z. J. gyvenimo sąlygos netinkamos, ne dėl netinkamo gyvenimo būdo. Vienintelis pagrindas yra tas, kad vaikai yra atskirti nuo tėvo, ir jis pats jų neaugina. Kitų pagrindų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Z. J. skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas kilo dėl to, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011 m. birželio 9 d. priėmė protokolinį sprendimą Nr. VVT-50, kuriuo nutarė nerekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui Z. J. šeimą išbraukti iš skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2011 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr.SG-297, kuriame konstatavo, jog jokio teisinio pagrindo išbraukti Z. J. šeimą iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos nebuvo ir nėra.

Atsakovai savo atsiliepimuose bei teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąjį vieno mėnesio terminą skundui dėl administracinio akto paduoti. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis nustato, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-163 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sudarymo“ nusprendė sudaryti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011-2015 metų kadencijai Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, kuri vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir nagrinėtų asmenų skundus dėl viešojo ar vidaus administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) ir sprendimų, jei, jų nuomone, yra pažeistos jų teisės, ir jog pareiškėjas turėjo pasinaudoti šia tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog LR administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 str. 2 d. numatoma, jog savivaldybių visuomeninės ginčų komisijos nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 16 str., 18 str. 2 ir 3 d., 19 str. ir 20 str. 1 d. nurodytų ginčų (bylų), mokesčių bylų, taip pat administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr.A1-94 patvirtinto Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo 75 p. numatoma, jog savivaldybės administracijos nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų asmens (šeimos) socialinio poreikio vertinimo išvadas, sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui skyrimo, įrašymą į savivaldybės asmenų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti, siutimą į Globos namus asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui.

Nors ir minėta nuostata tiesiogiai nereglamentuoja šeimos įrašymo (išbraukimo) iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, vis dėlto teisiniai santykiai dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į apskaitą ir teisiniai santykiai dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo yra neatsiejamai susiję, nes būtent šeimai, kuri laikytina socialinės rizikos šeima, auginanti vaikus, yra skiriamos socialinės paslaugos (nustatomas jų poreikis). Remiantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, jog pareiškėjas pasirinko tinkamą savo teisių gynybos modelį, skundą teismui pateikė nepraleidęs ABTĮ 32 str. 1 d. numatyto 20 dienų termino.

2010 m. gruodžio 2 d. Z. J. pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui prašymą (administracinės bylos Nr. I-66-289/2011 b.l.31) išbraukti iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos jo šeimą. Skyrius 2010 m. gruodžio 6 d. posėdyje svarstė ir nutarė nepatenkinti Z. J. prašymo bei nerekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui Z. J. šeimą išbraukti iš Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos nesant tam teisinio pagrindo. Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-66-289/2011, Z. J. skundą tenkino iš dalies, panaikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 m. gruodžio 6 d. protokolą Nr. VVT-111, kuriuo nutarta nepatekinti Z. J. prašymo dėl jo šeimos išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, įpareigoti skyrių klausimą dėl Z. J. šeimos išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos svarstyti iš naujo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. posėdyje specialistai vadovaudamiesi LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. A1-212 „Dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos Tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14.2, 14.7 punktais, kitais teisės aktais, atsižvelgdami į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro, skyriaus specialistų nuomones ir rekomendacijas, į tai, jog šiuo metu situacija Z. J. šeimoje nėra pasikeitusi (D. ir K. J. nėra grąžinti tėvui), t.y. nėra išnykusios įrašymo į apskaitą priežastys (remiantis Apskaitos 14.2 p.), vienbalsiai pritarė, kad šiuo metu nėra tikslinga rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui Z. J. šeimą išbraukti iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos nesant tam teisinio pagrindo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. A-199 (Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-66-289/2011 b.l.17) pareiškėjo Z. J. šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, remiantis Aprašo 5 p., kuris numato, jog šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu VTAT teikimu. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. A-199 nebuvo ginčijamas, todėl negali būti kvestionuojamas jo teisėtumas. Vis dėlto, teisėjų kolegija, susipažinusi su minėto 2007 m. vasario 7 d. įsakymo turiniu bei 2007 m. sausio 31 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu Nr. VVT-11 (A), nenustatė jokių Z. J. šeimos įrašymo į apskaitą priežasčių, dėl kurių buvo priimtas įsakymas Z. J. šeimą įrašyti į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Darytina išvada, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. posėdyje išsakyta pozicija, jog nėra išnykusios įrašymo į apskaitą priežastys (remiantis Apskaitos 14.2 p.), yra visiškai nepagrįsta nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, reglamentuojančiomis šeimos įrašymą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011 m. birželio 9 d. posėdžio metu, kaip jau buvo minėta, taip pat konstatavo, jog šiuo metu nėra tikslinga rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui Z. J. šeimą išbraukti iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos nesant tam teisinio pagrindo.

Šiuo atveju spęstinas šeimos neišbraukimo iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos klausimas, vertintina atsakovo pozicija, ar tikrai nėra tikslinga rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui Z. J. Šeimą išbraukti iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos.

