Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje e2-500-308/2019 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl galimybės priimti sprendimą už akių, nurodė, kad pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį, procesiniai dokumentai fiziniams asmenims įteikiami šio asmens gyvenamoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, jei jis faktiškai gyvena keliose vietose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnis). Šioje byloje teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami atsakovo Gyventojų registro tarnyboje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). 2018-12-15 procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo žmonai. CPK 123 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, [...]. Taigi, akivaizdu, kad teismas pareigą tinkamai įteikti šaliai procesinius dokumentus įvykdė, tačiau atsakovas iki nustatyto termino nepateikė teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat nepasinaudojo procesine teise prašyti pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Taigi, prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas.

Dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo turi būti vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teismas, naikindamas priimtą sprendimą už akių, turi konstatuoti duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, buvimą. Pažymėjo, kad atsakovo nurodyti argumentai dėl palūkanų dydžio nėra pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu, teisėtumu ir teisingumu.

CK 6.872 straipsnio 1-2 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, o, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Susitarimas dėl paskolos sutarties objekto, mokėjimo terminų bei palūkanų yra galiojantis ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakovu sudarė 2013-07-13, 2013-07-13, 2013-07-15, 2013-07-18, 2013-07-18, 2013-07-19, 2013-07-19, 2013-07-19 Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartys), kuriose susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų. Sutartyse numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas Kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Kredito davėjui (Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.3.11 p.) CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį - atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Nagrinėjamos bylos atveju, šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po Sutarčių nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka.

Sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui (pvz., mėnesiui), todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015). Taip pažymėtina, kad Sutarties šalis - kredito gavėjas - laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies - kredito davėjo - siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos (naudingos), ir, tai įvertinęs, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Kreditavimo sutartys, tarp jų - ir vartojimo, įprastai sudaromos pagal tuo (pasirašymo) metu sutarties sudarymo vietoje nusistovėjusias bendrąsias tokių sutarčių sąlygas. Šias sąlygas lemia finansinė (ekonominė) situacija bei jos veikiama rinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-611/2017). Nepaisant to, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutartys ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti Sutartyse numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų - pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Sudarydamas Sutartis atsakovas patvirtino, kad supranta, jog palūkanų norma yra nustatyta atsižvelgiant į Kredito davėjo prisiimamą didelę riziką skolinant nuotoliniu, iš dalies automatizuotu ir itin greitu būdu, nereikalaujant jokio prievolių vykdymo užtikrinimo, o taip pat į santykinai dideles išlaidas priverstine tvarka išieškant nedideles pinigų sumas (Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.3.11 p.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nuo reikalavimo perleidimo dienos palūkanas atsakovui skaičiavo atsižvelgdamas į LR Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. vartojimo kredito palūkanų normą sumažino iki 75 proc. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei tuo, kad atsakovas nuo reikalavimo perleidimo 2017-05-04 nėra atlikęs net dalinės įmokos įsiskolinimui dengti, laikytina, kad papildomai mažinti mokėjimo palūkanų normą bei paskaičiuotas palūkanas nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios teismo sprendimo už akių priėmimo bei peržiūrėjimo procesą, numato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą turi būti vertinamos ne tik svarbios šalies neatvykimo ar atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis sudarančios aplinkybės, bet ir vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad sprendžiant bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos ne tik svarbios šalies neatvykimo ar atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis sudarančios aplinkybės, bet ir vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-131/2006).

Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.

Byloje nustatyta, kad 2018-12-12 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose gautas ir 2018-12-13 priimtas ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinys atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2019-01-08 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-500-308/2019, kuriuo patenkino ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo V. V. skolą, palūkanas, 75 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 852,70 Eur negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-12-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-12-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Iš minėtoje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdžiai matyti, kad atsakovui V. V. buvo tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu teisme pateiktą ieškinį, t. y. ieškinys su priedais ir teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išsiųsti ir per EPP 2018-12-14, ir paštu (registruotu laišku) 2018-12-14, tačiau atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Teismas, įvertinęs atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomos aplinkybės nepaneigia teismo priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendimą už akių teismas priėmė pažeisdamas formalias įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko pats sprendimas būtų akivaizdžiai neteisingas.