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis numato (2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493 redakcija, galiojusi Z. J. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą bei nuo 2010 m. liepos 1 d. galiojanti aktuali redakcija), kad socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

Taigi, įtraukimas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą galimas nustačius bent vieną iš pirmiau minėtų socialinės rizikos veiksnių, dėl kurių iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, o išbraukimas iš tokios apskaitos yra galimas tokiems socialinės rizikos veiksniams išnykus.

Teismo posėdžio metu atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog gyvenimo sąlygos Z. J. šeimoje visuomet buvo tinkamos. Teismas dėl vaikų atskyrimo nuo Z. J. tiek ir įrašymo į socialinės rizikos apskaitą buvo ne dėl to, kad Z. J. gyvenimo sąlygos netinkamos, ne dėl netinkamo gyvenimo būdo. Taip pat 2011 m. gegužės 30 d. skyriaus specialistai pakartotinai apsilankė Z. J., gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, namuose ir nustatė, kad gyvenimo ir buities sąlygos bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, yra tinkamos (b.l.10).

Kaip jau buvo minėta, socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Pažymėtina, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu (b.l.47-48) buvo nuspręsta nustatyti dvyniams D. J. ir K. J., gimusiems 2003 m. gegužės 18 d., nuolatinę globą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. A-199 (administracinės bylos Nr. I-66-289/2011 b.l.17), kuriuo pareiškėjo Z. J. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, priėmimo metu buvo nustatyta ne laikinoji, o nuolatinė globa.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. balandžio 15 d. rašte Nr. S-1659 (administracinės bylos Nr. I-66-289/2011 b.l.128) nurodoma, jog vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu socialinės rizikos šeima nelaikoma šeima, kuriai teismo sprendimu yra laikinai apribota tėvų valdžia ir jos vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).

Aprašo 14 punktas nustato, kad šeima išbraukiama iš apskaitos, išanalizavus ir įvertinus gautus raštiškus pranešimus apie teigiamus pokyčius šeimoje, taip pat pagal papildomai surinktą informaciją ar apsilankymo šeimoje metu užfiksuotus faktus.

Įvertinusi tai, jog 2011 m. gegužės 30 d. skyriaus specialistai pakartotinai apsilankė Z. J., gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, namuose ir nustatė, kad gyvenimo ir buities sąlygos bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, yra tinkamos (b.l.10), bei į aukščiau aptartus byloje turimus rašytinius įrodymus, teisės normas, taikytinas dėl šeimos įrašymo (išbraukimo) į (iš) socialinės rizikos šeimos, auginančios vaikus, apskaitą (-os), teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo Z. J. šeimos neišbraukti iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. Bylos nagrinėjimo metu bei susipažinus su visais turimais rašytiniais įrodymais nenustatyta jokių faktinių aplinkybių ar teisinių pagrindų, dėl kurių nebūtų galima rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui Z. J. šeimą išbraukti iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. posėdžio protokolinis sprendimas Nr. VVT-50, kuriuo nutarta nepatenkinti Z. J. prašymo dėl jo šeimos išbraukimo iš skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, yra nepagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, nepagrįstai remtasi LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. A1-212 „Dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos Tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14.2, 14.7 punktais, dėl to priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 18 d. sprendime Nr. SG-297 nurodoma, jog Z. J. šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą buvo įtraukta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. A-199, kuris nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, todėl tokio teisinio pagrindo išbraukti Z. J. šeimą iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos nebuvo ir nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pozicija vertintina kaip nepagrįsta, nes iš skundžiamo akto turinio matyti, jog nebuvo vertinama aktuali situacija, turimos faktinės aplinkybės, nebuvo vertinamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 9 d. protokolinio sprendimo Nr. VVT-50 pagrįstumas ir teisėtumas, nepasisakyta dėl 2011 m. birželio 9 d. protokoliniame sprendime nurodytų teisės normų taikymo.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. VVT-50 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 18 d. sprendimas Nr.SG-297 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėti iš esmės, todėl naikintini ir atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti ir spręsti klausimą dėl teikimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl pareiškėjo Z. J. šeimos išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.7).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti atstovavimo išlaidas. Pagal ABTĮ 44– 45 straipsnių nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Kitaip tariant, kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, priteisiamos gali būti tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylos nagrinėjimo ir atstovavimo išlaidas, jų paskaičiavimo ir pagrindimo, teismo išlaidos pareiškėjui nepriteistinos. Pareiškėjas turi teisę prašymą kartu su turėtas išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtinančiais įrodymais pateikti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 – 45 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. J. skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. VVT-50 panaikinimo, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 18 d. sprendimo Nr.SG-297 panaikinimo, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įpareigojimo teikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui teikimą dėl Z. J. šeimos išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. VVT-50 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr.SG-297.

Įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių iš naujo išnagrinėti ir spręsti klausimą dėl teikimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl pareiškėjo Z. J. šeimos išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasLaisvutė KartanaitėMarytė Švažienėnuorašas tikras