Iš bylos medžiagos matosi, kad ieškovė, teikdama teismui ieškinį, pateikė ir ginčui nagrinėti svarbius rašytinius įrodymus, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, t. y. atliko formalų ieškovės pateiktų įrodymų tyrimą: teismas įsitikino, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai buvo pagrindas priimti sprendimą už akių.

Šiuo atveju atsakovas sprendimo už akių neteisėtumą grindžia tuo, kad ieškinio suma yra ženkliai per didelė, taip pat nurodyti palūkanų procentai ir suma yra labai dideli. Mano, kad tokios sumos priteisimas yra nepagrįstas, kadangi vartojimo kredito suma buvo 852,70 Eur per 24 mėn., atsakovas su visomis palūkanomis turėjo grąžinti 1726,39 Eur. UAB „Gelvora“ perėmusi skolos išieškojimą, pradėjo reikalauti 2901,84 Eur, kurią sudaro skola 852,70 Eur ir palūkanos 2049,14 Eur, paprašius pagrįsti tokį palūkanų paskaičiavimą, nepagrindė. Taip pat nesilaikė savo siunčiamų raginimų, vilkino iki 2018-12-10 ir nesikreipė į teismą, o dabar reikalauja palūkanų už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2018-12-05.

Dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Kaip nurodyta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo turi būti vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teismas, naikindamas priimtą sprendimą už akių, turi konstatuoti duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, buvimą.

Atsakovo nurodyti argumentai dėl palūkanų dydžio nėra pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu, teisėtumu ir teisingumu.

CK 6.872 straipsnio 1-2 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, o, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Susitarimas dėl paskolos sutarties objekto, mokėjimo terminų bei palūkanų yra galiojantis ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakovu sudarė 2013-07-13, 2013-07-13, 2013-07-15, 2013-07-18, 2013-07-18, 2013-07-19, 2013-07-19, 2013-07-19 Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartys), kuriose susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų. Sutartyse numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas Kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Kredito davėjui (Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.3.11 p.) CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį - atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Nagrinėjamos bylos atveju, šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po Sutarčių nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka.

Sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui (pvz., mėnesiui), todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015). Taip pažymėtina, kad Sutarties šalis - kredito gavėjas - laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies - kredito davėjo - siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos (naudingos), ir, tai įvertinęs, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Kreditavimo sutartys, tarp jų - ir vartojimo, įprastai sudaromos pagal tuo (pasirašymo) metu sutarties sudarymo vietoje nusistovėjusias bendrąsias tokių sutarčių sąlygas. Šias sąlygas lemia finansinė (ekonominė) situacija bei jos veikiama rinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-611/2017). Nepaisant to, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutartys ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti Sutartyse numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų - pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Sudarydamas Sutartis atsakovas patvirtino, kad supranta, jog palūkanų norma yra nustatyta atsižvelgiant į Kredito davėjo prisiimamą didelę riziką skolinant nuotoliniu, iš dalies automatizuotu ir itin greitu būdu, nereikalaujant jokio prievolių vykdymo užtikrinimo, o taip pat į santykinai dideles išlaidas priverstine tvarka išieškant nedideles pinigų sumas (Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.3.11 p.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nuo reikalavimo perleidimo dienos palūkanas atsakovui skaičiavo atsižvelgdamas į LR Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. vartojimo kredito palūkanų normą sumažino iki 75 proc. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei tuo, kad atsakovas nuo reikalavimo perleidimo 2017-05-04 nėra atlikęs net dalinės įmokos įsiskolinimui dengti, laikytina, kad papildomai mažinti mokėjimo palūkanų normą bei paskaičiuotas palūkanas nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, išanalizavus atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvus bei išanalizavus šioje civilinėje byloje esančią medžiagą, nėra pagrindo panaikinti 2019-01-08 teismo priimto sprendimo už akių, kadangi nenustatyta nei viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas. Kaip jau buvo minėta, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovas nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Todėl pareiškimas dėl 2019-01-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo, netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą nepriteistinos, kadangi nepateikti patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo V. V. pareiškimo netenkinti.

Nutartį išsiųsti bylos šalims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.